Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-01-27 · Civilinė byla Nr. 2-36-225/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-27
Bylos Nr.
2-36-225/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Burbienė
Atsakovas
J. Ž.
Ieškovas
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Civilinė byla Nr. 2-36-225/2015
Procesinis Nr.2-33-3-01088-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 38.; 44.5.2.16.; 116.1. (S)
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 27 d.Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Burbienė,sekretoriaujant Ingai Paulikaitei,dalyvaujant ieškovų atstovui A. V.,atsakovei J. Ž., jos atstovui advokato padėjėjui M. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovei J. Ž. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai prašo priteisti iš atsakovės J. Ž. turtinės žalos, patirtos dėl sumokėtų išmokų pareigūnui A. N.. Nurodė, kad 2013-01-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atsakovė J. Ž. (tuo metu J.) buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikų, numatytos BK 286 str, 138 str.2 d. 10 p., padarymą kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius. Nutartyje konstatuota, jog J. J. 2012-10-23, apie 20.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, prie namo, esančio Šilutės pl.68, Klaipėdoje, nepakluso teisėtiems Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės pareigūnų reikalavimams, priešinosi sulaikoma, o atvažiavus į Klaipėdos m. antrą policijos komisariatą, panaudodama fizinį smurtą, tyčia spyrė nukentėjusiam specialistui A. N. į lytinius organus, padarydama kairės sėklidės sumušimą su kraujosruva antsėklidžio ir sėklinio virželio srityje, kairės sėklidės patinimu ir antrine kairės sėklidės vandene. A. N. nuo 2012-10-24 iki 2012-11-16 buvo nedarbingas ir gydėsi. Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM centrinė medicinos ekspertizės komisija 2013-01-25 nustatė, kad pareigūnui padarytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas. Klaipėdos AVPK dėl išmokėto nedarbingumo A. N. patyrė 2497,60 Lt (723,35 Eur) žalą. Pagal LR Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus, ryšium su tarnyba sąlygomis, A. N. apskaičiuota 1559,98 Lt (451,80 Eur) draudimo suma, kurią Policijos departamento Finansų valdyba pervedė Klaipėdos AVPK, kuris šią sumą sumokėjo A. N., taip pat 3 % nuo šios sumos – 46,80 Lt (13,55 Eur) pervedė VSDFV Klaipėdos skyriui. Policijos departamentas skyrė 4843,44 Lt (1402,76 Eur) išmokėti 2 mėnesinių vidutinio darbo užmokesčių dydžio kompensacijai, numatytai LR vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. Ieškovai, išmokėję pareigūnui kompensacijas, įgijo atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusį asmenį. Prašo iš atsakovės priteisti 6103,33 Lt (1767,65 Eur) žalos atlyginimui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir 2544,40 Lt (736,91 Eur)Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies, sutinka atlyginti 3520,33 Lt (1019,56 Eur) žalą policijos departamentui ir 1000 Lt (289,62 Eur) Klaipėdos AVPK. Nurodo, jog nutraukus ikiteisminį tyrimą jai ir nukentėjusiam A. N. susitaikius, ji sumokėjo teritorinei ligonių kasai 558,27 Lt (161,69 Eur) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti, taip pat nukentėjusiajam sumokėjo 5000 Lt (1448,10 Eur) jo patirtai žalai atlyginti. Be to, teismas jai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią ji taip pat sumokėjo. Atkreipia dėmesį, jog A. N. buvo nedarbingas 25 dienas, tačiau jam buvo apskaičiuota ir išmokėta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, lygi 4843,44 Lt (145,30 Eur), todėl mano, kad iš jos gali būti išieškotas žalos atlyginimas, kurio dydis atitiktų 25 dienų darbo užmokesčio dydį, t.y., 2883 Lt (834,97 Eur), be to, kompensacijos suma yra neproporcinga jos padarytiems veiksmams ir jų sukeltiems padariniams, todėl atlygintinos žalos dydis turėtų būti sumažintas. Pažymi, jog policijos departamentas, atlyginęs atsiradusią žalą specialių įstatymų pagrindu, išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Taip pat prašo atsižvelgti į jos sunkią turtinę padėtį - augina du nepilnamečius vaikus, darbo užmokestis nėra didelis, jos sutuoktinis šiuo metu darbo neturi, iš jos gaunam pajamų tenka pragyventi visai šeimai, kad galėtų atlyginti žalą nukentėjusiajam ir su juo susitaikyti, iš banko paėmė 5950 Lt (1723,24 Eur) paskolą, nekilnojamojo turto neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškiniai tenkintini iš dalies.

Ieškovai prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, todėl būtina nustatyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (CK6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.).

Atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė, sužalojus pareigūną A. N., konstatuoti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 33-1-01572-12, surinkta medžiaga, tarnybinio patikrinimo išvadomis. Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 286 str, 138 str.2 d. 10 p., padarymo 2013-01-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nutrauktas, kaltininkei J. Ž. (tuo metu Jonkutei) pripažinus kaltę ir su nukentėjusiuoju A. N. susitaikius.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-01-04 tarnybinio patikrinimo išvada dėl pareigūno A. N. sužalojimo patvirtina, kad Klaipėdos AVPK PR 1-os kuopos MB specialistas A. N. 2012-10-23 buvo sužalotas tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, kai aplinkybės, kurioms esant sužalojimas buvo patirtas, atsirado ne dėl pareigūno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru būdu, o dėl to, kad jisai privalėjo taip elgtis.

LR VRM medicinos centro centrinė medicinos ekspertizės komisija 2013-01-25 nustatė, kad tarp fizinio veiksnio, įvykusio 2012-10-23 ir pareigūno sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys, sveikatos sutrikdymas priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui.

Išrašai iš medicinini dokumentų, ikiteisminio tyrimo byloje esanti specialisto išvada patvirtina A. N. 2012-10-23 patirtus sužalojimus.

Iš Klaipėdos AVPK pateiktos pažymos matyti, jog A. N. priskaičiuota nedarbingumo išmoka sudaro 1960,44 Lt (567,78 Eur), VSDFV įmoka nuo šios sumos surado 537,16 Lt (155,57 Eur), viso išlaidų 2497,60 Lt (723,35 Eur).

Pagal 2013-02-28 Policijos departamento prie LR VRM išvadą pareigūnui A. N. išmokėta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, t.y. 4843,44 Lt (1402,76 Eur). Pinigų išmokėjimą 2013-03-08 patvirtina byloje pateiktas mokėjimo nurodymas Nr.19552, 1559,89 Lt (451,77 Eur) draudimo sumos išmokėjimą A. N. ir VSDFV 46,80 Lt (13,55 Eur) patvirtina mokėjimo nurodymai Nr.19500 ir Nr. 19183.

Iš šių įrodymų matyti, jog yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos - atsakovės neteisėti veiksmai, jų pasekmės - pareigūno sveikatos sutrikdymas, lėmęs ieškovams pareigą išmokėti pinigines lėšas, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių bei atsakovės kaltė.

Ieškovų atgręžtinio reikalavimo teisė nustatyta LR Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 p., CK 6.280 str. 1 d.

Vadovaujantis LR CK 6.280 str. 1 d. atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Teismų praktikoje ši teisės norma aiškintina taip, jog valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu, pagal LR CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d. asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala, o trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (LR CK 6.113 str.).

Ieškovai prašomą priteisti žalos dydį grindė specialių teisės aktų pagrindu išmokėtų išmokų dydžiais.

Teismo posėdyje liudytojas A. N. paaiškino, jog tiksliai nurodyti turėtas išlaidas ryšium su patirtu sužalojimu negali, nes tokios apskaitos nevedė, tačiau buvo gydomas ligoninėje, po to tęsiamas nedarbingumas, važinėjo pas gydytojus konsultacijoms, iki šiol lankosi pas gydytojus, nes jaučia sužalojimo pasekmes. Nurodo, jog turėjo išlaidų papildomam maitinimui, vaistų įsigijimui, kelionės išlaidų vizitams pas gydytojus teigia, jog visa gauta suma, taip pat ir atsakovės sumokėti 5000 Lt (1448,10 Eur) , buvo panaudoti sveikatos grąžinimui.

LR CK 6.251 str. 2 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, gali sumažinti nuostolių atlyginimą, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Nustatant ieškovams priteistinos žalos dydį atsižvelgtina į bylos aplinkybes – į pareigūno sužalojimo laipsnį, gydymo trukmę, taip pat į atsakovės turtinę padėtį - atsakovė nekilnojamojo turto neturi, išlaiko du nepilnamečius vaikus, jos turtinė padėtis negali būti laikoma gera. Be to, priimtina dėmesin ir tai, jog atsakovė nukentėjusiajam žalos atlyginimui sumokėjo 5000 Lt (1448,10 Eur) kompensaciją, savo noru atlygino ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidas bei sumokėjo įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą. Įvertinus šias aplinkybes, žalos dydis mažintinas, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai priteistina 834, 97 Eur, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui priteistina 567,78 Eur (LR CK 6.251 str. 2 d.).

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš ieškovų - atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai proporcingai atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d., 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš J. Ž. 834, 97 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus 97 ct) žalos atlyginimo Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir 567,78 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 78 ct) žalos atlyginimo Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Priteisti iš J. Ž. 42 (keturiasdešimt du) Eur žyminio mokesčio valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 75,59 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 59 ct) ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 13,61 Eur (trylika eurų 61 ct) bylinėjimosi išlaidų J. Ž..

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aldona Burbienė