- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-06
- Bylos Nr.
- N-444-2529-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarimo P. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. birželio 18 d. nutarimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas paskyrė P. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 150 litų baudą. Nuobauda P. J. paskirta už tai, kad jis, 2007 m. vasario 8 d. vairuodamas automobilį, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, sukdamas į kairę važiuojamųjų dalių sankirtoje, atsidūrė priešpriešiniam eismui skirtoje važiuojamojoje dalyje, užkirto kelią prie sankryžos artėjančiam kitam automobiliui, dėl to šis atsitrenkė į P. J. vairuotą automobilį, eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
2009 m. birželio 18 d. nutarimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas antrajam eismo įvykio dalyviui L. V. M. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nustatęs, kad jis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nepažeidė, kad tiesiogine eismo įvykio priežastimi buvo kito vairuotojo veiksmai (ATPK 250 str. 1 p.).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 26 d. nutarimu P. J. skundą patenkino iš dalies - 2009 m. birželio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimą dėl administracinės nuobaudos P. J. skyrimo paliko nepakeistą, o 2009 m. birželio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimą, kuriuo L. V. M. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, panaikino ir L. V. M. atžvilgiu iškeltą bylą nutraukė vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 7 punktu.
Teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartyje pasisakė, jog eismo įvykiui įvertinti būtinos specialios žinios (tam, kad įvertinti P. J. nurodytas aplinkybes, jog dešiniau važiuoti jis negalėjo dėl dešinėje pusėje buvusių garažų bei bortelių prieš juos, taip pat nuspręsti dėl automobilio „VW Passat“ vairuotojo veiksmų pasirenkant saugų greitį, dėl schemoje pažymėtos tvoros įtakos matomumui, galimybei duoti kelią iš dešinės pusės važiuojančiai transporto priemonei ir visų šių aplinkybių priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu). Teismo posėdžio metu specialistas, įvertinęs bylos medžiagą, davė išvadą, kad dėl eismo įvykio kalti abu transporto priemonių vairuotojai. Specialistas (b. l. 72) skaičiavimo būdu nustatė, kad nukentėjusysis L. V. M. važiavo 16-17 km/h greičiu. Nurodė, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje nukentėjusysis turėjo duoti kelią automobiliams, atvažiuojantiems iš dešinės, ir pasirinkti saugų greitį, jis privalėjo tikėtis, kad gali atsirasti kliūtis. Automobilio „Ford“ vairuotojas įvažiavo į kelią, kurio plotis 2,4 metrai ir kuriame du automobiliai prasilenkti negali, nors privalėjo neįvažiuoti į sankryžą (jis įvažiavo į sankryžą, kai iš kairės pusės nebuvo pravažiavimo). Teismas sutiko su specialisto išvada ir nusprendė, kad dėl eismo įvykio kalti abu vairuotojai. Iš fotonuotraukų nustatyta, kad abiems vairuotojams matomumą ribojo aukšta mūro siena, kuri užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje kaip tvora (b. l. 27). Šioje schemoje kelio danga nurodyta kaip „nepravažinėtas sniegas“. Abu eismo įvykio dalyviai sutiko, kad kelio danga buvo slidi. Nuspręsta, jog L. V. M., atsižvelgdamas į kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, nepasirinko saugaus greičio, pažeidė KET 172 punkto reikalavimus (eismo įvykio schemoje užfiksuotas automobilio „VW Passat“ stabdymo kelias - 1,8 m, specialistas apskaičiavo, kad šio automobilio sustojimo kelias - 7,3 m, tokiu būdu, „VW Passat“ greitis buvo nesaugus, atsiradus kliūčiai, vairuotojas automobilio sustabdyti negalėjo, nors ir stabdė transporto priemonę). Nurodyta, jog kadangi abiems vairuotojams matomumą ribojo mūrinė tvora, jie privalėjo būti itin atidūs, imtis visų įmanomų atsargumo priemonių (P. J. privalėjo laikytis KET 164 p. reikalavimo ir važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto). Pažymėta, jog iš byloje pateiktų nuotraukų nematyti, kad link garažų yra kokie nors borteliai, 3,9 m kelio plotis matuotas nuo sniego sankaupos iki garažų. Iš fotonuotraukų nustatyta, kad važiavimas toje vietoje yra pakankamai komplikuotas dėl blogo matomumo ir siauro kelio, tačiau nėra jokių ženklų ar kitaip išreikštų draudimų važiuoti arčiau dešinėje pusėje buvusių garažų. Byloje procesinių pažeidimų nenustatyta. Pažymėta, kad pagal ATPK 35 straipsnio 4 dalį, kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai skaičiuojami iš naujo nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl P. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas (ATPK 35 str. 1 d.) nepraleistas (apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta 2009 m. vasario 13 d.). Tuo tarpu L. V. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn 6 mėnesių terminas yra pasibaigęs, todėl nėra galimybės jį patraukti administracinėn atsakomybėn.
