- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-10
- Bylos Nr.
- 2-81-424/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01144-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- A. Š., E. R., N. P., N. I., J. P., J. Š., R. Š.
- Trečiasis asmuo
- M. Š., E. I., I. B., L. P., E. P., L. R., A. B.
- Atsakovas
- G. A., R. A.
tretiesiems asmenims M. Š., E. I., I. B. ir jos atstovei adv. Gitanai Gudaitei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. P., N. I., A. Š., J. P., J. Š., R. Š., E. R. ieškinį atsakovams G. A., R. A., tretieji asmenys L. P., E. I., M. Š., E. P., L. R., I. B., A. B. dėl prievolių vykdymo natūra ir netesybų priteisimo,
ir trečiojo asmens I. B. reikalavimą dėl kelio servituto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai prašė priteisti iš G. A. N. P. 10 000 Lt baudą ir 1915,88 Lt sutartinių palūkanų; N. I. 14 000 Lt baudą ir 2962 Lt sutartinių palūkanų; A. Š. 10 000 Lt baudą; J. P. 10 000 Lt baudą; J. Š. ir R. Š. solidariai 20 000 Lt baudą bei visiems ieškovams 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti E. R. iš G. A. ir R. A. kaip solidarių skolininkų 20 000 Lt baudą bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
įpareigoti G. A. ir R. A. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nutiesti asfaltuota danga vidaus kelius, pagal E. N. firmos „Edmeta" 2004 m. paruoštame Techniniame projekte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą kelių išdėstymą komplekso, kuriam priklauso ieškovų žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Darbus atlikti suderinus su atsakingomis institucijomis ir gavus būtinus tam leidimus;
įpareigoti G. A. ir R. A. savo lėšomis parengti ir suderinti su atsakingomis institucijomis dujotiekio atvedimo iki Ieškovų žemės sklypų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), projektą bei pagal suderintą su atsakingomis institucijomis projektą atvesti iki Ieškovų anksčiau nurodytų žemės sklypų dujotiekį, pastatant reduktorius per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsakovams nevykdant teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę natūra - nutiesti kelius bei atvesti dujotiekį- per teismo nustatytą terminą, ieškovų naudai skirti atsakovams ne mažesnę kaip 1000 Lt baudą kiekvienam iš ieškovų už vieną įsipareigojimo nevykdymo dieną.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodė, kad žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartimis, sudarytomis laikotarpyje nuo 2005-05-23 iki 2008-05-21, su atsakovu G. A., o ieškovas E. R. - ir su atsakove R. A., nupirko žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Šiomis sutartimis pardavėjai įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2008 11 01 nutiesti komplekso teritorijoje vidaus kelius (namų statybos metu žvyruota danga ir po gyvenamųjų namų statybos užbaigimo asfaltuota) ir įvesti dujotiekį iki 2007 11 01. Už šių įsipareigojimų neįvykdymą atsakovai įsipareigojo sumokėti ieškovams baudas, o N. P. ir N. I. ir 3 proc. dydžio metines palūkanas nuo pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo iki nurodytos datos. Taip pat atsakovai įsipareigojo per 6 mėnesius nuo pirkėjo pareiškimo jo nurodytoje vietoje įrengti parduotame sklype buitinių nuotekų valymo įrenginį arba nuotekų išgriebimo duobę už sutartyse numatytą kainą, o šio įsipareigojimo neįvykdžius, sumokėti pirkėjui sutartyje numatytą baudą.
Atsakovai šių savo įsipareigojimų natūra neįvykdė iki šiol ir nesumokėjo sutartyse numatytų netesybų, todėl įpareigotini įvykdyti prievolę natūra ir sumokėti sutartyse numatytas netesybas, nes atsakovai yra praleidę terminą įvykdyti prievolę, todėl CPK 6.73 nustatytas draudimas reikalauti įvykdyti prievolę natūra ir kartu reikalauti sumokėti netesybas šiuo atveju netaikomas. Taip pat reikalavimams dėl baudų priteisimo netaikytina ieškinio senatis, nes atsakovų pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną dieną. O jeigu būtų nuspręsta, kad ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, atsakovų nuolatinis tikinimas, kad prievolę vykdys geruoju, dėl ko buvo atidėliojamas kreipimasis į teismą, laikytinas svarbia priežastimi ieškinio senačiai atstatyti.
Dėl dujotiekio įvedimo nurodė, kad atsakovai šio įsipareigojimo vykdymo nesiejo su tam tikros sąlygos ar aplinkybės atsiradimu, tokios kaip AB „Lietuvos dujos" dujų magistralės atvedimu ar neatvedimu į kvartalą (CK 6.30 str.), ar kad atsakovai atsakingi tik už dalies dujų įvedimo darbų atlikimą. Atsakovų įsipareigojimai įvesti dujas vertintini kaip įsipareigojimai savo sąskaita organizuoti dujų magistralės atvedimą iki sklypų. Ta aplinkybė, kad dar iki sklypų pardavimo ieškovams AB „Lietuvos dujos" atsakovams 2005-03-01 rašte nurodė, jog gyvenamojo kvartalo dujofikavimo techninių galimybių nėra, rodo, kad atsakovai, žinodami komplikuotą gyvenamojo kvartalo dujofikavimo galimybę, savo rizika prisiėmė tokį įsipareigojimą. Atsakovai, savo rizika prisiėmę įsipareigojimą parduodama turtą pagerinti, negali vengti atsakomybės už tokio įsipareigojimo neįvykdymą remdamiesi savo nesąžiningumu ikisutartiniuose santykiuose. Ta aplinkybė, kad ieškovai yra įsirengę kitas šildymo sistemas ir galimai kvartalo dujofikavimas nėra aktualus, rodo, kad ieškovai patyrė neplanuotų išlaidų, o ne tai, kad atsakovai gali nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nes tai nėra aplinkybė atleidžianti atsakovus nuo tinkamo prievolės vykdymo, ieškovai nuo teisės reikalauti atvesti dujas neatsisakė. Aiškinant priešingai būtų sudarytos prielaidos atsakovų nepagrįstam praturtėjimui (CK 6.242 str.), nes atsakovai sklypus pardavė už didesnę kainą, atsižvelgiant į būsimus sklypų vertę didinančius atsakovų atliktinus darbus.
