- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- e2-15986-534/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03560-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- V. Ž.
- Atsakovas
- B. K.
- Kategorijos
- 2.1.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovui B. K. dėl nuostolių priteisimo už parduotą netinkamos kokybės transporto priemonę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti patirtus nuostolius – 1760,60 eurus, atsiradusius šalinant atsakovo parduoto daikto trūkumus, 110 eurų turėtų išlaidų už transportavimo paslaugas. Ieškovas nurodo, kad internete surado skelbimą dėl parduodamo automobilio, susisiekęs su atsakovu pervedė avansą už parduodamą automobilį. Atvykęs į Vilnių apžiūrėjo automobilį, juo pavažinėjo, sumokėjo likusią pinigų sumą - iš viso už automobilį sumokėjo 1750 eurų. Važiuojant namo sugedo automobilis, todėl už transportavimo paslaugas sumokėjo 110 eurų. Servise nustatė, kad reikalingas variklio kapitalinis remontas, kas ieškovui kainavo 1760,60 eurų. Nurodo, kad dirba suvirintoju, buvo pirktas pirmą kartą automobilis, nurodo, kad vairuotojo teisių neturėjo, automobilį namo vairavo pažįstama mergina. Sandorio sudarymo metu pasikliovė atsakovo paaiškinimu, kad automobilis be priekaištų. Nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutartyje sutarties dalyje dėl transporto priemonės trūkumų trūkumai nenurodyti. Sutarties sudarymo metu pardavėjas nenurodė gedimų, o gedimų vizualiai neįmanoma nustatyti. Automobilio be remonto darbų eksploatuoti negalima. Prašo priteisti patirtus nuostolius dėl atsakovo nesąžiningumo, pateiktos neteisingos ir nepakankamos informacijos apie automobilį.
Atsiliepimas
Atsakovas B. K. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad prieš automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ieškovas vairavo automobilį, jį apžiūrėjo, nustatė, kad jis yra pakankamai techniškai tvarkingas, kad būtų galimą eksploatuoti gatvėse. Nurodo, kad automobilis praėjo techninę apžiūrą. Automobiliui galiojo techninė apžiūra, jis atitiko įprastus reikalavimus. Nekokybiškas daiktas yra tada, kai jis neatitinka normalių tam daiktui keliamų reikalavimų. Ieškovas turėjo elgtis pakankamai apdairiai ir turi prisiimti savo veiksmų riziką. Visuotinai žinoma, kad naudotų automobilių resursai riboti, jie genda ir dėvisi, juos reikia remontuoti. Jokie gedimai nebuvo nuo ieškovo nuslėpti. Atsakovas nėra profesionalus pardavėjas, jokių garantijų automobiliui nesuteikė. Automobilio gedimai atsirado po sandorio sudarymo, atsakovas už gedimus neatsako. Nurodo, kad nėra profesionalus automobilių pirkėjas-pardavėjas, jam turimų lėšų užtenka senam automobiliui įsigyti: nusipirkęs automobilį Kia Sorento Nr.(duomenys neskelbtini) nutarė jį parduoti, nes per didelis, nepatogus, įsigijo seną mažesnių gabaritų automobilį. Techninė apžiūra automobiliui galiojo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl parduotos transporto priemonės neatitiko kokybės reikalavimams, pirkėjo suklaidinimo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje yra nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.
Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalis numato, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė pirkėjui nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytų gynimo būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Be to, ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal šalių sudarytoje sutartyje arba CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011). Kitoje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad, sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2012). CK 6.333 straipsnio 1 dalis nustato, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (kokybę nustatančiuose dokumentuose), jei tokie yra, ir šio daikto pirkimo – pardavimo sutartyje. Atsakomybė už daikto trūkumus pardavėjui atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo šių trūkumų buvimą iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo (CK 6.327 straipsnis, 6.333 straipsnio 2, 4 ir 6 dalys).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartį sudarė du fiziniai asmenys, kurių darbas, profesija (abiejų šalių teigimu) nesusijęs su automobilių remontu, pardavimu, nėra profesionalūs vairuotojai. Ieškovas nurodo, kad neturėjo vairuotojo teisių, automobilį pirko pirmą kartą. Jis automobilį pirko suradęs internete atsakovo skelbimą, į sandorio vietą iš Klaipėdos į Vilnių atvyko nepasikvietęs į pagalbą asmens, turinčio patirtį remontuojant, išmanančio automobilio technines savybes, būklę. Ieškovas automobilio kokybės netikrino techninėje apžiūroje, autoservise. Tai reiškia, kad ieškovas buvo aplaidžiai nerūpestingas, arba automobilį pirko už 1750 eurų, žinodamas, kad gali jį suremontuoti ar išardyti ir atgauti už automobilį sumokėtą pinigų sumą. Automobilio pardavėjas garantavo, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, nes techninė apžiūra galiojo, automobilio būsena yra vizualiai matoma, automobilis 2007 metų gamybos. Ieškovas, sandorio metu neturėdamas vairuotojo teisių, pirko didelį ir masyvų visureigį, kuris naujas kainuoja virš dvidešimt ir daugiau tūkstančių, netikrindamas automobilio techninės būklės servise, nepasikvietęs į pagalbą autospecialisto, todėl turi prisiimti pirkimo riziką dėl įgyto daikto kokybės, perkant 13 metų senumo automobilį, netikrinant automobilio kokybės parametrų. Ieškovas prieš sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį apžiūrėjo automobilį vizualiai, važiavo automobiliu. Atsakovas pardavė automobilį tokį, kokį vairavo, nesuteikdamas garantijos, nes pats buvo vartotojas, parduodantis netinkamą jam daiktą. Ginčo atvejų ieškovas pakeitė nupirkto automobilio variklį ir nuostolių pavidalu siekia atgauti turėtas automobilio variklio keitimo išlaidas didesnes, nei sumokėjo už automobilį, automobilį pasilikdamas sau. LR CK 6.334 str. 2 d. ir 3 d. numatytos sąlygos nėra. 2007 metų gamybos automobilis atitiko parduodamo naudojamo daikto reikalavimus (LR CK 6.333 str.1 d.), todėl teismas ieškinį atmeta. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas žinojo, galėjo numanyti apie daikto trūkumus, todėl ir pardavė automobilį. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovas, kuris teigia, kad pirko pirmą kartą automobilį pamatęs jį interneto skelbime ir pervedęs avansą, neturėdamas vairuotojo teisių, automobilio nuodugniai neapžiūrėjo, nesinaudojo autoserviso ar specialisto pagalba, buvo aplaidžiai nerūpestingas ir už pirkinio kokybę, daikto remontą ir patirtus nuostolius turi atsakyti pats.
Atmetus ieškinį, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo – 400 eurų advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 400 eurų bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.