III.
P. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą bei 2009 m. birželio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimą Nr. F 353058, bylą jo atžvilgiu nutraukti, taip pat panaikinti 2009 m. birželio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimą Nr. E 510812 ir bylą L. V. M. atžvilgiu atnaujinti.
Apeliantas nurodo, kad nebuvo atliktas joks papildomas autoįvykio tyrimas, į tyrimo procesą nebuvo kviečiami įvykio dalyviai. Apelianto teigimu, teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė įstatymus, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teismų praktikos (nutartys bylose Nr. N575-1928/2009, Nr. N444-1652/2009, N17-1403/2006, Nr. N756-647/2009, Nr. N5-1304/2006, Nr. II-259-142/09), pažeidė materialines bei procesines teisės normas, buvo šališkas. Apeliantas mano, kad teismas neteisingai suprato ir taikė ATPK 35 bei 250 straipsnių nuostatas. Pažymi, kad teismas teisingai nurodė, kad byloje Nr. N21-2033/2007 spręstinas tik L. V. M. administracinės atsakomybės klausimas (2007 m. gruodžio 22 d. nutartis), o Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnyba prašė L. V. M. apeliacinio skundo netenkinti. Nors nuo 2007 m. rugpjūčio 9 d. praėjo daugiau kaip du metai, nebuvo priimtas sprendimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo. Apelianto manymu, ATPK 35 straipsnio 4 dalis jo atžvilgiu buvo pritaikyta klaidingai, nes jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn 2009 m. birželio 18 d., kai jau buvo suėjęs 6 mėnesių terminas (jis suėjo 2007 m. rugpjūčio 9 d.), jo atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena taip pat turi būti nutraukta. Apeliantas pažymi, kad nustatyta, jog L. V. M. važiavo nesilaikydamas saugaus greičio, kad teismas netyrė jokių aplinkybių, nerinko jokių įrodymų, pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį ir 81 straipsnį, nepagrįstai neapklausė pareigūno S. K., organizavusio papildomą įvykio tyrimą, neišsiaiškino, kas padarė nuotraukas (b. l. 39, 40, 43). P. J. nurodo, kad į skersgatvį iš Šeimyniškių gatvės dėl riboto jo pločio gali įvažiuoti ir išvažiuoti tik vienas automobilis, todėl važiuoti dešiniau jam nebuvo kur ir L. V. M., nedideliu greičiu privažiavęs prie sankirtos, turėjo sustoti ir nuspręsti, kaip prasilenkti su atvažiuojančiu iš priekio transportu. Apelianto manymu, negalima teigti, jog įvykis kilo dėl riboto matomumo, jis įvyko dėl L. V. M. nepasirinkto saugaus greičio.