Dėl kelių asfaltuota danga nutiesimo ieškovai nurodė, kad prieš sudarant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis buvo parengtas E. N. firmos „Edmeta" bendro naudojimo kelių tiesimo Dėdeliškių kaime techninis projektas, su kuriuo pirkėjai buvo supažindinti, todėl atsakovų įsipareigojimas nutiesti komplekso teritorijoje vidaus kelius apima įsipareigojimą kelius nutiesti taip, kaip tai numatyta šiame projekte. Atsakovai nepagrįstai kelių tiesimo darbus sieja vien tik su visų kvartalo gyvenamųjų namų statybos pabaiga, kadangi sutartys įtvirtina konkretų terminą, kuomet keliai turi būti nutiesti ir išasfaltuoti – 2008-11-01. Tai, kad prie šio įsipareigojimo nurodoma, jog „ namų statybų metu žvyruota danga ir po gyvenamųjų namų statybos užbaigimo asfaltuota“,nereiškia, jog atsakovams galutinis darbų atlikimo terminas yra netaikomas ar gali būti neterminuotai atidedamas. Sklypų pirkimo-pardavimo sutartys pasirašytos prisijungimo prie atsakovų pasiūlytų sutarčių sąlygų būdu todėl pagal CK 6.193 str. 4 d., kilus abejonėms dėl sutarčių sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Todėl pripažintina, kad galutinis kelių nutiesimo terminas – 2008-11-01.
Atsakovų argumentais, kad kelių tiesimo darbų jis negali atlikti, nes nėra žemės sklypų savininkų susitarimo dėl kelių tiesimo, yra nepagrįstas, nes sutartyse nurodytas atsakovų įsipareigojimas nutiesti kelius apima ir visą organizacinį - paruošiamąjį darbą, įskaitant ir visų sutikimų ar leidimų darbų atlikimui gavim, o atsakovai neįrodė, kad sklypų savininkų sutikimų (jei jų reikėjo) negalėjo gauti dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių. Be to atsakovai nenutiesė jokio kelio atkarpose, techniniame projekte pažymėtose (S2-S11) ir (S41-S43), ir šiuo metu ieškovai J. P. ir A. Š. naudojasi keliu, kuris yra žemės sklype, nuosavybės teise nepriklausančiam ne tik, kad nė vienam iš ieškovų, bet ir nė vienam iš komplekso gyventojų, todėl gali būti bet kada galimybė juo naudotis apribota.
Šalies argumentai
Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad gyvenamųjų namų kvartalas, kuriame yra ieškovų sklypai buvo suformuotas pertvarkant atsakovui priklausiusį vieną žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame nebuvo jokių inžinerinių tinklų. Kad naudojimasis žemės sklypais būtų racionalus buvo būtina nustatyti kai kurias bendras naudojimosi šiuo turtu sąlygas. Kai kurias iš jų buvo galima numatyti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, nustatant kiekvieno iš žemės sklypų naudojimo sąlygas (pvz. dėl kelių atskiri žemės sklypai nebuvo formuojami, o jų poreikiams buvo paimta atitinkamų žemės sklypų dalis servituto pagrindu), o kitos sąlygos buvo nustatytos individualiose pirkimo-pardavimo sutartyse. Nors pardavėjas ir įsipareigojo atlikti atitinkamus kvartalo infrastruktūros darbus, tačiau konkretus šių darbų rezultatas priklauso ir nuo atitinkamų paslaugų tiekėjų, nes būtent jie nustato sąlygas, kuriomis tiekiamos paslaugos. Dėl šių priežasčių visi stambieji infrastruktūros darbai, sudarantys sąlygas prisijungti prie tokių tinklų (t.y. atvesti tuos tinklus iki kvartalo) atliekami tų paslaugų pardavėjų sąskaita, pagal jų nurodytas sąlygas Todėl atsakovas sutartimis įsipareigojo organizuoti tokių paslaugų tiekėjo atėjimą į kvartalą ir prisiėmė atsakomybę savo sąskaita prijungti atskirą namų valdą prie jų atvestų tinklų. Tai lėmė, kad sutartyse numatytos santykinai nedidelės netesybos, orientuojantis į prisijungimo prie tinklų, o ne tų tinklų atvedimo darbų su medžiagomis kainą ir tik tada, kai pirkėjas išreiškia pageidavimą gauti tą prisijungimą, bet tai nėra įvykdoma dėl atsakovo kaltės ir pirkėjas toliau nebesuinteresuotas turėti tą prisijungimą ateityje, t.y. pirkėjas tam tikromis sąlygomis turi pasirinkti arba netesybas, arba įvykdymą natūra.
Ieškovų reikalavimai įvykdyti prievolę natūra ir kartu sumokėti netesybas prieštarauja CK 6.73 str. 1 d. Be to netesybos taikomos tik tada, kai yra visos šalių susitarime nurodytos sąlygos. Sutartyse su ieškovais numatyta, kad pardavėjui numatytais terminais neįvykdžius įsipareigojimų, pirkėjas turi teisę pats imtis visų būtinų veiksmų pardavėjo įsipareigojimams įvykdyti ir reikalauti sumokėti baudas kaip tų neįvykdytų įsipareigojimų vertę. Pagal sutarčių sąlygas ieškovų teisė reikalauti netesybų atsiranda, kai yra abi sąlygos kartu: pardavėjas pažeidžia sutartyje nustatytą terminą darbams atlikti ir pirkėjas pats atlieka numatytus darbus. Sutartyse numatytų baudų paskirtis - kompensuoti pirkėjo praradimus, kai pardavėjas neįvykdo įsipareigojimų ir pirkėjas nėra suinteresuotas tolimesniu vykdymu, tų darbų atsisako. Be to, kai kurie iš ieškovų netinkamai vykdo savo įsipareigojimus, jie bendrai nesiėmė jokių veiksmų, reikalingų tiems darbams atlikti, ir nepatyrė jokių nuostolių.
Atsiliepimas
Atsakovai nurodė, kad neatsisako vykdyti įsipareigojimų, tačiau juos gali vykdyti tik laikantis sutarčių sąlygų ir esant tinkamoms faktinėms aplinkybėms,
Atsakovas nėra dujų tiekėjas, jis pats neužsiima dujų tiekimo infrastruktūros įrengimu ir net neturi teisės to daryti. AB „Lietuvos dujos" 2005-03-01 raštu informavo, kad kol kas nėra techninių galimybių dujofikuoti kvartalą ir bus ieškoma sprendimų. Kol kas šioje srityje nėra esminės pažangos, ir tai lemia visų pirma ne atsakovo kaip sutarties šalies valia, o dujų tiekėjo AB „Lietuvos dujos" planai ir suinteresuotumas atvesti dujų magistralę iki kvartalo. Sutarčių nuostata dėl dujotiekio nutiesimo reiškia atsakovo įsipareigojimą savo lėšomis atvesti dujas nuo dujų įmonės įrengtos kvartalo dujų sistemos iki ieškovų sklypų, kai tik bus tam visos techninės sąlygos, t. y. kai dujų įmonė dujofikuos patį kvartalą kuriame yra ieškovų sklypai. Todėl reikalavimas dėl dujų atvedimo yra nepagrįstas, nes atsakovas objektyviai to padaryti negali. Atsakovas neturi galimybių paspartinti dujų įvedimo proceso ir dabartiniame etape tai nepriklauso nuo atsakovo valios, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis nevykdo sutarčių. Pagal CK 6.256 str. 2 p. civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik prievolę neįvykdžiusiam pagal sutarties sąlygas ar netinkamai įvykdžiusiam asmeniui. CK 6.253 str. 1 ir 4 d. numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, jei asmuo negali įvykdyti sutartinių prievolių dėl trečiojo asmens, už kurį šalys neatsako, veiklos.
Statybos įstatymo 23 str. 1 d. l p. numato, kad naujo statinio statyba gali būti vykdoma tik turint statybas leidžiantį dokumentą. Bendrojo naudojimo kelių tiesimo techninis projektas, pagal kurį ieškovai prašo įpareigoti nutiesti kelius, nėra statybas leidžiantis dokumentas ir nėra pakankamas statyboms pradėti bei vykdyti. Techninis projektas yra tik pirmasis projekto etapas, todėl teismas negali įpareigoti atsakovą vykdyti statybos (kelio tiesimo) pagal techninį projektą nesant statybas leidžiančio dokumento, t.y. nepatikrinus jo teisėtumo. Viso kvartalo teritorijoje yra numatyti servitutiniai keliai, todėl statybas leidžiančio dokumento gavimui yra būtinas žemės sklypų savininkų sutikimas. Sutartyse numatyta, kad keliai baigiami tiesti po statybų pabaigos, todėl nesant visų žemės sklypų savininkų sutikimo dėl kelių tiesimo atsakovai neturi pagrindo vykdyti šiuos įsipareigojimus prieš terminą. Numatyti keliai faktiškai yra nutiesti ir padengti danga. Kelių asfaltavimo darbai šiai dienai sustabdyti dėl nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių, taip pat dėl pačių ieškovų kaltės. Atsakovas įsipareigojo asfaltuoti kelius kai visoje komplekso teritorijoje bus pabaigtos gyvenamųjų namų statybos. Nežiūrint to, kad ieškovai įsipareigojo pasistatyti namus per trejus metus, kai kurios statybos buvo baigtos tik 2010-2011 metais, o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Š. ir Š. namai dar nėra baigti. Vykdant statybas, keliais važiuoja įvairi sunkiasvorė technika, kuri tuos kelius gadina, todėl tokiomis sąlygomis jų asfaltavimas būtų netikslingas. Tol, kol nėra nutiesti bendri keliai, asfaltuoti trumpas kelio atkarpas nuo bendrų kelių iki A. Š. ir J. ir R. Š. sklypo nėra galimybių dėl per mažo darbo kiekio ir negalėjimo užtikrinti reikiamos kokybės, nes tik vientisos kelio dangos tiesimas užtikrina reikiamą kokybę.
N. I., R. Š. ir J. Š. reikalavimai sumokėti baudas už įsipareigojimo įrengti buitinių nuotekų valymo įrenginį ar išgriebimo duobę neįvykdymo, atmestini, nes pagal sutartis šiuos darbus atsakovas turėjo pradėti vykdyti gavus ieškovų pareiškimą. Tokiu pareiškimu yra nurodoma planuojamo įrenginio įrengimo vieta, įrengimo techninės sąlygos, išreikiamas žemės sklypo savininko sutikimas statybos darbams jo sklype atlikti, todėl jis turi būti ne tik rašytinės formos, bet ir minėto turinio. Ieškovai tokio pareiškimo atsakovui nėra įteikę, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas pažeidė prievolę.
Ieškinyje nurodytos netesybos pagal ieškinyje pateikiamus argumentus yra aiškiai per didelės. Sutartinių netesybų tikslas - kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.). Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kreditorius turi teisę į visišką nuostolių, padarytų dėl prievolės pažeidimo, atlyginimą, bet didesnius už minimalius nuostolius kreditorius turi įrodyti (CK 6.261 str.). Taigi, ieškovai, prašydami sumokėti baudas, turi pateikti įrodymų, kad dėl atsakovo prievolių pažeidimų ieškovai patyrė kokių nors nuostolių, o tokių įrodymų nėra pateikta. Be to, patys ieškovai tinkamai nevykdo sutarčių, jų pagrindu atsiradusių bendrųjų pareigų bendrai tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Net nustačius, kad ieškovai turi teisę reikalauti netesybų, sutartimis sulygtos netesybos turi būti vertinamos kaip viršijančio ieškovų nuostolius ir turi būti mažinamos.
Be to, netesybos buvo numatytos kaip kompensacija ieškovams, jei jie dėl atsakovo kaltės praranda teisę (galimybes) į sutartyse numatytus darbus. Tuo tarpu ieškovai siekia taikyti netesybas neatsisakę teisės į prievolės įvykdymą natūra, t.y. siekia netesybų, dėl kurių nebuvo susitarta. Ši aplinkybė yra pagrindas netaikyti netesybų - atmesti ieškinį.