Atsiliepimas
L. V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. liepos 23 d. nutartimi nepagrįstai atnaujino P. J. skundo padavimo terminą, nes P. J. buvo žinoma apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą institucijoje nuo pat protokolo nuorašo jam įteikimo momento (tai jis nurodė ir 2009 m. birželio 16 d. prašyme, kuriuo kreipėsi į instituciją), nutarimas buvo priimtas tą dieną, kuri nurodyta protokole. Pažymi, kad nors P. J. vėlavimą grindė liga, 2009 m. birželio 16 d. ji nesutrukdė jam pateikti prašymą institucijai dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liga nebuvo tokio pobūdžio, dėl kurios jis būtų turėjęs gydytis ligoninėje ar būtų apribota jo judėjimo galimybė, kad P. J. gyvena ir dirba tuo pačiu adresu. Pažymima, kad P. J., būdamas advokatu, žino, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną reglamentuojantys teisės aktai numato itin trumpus procesinius terminus. Be to, apelianto pateiktas 2009 m. birželio 16 d. prašymas su pridėtais nedarbingumo pažymėjimais neįrodo, kad jis šiuos dokumentus pateikė institucijai (ant minėto prašymo nematyti institucijos gavimo žymos, yra tik P. J. patvirtinimas, kad kopija tikra). L. V. M. teigimu, P. J. stengėsi vilkinti bylos nagrinėjimą nepagrįstais prašymais, neatvykimais į bylos nagrinėjimą. L. V. M. nurodo, kad pareigūnai nuvyko į eismo įvykio vietą ir pakartotinai ją ištyrė, nufotografavo visas vietovės detales, išmatavo atstumus ir pan., tai leidžia daryti išvadą, kad byla buvo nagrinėjama visapusiškai ir išsamiai. Bylos nagrinėjime dalyvavęs ekspertas nustatė, kad jo automobilis važiavo tik 16-18 km/h greičiu, be to, ekspertas nurodė, kad P. J. galėjo važiuoti dešiniau. L. V. M. teigimu, kadangi automobilių susidūrimas įvyko kairėje važiuojamosios dalies pusėje, darytina išvada, kad dėl eismo įvykio kaltas apeliantas.
Atsikirtimuose į L. V. M. atsiliepimą P. J. nurodo, kad L. V. M. nepateikė jokių faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog jo sveikatos būklė nekliudė dalyvauti bylos tyrime 2009 m. birželio 18 d. P. J. teigia apie ginčo nutarimų priėmimą sužinojęs tik 2009 m. liepos 16 d., nurodo prašymą institucijai pateikęs su kito žmogaus pagalba. P. J. teigimu, papildomas tyrimas buvo atliktas be jokių specialių žinių reikalaujančių proceso veiksmų, todėl byla nebuvo išnagrinėta visapusiškai, ji buvo vilkinama L. V. M. naudai. P. J. manymu, policijos pareigūnų veiksmai turėtų būti įvertinti kaip grubus tarnybinių pareigų pažeidimas, žeminantis policijos pareigūno vardą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantui paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, o kitam eismo įvykio dalyviui L. V. M. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu. ATPK 127 straipsnio 2 dalis (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) pažeidimo užfiksavimo metu numatė, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.
Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje taikant administracinės atsakomybės senatį, vadovaujamasi ne tik ATPK 35 straipsniu, bet ir Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. N17-240/2006, 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis byloje Nr. N575-1434/2008 ir kt.). Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje pažeidimo užfiksavimo metu buvo numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Šiuo atveju aptariamas pažeidimas, kaip nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole, padarytas 2007 m. vasario 8 d., todėl priimant nutarimą dėl administracinės nuobaudos P. J. skyrimo (2009 m. birželio 18 d.) minėtas terminas jau buvo pasibaigęs ir administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą jam nebegalėjo būti paskirta. Dėl tos pačios priežasties 2009 m. birželio 18 d. nebebuvo galima taikyti administracinės atsakomybės priemonių ir kito eismo įvykio dalyvio L. V. M. atžvilgiu.
Išdėstytomis aplinkybėmis P. J. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutarimas dalyje dėl 2009 m. birželio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimo Nr. F 353058 keistinas, minėtą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimą panaikinant ir bylos teiseną šioje dalyje, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu, nutraukiant, o likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais, teisėjų kolegija
n u t aria:
P. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarimą dalyje dėl 2009 m. birželio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimo Nr. F 353058 pakeisti, 2009 m. birželio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimą Nr. F 353058 panaikinti ir bylos teiseną dalyje dėl P. J. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nutraukti.
Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.