Ieškovų N. P. ir N. I. reikalavimai dėl 3 procentų dydžio metines palūkanas nuo baudų yra nepagrįstas, nes įstatymas nenumato galimybės taikyti palūkanas nuo netesybų. Tokių palūkanų skaičiavimas yra dvigubos netesybos, kurios dar ir taikomos ne nuo pažeidimo dienos, o nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Pagal Sutarties su N. P. 6.2 p. ir Sutarties su N. I. 6.1 p. palūkanos skaičiuojamos už laikotarpį nuo sutarties pasirašymo dienos iki nurodytos datos. Sąvoka „nurodyta data“ suprantama kaip įsipareigojimo, už kurio neįvykdymą turi būti mokama bauda, įvykdymo terminas. Tuo tarpu ieškovai 3 procentų palūkanas skaičiuoja iki šio ieškinio pateikimo dienos. Taip pat iš ieškinyje pateiktų paskaičiavimų matosi, kad 3 procentų palūkanos skaičiuojamos nuo jau priskaičiuotų palūkanų, kas CK 6.37 str. 4 d. draudžiama.
Ieškinio reikalavimams dėl netesybų prašė taikyti ieškini senatį, kurį ieškovai yra praleidę.
Reikalavimas atsakovui skirti baudą ieškovų naudai, jei atsakovas neįvykdys per nustatytą terminą teismo sprendimo dėl prievolių įvykdymo natūra nepagrįstas, nes ieškinyje nurodytų reikalavimų vykdymas nesietinas su atsakovų asmeniu (CPK 273 str. 3 d.).
Tretieji asmenys ieškinį palaikė.
Tretysis asmuo I. B. su ieškiniu nesutiko ir pareiškė savarankiškus reikalavimus.
Prašė panaikinti jos žemė sklypui unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytą kelio servitutą.
Nurodė, kad su ieškovų reikalavimu nutiesti bendro naudojimo kelią ir per jos sklypą nesutinka. Žemės sklypą I. B. pirko su jau nustatytu kelio servitutu. Kelio servitutas minimam žemės sklypui yra nustatytas (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Kelio servitutas buvo nustatytas pertvarkant atsakovo žemės sklypą. Tačiau šiuo servitutu I. B. žemės sklype niekas nesinaudojo nuo pat servituto nustatymo pradžios ir nesinaudoja iki šiol. Privažiuoti į kitus sklypus galima iš valstybinių kelių ir nėra jokio poreikio tiesti kelią per I. B. sklypą ir naudoti kelio servituto.
Šalies argumentai
Ieškovai su trečiojo asmens reikalavimu nesutiko ir nurodė kad ta aplinkybė, kad dalis gyventojų iki savo sklypų privažiuoja vadinamais valstybiniais keliais, negali būti pagrindu naikinti servitutą, nes dabartiniu keliu ieškovai priversti važinėti dėl to, kad atsakovai nėra įvykdę savo įsipareigojimo nutiesti detaliajame plane numatytus kelius. Nei atsakovai, nei I. B. neįrodė, kad kelias už kvartalo ribų, kuriuo dabar važinėja ieškovai, yra valstybinis, įrengtas teisėtai ir kad juo važinėti nebus uždrausta.
Atsiliepimas
Atsakovai trečiojo asmens reikalavimus palaikė ir nurodė, kad kelio servitutas I. B. sklypui buvo nustatytas pertvarkant atsakovų žemės sklypą į atskirus sklypus, kai privažiavimai prie sklypų buvo sprendžiami atsakovam priklausiusio sklypo sąskaitą, neatsižvelgiant į galimybes naudotis kitais privažiavimais. Pardavus sklypus, tarp jų savininkų susiklostė faktinis naudojimas, kuriam kelio per I. B. sklypą neprireikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.
(duomenys neskelbtini)pirkimo pardavimo sutartimi N. P. iš G. A. nupirko 1893 kv.m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.2 p. pardavėjas įsipareigojo: nutiesti komplekso teritorijoje vidaus kelius (namų statybos metu žvyruota danga ir po gyvenamųjų namų statybos užbaigimo asfaltuota), ne vėliau kaip iki 2008-11-01, įvesti dujotiekį iki 2007-11-01. Sutarties 6.2 p. šalys susitarė, kad pardavėjui nevykdant sutarties 3.2 punkte numatytų įsipareigojimų, pirkėjas turi teisę pats imtis visų būtinų veiksmų pardavėjo įsipareigojimams įvykdyti ir reikaluti sumokėti baudas: už kelio nenutiesimą sumokėti 4000 Lt dydžio baudą plius 3 proc. dydžio metines palūkanas nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo iki nurodytos datos, už dujų neatvedimą - 6000 Lt baudą plius 3 proc. dydžio metines palūkanas nuo pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo iki nurodytos datos (1t.b.l 98)
(duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi N. I. iš G. A. nupirko 1914 kv.m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.2 p. pardavėjas įsipareigojo nutiesti komplekso teritorijoje vidaus kelius (namų statybos metu žvyruota danga ir po gyvenamųjų namų statybos užbaigimo asfaltuota), ne vėliau kaip iki 2008 11 01, įvesti dujotiekį iki 2007 11 01, per 6 mėnesius nuo pirkėjo pareikalavimo ir vietos nurodymo, įrengti parduotame žemės sklype nuotekų duobę. Sutarties 6.1 p. šalys susitarė, kad pardavėjui nevykdant sutarties 3.2 punkte numatytų įsipareigojimų, pirkėjas turi teisę pats imtis visų būtinų veiksmų pardavėjo įsipareigojimams įvykdyti ir reikalauti sumokėti baudas: už kelio nenutiesimą 4000 Lt dydžio baudą plius 3 proc. dydžio metines palūkanas nuo pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo iki nurodytos datos, už dujų neatvedimą - 6000 Lt baudą plius 3 proc. dydžio metines palūkanas nuo pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo iki nurodytos datos, už nuotekų išgriebimo duobės neįrengimą- 6000 Lt baudą plius 3 proc. dydžio metines palūkanas nuo pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo iki nurodytos datos (1t.b.l 127).
(duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi A. Š. iš G. A. nupirko 1538 kv.m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.2 p. pardavėjas įsipareigojo: a) nutiesti komplekso teritorijoje vidaus kelius (namų statybos metu žvyruota danga ir po gyvenamųjų namų statybos užbaigimo asfaltuota), ne vėliau kaip iki 2008 11 01 d., iki parduodamo sklypo nutiesti dujotiekį iki 2007 11 01 d. Sutarties 6.2 p. šalys susitarė, kad pardavėjui nevykdant sutarties 3.2 punkte numatytų įsipareigojimų, pirkėjas turi teisę pats imtis visų būtinų veiksmų pardavėjo įsipareigojimams įvykdyti ir reikaluti sumokėti baudas: už kelio nenutiesimą sumokėti 4000 Lt, už dujų neatvedimą - 6000 Lt baudą (1t.b.l 91).
(duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi J. P. iš G. A. nupirko 2384 kv.m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.2.1 p. pardavėjas įsipareigojo iki 2008 metų nutiesti komplekso teritorijoje vidaus kelius (statybos metu žvyruota danga ir po statybos -asfaltuota); 3.2.5 p. pardavėjas įsipareigojo iki sklypo atvesti dujas iki 2007 11 01. Sutarties 6.2 p. šalys susitarė, kad pardavėjui nevykdant sutarties 3.2 punkte numatytų įsipareigojimų, pirkėja turi teisę pati imtis visų būtinų veiksmų pardavėjo įsipareigojimams įvykdyti ir reikaluti sumokėti baudas: už kelio nenutiesimą sumokėti 4000 Lt, už dujų neatvedimą - 6000 Lt (b.l 120).
(duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi R. A. iš G. A. nupirko 2781 kv.m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.2.1 p. pardavėjas įsipareigojo iki 2008 metų nutiesti komplekso teritorijoje vidaus kelius (statybos metu žvyruota danga ir po statybos -asfaltuota); 4.2.3 p. per 6 mėnesius nuo pirkėjo pareiškimo įrengti parduotame žemės sklype buitinių nuotekų valymo įrenginį arba išgriebimo duobę už 8000 Lt,. 4.2.5 p. pardavėjas įsipareigojo iki sklypo atvesti dujas iki 2007 11 01. Sutarties 6.1 p. šalys susitarė, kad pardavėjui nevykdant sutarties 4.2 punkte numatytų įsipareigojimų, pirkėjas turi teisę pats imtis visų būtinų veiksmų pardavėjo įsipareigojimams įvykdyti ir reikalauti apmokėti pirkėjui turėtas išlaidas bei sumokėti baudas: už 4.2.1 p. nevykdymą - 4000 Lt , už 4.2.3 p. nevykdymą 8000 Lt, už 4.2.5 p. nevykdymą -8000 Lt (1t. b.l 111). 2007-04-02 pirkimo pardavimo sutartimi šį žemės sklypą iš R. A. ir A. A. nupirko J. Š. ir R. Š.. Sutarties 5.5 p. šalys nurodė, kad G. A. nėra įvykdęs savo įsipareigojimų ir pirkėjai įgyja teisę reikalauti nurodytų įsipareigojimų tinkamo įvykdymo (b.l. 105).
(duomenys neskelbtini)pirkimo pardavimo sutartimi E. R. iš G. A. ir R. A. nupirko 2747 kv.m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 4.2 p. atsakovai įsipareigojo savo lėšomis nutiesti kelią į parduodamą žemės sklypą (namų statybų metu žvyruota danga ir po gyvenamųjų namų statybų užbaigimo asfaltuota) iki 2008-11-01; per 6 mėnesius nuo pirkėjo pareiškimo įrengti parduotame sklype buitinių nuotekų valymo įrenginį arba nuotekų išgriebimo duobę už 8000 Lt; iki parduodamo sklypo atvesti dujas iki 2009 11 30 d. Sutarties 6.1 p. šalys susitarė, kad pardavėjui nevykdant sutarties 4.2 punkte numatytų įsipareigojimų, pirkėjas turi teisę pats imtis visų būtinų veiksmų pardavėjo įsipareigojimams įvykdyti ir reikalauti apmokėti pirkėjui turėtas išlaidas bei sumokėti baudas: už kelio iki parduodamo sklypo nenutiesimą - 4000 Lt dydžio bauda, už nuotekų valymo įrenginio neįrengimą - 8000 Lt dydžio bauda, už dujotiekio neatvedimą - 8000 Lt dydžio bauda ( 1t.b.l.7).
Tretysis asmuo I. B. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi iš G. A. nupirko 2134 kv.m. ploto žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sklype apskrities viršininko (duomenys neskelbtini)įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas kelio servitutas (2t.b.l. 118).
Tretysis asmuo A. B. yra 3503 kv.m. ploto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininkė (2t.b.l.60).
G. A. žemės sklypo išskaidymo į namų valdas detaliajame plane formuojamuose namų valdų sklypuose nustatyti kelio servitutai, kurie sutampa su E. N. firmos „Edmeta“ parengtame bendro naudojimo kelių tiesimo (duomenys neskelbtini) techniniame projekte suprojektuotais keliais. I. B. žemė sklype nustatytas kelio servitutas S-13 223 kv.m. ploto (1.t.b.l.33, 139).
Dėl faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Aukščiau nurodytas aplinkybes proceso dalyviai pripažįsta (CPK 187 str.). Šalys iš esmės pripažįsta ir tai, kad atsakovai nėra įvykdę sutartimis su ieškovais prisiimtų įsipareigojimų gyvenamųjų namų kvartale nutiesti asfaltuotus vidaus kelius, iki ieškovų sklypų atvesti dujas ir sklypuose įrengti buitinių nuotekų šalinimo sistemas ar išgriebimo duobes.
Ginčas tarp šalių kilo dėl žemė sklypų pirkimo pardavimo sutarčių sąlygų aiškinimo ir dėl kelio servituto I. B. sklype reikalingumo.
Ieškovai reikalauja įpareigoti atsakovus atvesti dujotiekį ir nutiesti asfaltuotus kelius bei prašo priteisti iš atsakovų sutartyse numatytas baudas už šių įsipareigojimų neįvykdymą. Nurodo, kad atsakovai yra praleidę terminus šioms prievolėms įvykdyti, todėl ieškovai turi teisę reikalauti ir įvykdyti prievolę natūra ir reikalauti netesybų, nes netesybų įskaitymas į reikalavimą realai įvykdyti prievolę (atlikti darbus) reikštų sutartinių netesybų, kaip tokio, paneigimą apskritai. Tokią savo poziciją grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-08 nutartyje Nr. 3K-3-430/2009 pateiktu CK 6.73 str. aiškinimu. Tačiau toks ieškovų pateiktas CK 6.73 str. aiškinimas yra netinkamas šioje byloje, nes ieškovai reikalauja iš atsakovų baudos, o ne delspinigių, kurie ir taikomi už prievolės įvykdymo termino pažeidimą (CK 6.71 str.3 d.). Be to šioje byloje kilo ginčas ne dėl piniginės prievolės vykdymo (kaip tai buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-08 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2009), o apie įpareigojimą atlikti darbus, kurie net nėra įvertinti pinigais. Šioje byloje nustačius, kad atsakovai pažeidė sutartis, jų neveikimas kvalifikuotinas ne kaip termino praleidimas prievolei įvykdyti, bet kaip prievolės neįvykdymas. Todėl ieškovai negali reikalauti ir įvykdyti prievolę natūra ir sumokėti netesybas (CK 6.73 str.1 d.).
Vertinant šalių pateiktą sutarčių sąlygų aiškinimą dėl atsakovų įsipareigojimų nutiesti kvartale asfaltuotus kelius ir atvesti dujas iki sklypų, teismas vadovaujasi CK 6.193 str. nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Asmuo pirkdamas namų valdos žemės sklypą gyvenamųjų namų statybos kvartale ir ketindamas ten apsigyventi, paprastai įvertina vietovės infrastruktūrą, žemės sklype esančias komunikacijas ir galimybes jas turėti, nes nuo jų priklauso asmens gyvenimo kokybė tokioje namų valdoje. Todėl privažiavimo kelių būklė, galimybė turėti elektrą, dujas, vandenį, nuotekų ir šiukšlių šalinimo sistemą ir kt. bei šių galimybių realizavimas tiek laiko, tiek pinigine prasme yra esminiai pirkėjui apskritai sprendžiant dėl žemės sandorio sudarymo. Todėl pardavėjo įsipareigojimai atvesti iki sklypų dujas ir išasfaltuoti kelius iki sutartyse nurodytos konkrečios datos gali būti suprantami tik tiesiogiai, nes būtent su sutartyje nurodyta data sklypo pirkėjas susieja savo lūkesčius turėti dujas ir asfaltuotus kelius.
Atsakovų aiškinimai, kad keliai negali būti asfaltuojami, kol visi žemės sklypų pirkėjai nebaigė statybų, vertintini kaip savo neveikimo pateisinimas CK 6.38 str. 1 d. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkami bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutartimis atsakovai įsipareigojo nutiesti vidaus kelius iš pradžių žvyruota danga, o po gyvenamųjų namų statybos darbų užbaigimo – asfaltuota. Šiuos darbus įsipareigojo baigti ne vėliau kaip iki sutartyse nurodytos datos. Todėl šie įsipareigojimai pirkėjams ir turėjo būti įvykdyti. Ta aplinkybė, kad ne visuose kvartalo sklypuose yra baigtos statybos, neatleidžia atsakovų nuo prievolės vykdyti įsipareigojimus sutartyse sulygtais terminais, nes aiškinant šia sutarties sąlygą priešingai, sutarčių su kiekvienu ieškovu vykdymas būtų nukeltas neapibrėžtam terminui. Susitarus dėl kelių nutiesimo, tarp ieškovų ir atsakovų atsirado rangos santykiai (CK 6.644 str.). Todėl atsakovai privalo elgtis pagal įstatymą ir sutarčių sąlygas taip, kad ieškovai gautų galutinį rezultatą –asfaltuotą kelią. Ir tik tada, kai atsakovai imsis visų priemonių savo įsipareigojimams įvykdyti ir paaiškės, kad to padaryti negali dėl užsakovų (ieškovų) veiksmų ar aplinkybių, nepriklausančių nuo šalių valios, galima bus kalbėti apie jų įtaką sutarties vykdymui. Šioje byloje atsakovai neįrodė, kad ėmėsi kokių nors veiksmų, kad keliai būtų nutiesti su asfaltuota danga, o objektyvių priežasčių dėl kurių atsakovų įsipareigojimai nutiesti asfaltuotus kelius techniniame projekte nurodytose vietose būtų neįgyvendinami, nenustatyta, todėl ieškovams reikalaujant iš atsakovų šiuos sutarčių įsipareigojimus vykdyti natūra, šis ieškinio reikalavimas tenkinamas.
Atsakovų argumentai, kad įsipareigojimas atvesti dujotiekį reiškia tik įsipareigojimą atvesti įvadą iki sklypo nuo magistralinio dujotiekio, o ne nutiesti dujų magistralę, yra atmetami kaip niekuo nepagrįsti, nes sutartyse šio įsipareigojimo įvykdymas nėra siejamas nei su dujų įmonės sprendimais, nei su magistralinio dujotiekio įrengimu. Be to atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad po (duomenys neskelbtini)AB „Lietuvos dujos“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (1t. b.l. 156), iki ieškinių padavimo teismui ėmėsi kokių nors veiksmų dėl dujų atvedimo į kvartalą. Tačiau nors ir informuotas (duomenys neskelbtini)AB „Lietuvos dujos“ raštu dar iki sutarčių su ieškovais sudarymo, kad nuo anksčiau planuotos prisijungimo vietos Grigiškėse, planuojamo gyvenamojo kvartalo dujofikuoti techniškai nėra galimybių, atsakovas sudarė sutartis su ieškovas, prisiimdamas besąlyginį įsipareigojimą įvesti dujotiekį iki konkrečios datos. Todėl toks atsakovų elgesys prisiimant įsipareigojimus, kurių įvykdymas nuo jų nepriklauso, vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose. Kadangi sprendimą dėl dujų magistralės atvedimo iki kvartalo priima dujų įmonė ir nuo atsakovų veiksmų toks sprendimas nepriklauso, atsakovai negali būti įpareigoti įvykdyti prievolę natūra iki teismo nustatytos datos, nes tokio teismo sprendimo įvykdymas būtų negalimas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Šiuo atveju atsakovams taikytina civilinė atsakomybė – sutartyse numatytos netesybos. Sprendžiant dėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl netesybų priteisimo, pažymėtina, kad CK 1.125str. 5 d. 1 p. nustato 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų pareikšti. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y., kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Sutartyje su E. R. dujotiekio įvedimo terminas nustatytas iki 2009-11-30, kitose sutartyse- iki 2007-11-01. Po šių sutartyse nustatytų datų ieškovams atsirado teisė reikalauti iš atsakovų netesybų –baudų- už prievolės nevykdymą. Tačiau ieškinius ieškovai padavė tik 2011 metais (E. R.- 2011-05-16, kiti ieškovai- 2011-10-13), t.y. praleidę ieškinio senaties terminą. Ieškovų teiginiai, kad sutarties pažeidimas yra trunkamasis ir senaties terminas prasideda kiekvieną pažeidimo dieną, atmetamas kaip nepagrįstas, nes, kaip jau buvo nurodyta, šiuo atveju, atsakovams taikytina atsakomybė ne už termino prievolei įvykdyti pažeidimą, o už prievolės neįvykdymą laiku. Ieškovų nurodytos aplinkybės, kad atsakovai vis žadėjo įvykdyti įsipareigojimus, dėl ko ieškovai atidėliojo kreipimąsi į teismą, negali būti vertinamos kaip pakankamos ieškinio senaties terminui atstatyti. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis paprastai gali būti laikomos nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui kreiptis į teismą teisminės gynybos per įstatyme nustatytą terminą. Tokių aplinkybių ieškovai nenurodė ir neįrodė, todėl atstatyti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų už dujotiekio neįvedimą priteisimą, nėra pagrindo.
N. P. ir N. I. už dujų neatvedimą prašo priteisti iš atsakovo G. A. ne tik 6000 Lt baudą, bet ir papildomai skaičiuojamas palūkanas 3 proc. metines palūkanas nuo sutarties pasirašymo iki nurodytos datos. Ieškovai nurodo, kad jų ieškinyje nurodytos sumos apskaičiuotos nuo sutarties sudarymo iki ieškinio padavimo, o kaip matyti iš pirminio ieškinio šio sumos apskaičiuotos nuo sutartyje numatytų baudų ir dar kartą nuo pačių palūkanų (1 t.b.l.81). Palūkanos nėra civilinės atsakomybės forma, tai yra atlygis kreditoriui už jam priklausančių pinigų naudojimą. Palūkanos nustatomos pagal pinigines prievoles (CK 6.37 str.). Atsakovo įsipareigojimas atvesti dujas nėra piniginis, jis net nėra šalių įvertintas pinigais. Netesybos tampa pinigine prievole kai šalis pažeidžia sutartį ir skolininkui atsiranda pareiga mokėti netesybas. Taigi, tokios palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo sutarties pažeidimo, o ne nuo jos sudarymo momento. Teisė į palūkanas yra išvestinė teisė ir priklauso nuo pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Todėl šioje bylos dalyje atmetus reikalavimą dėl netesybų, atmestinas ir reikalavimas dėl palūkanų. Be to CK 6.37 str. 4 d. nustato, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis. Šalių sutartyse tokia sąlyga nėra numatyta, todėl reikalavimai dėl palūkanų priteisimo vertintini kaip nepagrįsti ir šiuo aspektu.
Sutartimis su ieškovais atsakovai įsipareigojo per 6 mėnesius nuo pirkėjo pareiškimo sklypuose įrengti išgriebimo duobes arba valymo įrengimus. Kaip matyti iš sutarčių sąlygų, šis atsakovų įsipareigojimas yra sąlyginis ir siejamas su sklypo savininko prašymu ar reikalavimu atlikti darbus, o įsipareigojimo įvykdymo terminas skaičiuojamas nuo tokio prašymo pateikimo atsakovams dienos. Atsakovai nurodė, kad ieškovai nesikreipė dėl šios sutarties sąlygos vykdymo. Ieškovai, teigdami, kad atsakovai pažeidė šią prievolę, neįrodė, kad kreipėsi ir kada kreipėsi į atsakovus dėl šių sistemų įrengimo, t.y., kad atsakovams buvo atsiradusi prievolė šias sistemas įrengti ir kad jos nebuvo įrengtos per 6 mėnesių terminą (CPK 178 str.). Kaip matyti iš ieškovo N. I. banko sąskaitos išrašo, atsakovas G. A. 2011-09-20 sumokėjo N. I. 2000 Lt. Mokėjimo paskirtis nurodyta „apmokėjimas už valymo įrengimų įrengimą sklype“ (2t.b.l.23). Atsakovas pripažino, kad pagal susitarimą su pirkėjais jis įsipareigojo sumokėti jiems sutartyje nurodytas sumas, jeigu jie patys įsirengs valymo įrenginius, o kadangi reikalavimą dėl valymo įrenginių įrengimo apmokėjimo pareiškė tik N. I., jam buvo sumokėta 2000 Lt. Nors N. I. atsakovo sumokėtą jam 2000 Lt sumą traktavo kaip dalinį netesybų sumokėjimą, ieškovams neįrodžius, kad atsakovams buvo atsiradusi prievolė įrengti sklypuose nuotekų valymo įrenginius, o atsakovams to nepripažįstant, teigti, kad atsakovas G. A. sumokėjo netesybų (baudos) dalį ir tuo pačiu pripažino pažeidęs prievolę, nėra pagrindo. Atsakovo G. A. N. I. sumokėta 2000 Lt sumai laikytina išlaidų, patirtų ieškovui vykdant sutarties sąlygą, kurią įvykdyti turėjo atsakovas, atlyginimu.
Ieškovai nereiškia reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo atsakovams neįvykdžius prievolių pagal sutartis, todėl nei pinigų sumokėjimas N. I., nei sutartyse numatytų netesybų ir nuostolių santykis šioje byloje yra teisiškai nereikšmingi, todėl nevertinami sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo.
Ieškinio reikalavimas už teismo sprendimo įpareigojančio vykdyti prievolę natūra nevykdymą, skirti atsakovams baudas kiekvieno ieškovo naudai už kiekvieną nevykdymo dieną, atmestinas, nes įstatymas galimybę nustatyti tokią teismo sprendimo vykdymo tvarką numato tik tais atvejais, kai sprendimą įvykdyti gali tik pats atsakovas (CPK 273 str. 3 d.). Galimybė įvykdyti ieškinyje nurodytus įpareigojimus nėra siejamai išimtinai su atsakovų asmeniu ir jų veiksmais, tokį sprendimą gali įvykdyti ir patys ieškovai.
Iš dalies patenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams ( CPK 93 str.)
Atmetus turtinius ieškinio reikalavimu ir vieną neturtinį reikalavimą, iš atsakovų ieškovams priteistinos 139 Lt išlaidos žyminiam mokesčiui už patenkintą neturtinį reikalavimą sumokėti – po 19,85 Lt kiekvienam ieškovui.
Kiekvienas ieškovas, o R. Š. ir J. Š. kartu, turėjo po 250 Lt. išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2t.b.l.79-85). Kiekvienas ieškovas atsakovams reiškė po tris savarankiškus reikalavimus. Patenkinus vieną neturtinį reikalavimą, iš atsakovų ieškovams, o R. Š. ir J. Š. solidariai, priteistina po 83 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Atsakovas G. A. šioje byloje patyrė 3660,25 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2t. b.l.142-146). Jam ieškovai reiškė 8 savarankiškus reikalavimus, iš kurių patenkinus vieną, iš ieškovų jam priteistina 3202,71 Lt bylinėjimosi išlaidų – iš kiekvieno ieškovo, o iš R. Š. ir J. Š. solidariai, po 533,79 Lt.
Padarius iš šalių priteistinų sumų užskaitymą, iš kiekvieno ieškovo atsakovui G. A. priteistina po 430,94 Lt, o iš R. Š. ir J. Š. - 411,09 Lt solidariai.
Motyvuojamoji dalis
Atmetus turtinius ieškinio reikalavimus, kurių užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, jos naikintinos įsiteisėjus teismo sprendimui (CPK 150 str. 2 d.)
Dėl I. B. reikalavimo.
Servituto tikslas ir paskirtis yra sudaryti sąlygas viešpataujančio daikto savininkui tinkami naudotis jam priklausančiu daiktu (CK 4.111 str. 1 d.). Servitutas visada reiškia vieno savininko daiktinių teisių apribojimą į jam priklausantį daiktą, kito savininko naudai. Todėl toks ribojimas gali būti nustatomas tik tada, kai be naudojimosi svetimu daiktu, tinkamas naudojimasis savo daiktu yra neįmanomas. Pasikeitus aplinkybėms dėl kurių naudojimasis daiktu tapo galimu ir be svetimo daikto naudojimo, nustatytas servitutas turi būti panaikintas (CK 4.135 str.). Bendro naudojimo keliai pagal detalųjį planą kvartalo viduje buvo numatyti nustatant kelio servitutus suprojektuotuose sklypuose, sudarant sąlygas kiekvienam žemės sklypo savininkui patekti į savo sklypą per projektuojamą teritoriją (1t.b.l.33). Kaip matyti iš kadastro žemėlapio ištraukos, kelio servitutai sklype, kuris šiuo metu priklauso I. B., buvo nustatytas žemės sklypų, šiuo metu priklausančių A. B., A. Š., J. P. ir kitų dešinėje kvartalo pusėje išsidėsčiusių sklypų naudojimui (2t.b.l.65,157). Tačiau patekimas į šiuo sklypus iš (duomenys neskelbtini) galimas keliu, kuris kadastro žemėlapyje pažymėtas kaip atskiras žemės sklypas. I. B. nurodė, kad nei vienas kvartalo gyventojas niekada nesinaudojo jos sklypu privažiavimui prie savo namų valdų. A. Š., J. P. ir kiti gyventojai visada naudojosi šiuo valstybiniu keliu. Ieškovai šios aplinkybės neneigė. Galimybę šiuo keliu patekti į A. Š., J. P. ir kt. sklypus patvirtino ir vietos apžiūra (2t. b.l.155). Ieškovų argumentai, kad įvažiavimas nuo (duomenys neskelbtini), kuriuo dabar naudojasi ir kvartalo gyventojai, gali būti uždarytas, niekuo nepagrįstas, o jų poreikį naudoti privažiavimui I. B. sklypą paneigia susiklostęs faktinis kelio naudojimas. Servitutas nustatomas sudarant galimybę tinkami naudoti daiktą, o ne siekiant naudojimo patogumo. Todėl net ir faktiškai naudojat I. B. sklypą keliui, atsiradus galimybei naudoti privažiavimui kelią, suformuotą atskiru sklypu, kelio servitutas I. B. sklype turėtų būti panaikintas.
Patenkinus trečiojo asmens atsakovo pusėje savarankišką reikalavimą, I. B. iš ieškovų priteistino jos turėtos 140 Lt žyminio mokesčio išlaidos – po 20 Lt iš kiekvieno (CPK 93 str.).
Iš ieškovų ir atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei ( CPK 92 str. 96 str.)
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
įpareigoti atsakovus G. A. ir R. A. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nutiesti asfaltuota danga vidaus kelius privažiuoti prie ieškovų žemė sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pagal E. N. firmos „Edmeta" 2004 m. paruoštame Techniniame projekte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą kelių išdėstymą komplekso teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Darbus atlikti suderinus su atsakingomis institucijomis ir gavus būtinus tam leidimus.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovams per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius sprendimo dėl įpareigojimo nutiesti kelius, ieškovai turi teisę patys atlikti šiuos veiksmus ir išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas.
Trečiojo asmens I. B. reikalavimą tenkinti: panaikinti sklypui unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kelio servitutą, nustatytą 2004-07-22 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti G. A. iš N. P., N. I., A. Š., J. P., E. R. po 430,94 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.
Priteisti G. A. iš R. Š. ir J. Š. solidariai 411,09 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti I. B. iš N. P., N. I., A. Š., J. P., E. R. R. Š. ir J. Š. po 20 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.
Priteisti valstybei iš N. P., N. I., A. Š., J. P., E. R. R. Š. ir J. Š., G. A. ir R. A. po 10,3 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2011-06-13 ir 2011-11-05 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimis - G. A. ir R. A. turto areštas (turto arešto aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.