Alytaus apylinkės teismo nutartis

2022-01-31 · Byla Nr. TS-4-543/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-31
Bylos Nr.
TS-4-543/2022
Teisminio proceso Nr.
1-04-2-00024-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irmutė Kliučinskienė
Nuteistasis
A. Ž.
Kategorijos
Byla Nr. TS-4-543/2022
Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00024-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 31 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė,

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Ž. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 357-232 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. vasario 18 d. nutartimi A. Ž. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui.

A. Ž. bausmės pradžia – 2021 m. balandžio 21 d., bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) bausmę šis nuteistasis atlieka nuo 2021 m. gegužės 6 d. Nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas sprendžiamas pirmą kartą.

Žemesnės instancijos teismas

2021 m. gruodžio 21 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-232 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam A. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nustatyti pakartotinio šio klausimo svarstymo datą – 2022 m. birželio 21 d. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu šio nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs ¼ dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų ir menkas jų apmokėjimo galimybes. Laisvėje nuteistasis stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią savo finansinę padėtį, gyvendavo iš pašalpų ir atsitiktinių darbų. Finansiniai įsipareigojimai gali apsunkinti tolimesnę nuteistojo integraciją į visuomenę. Nuteistajam yra būdinga ir alkoholio vartojimo problema. Turima priklausomybė nuo alkoholio padidina jo sukeltos žalos tikimybę kitiems, o alkoholio vartojimo problemos susiję ir su smurtiniu elgesiu. Nuteistasis stengiasi sudaryti kitokį vaizdą apie save nei yra iš tikrųjų. Nuteistojo savęs vertinimas yra vienpusiškas, o saviveiksmingumo lygis – žemas, jam būdinga žema frustracijos tolerancija, jis greitai susierzina. Nuteistasis yra gynybiškas, pastebimas stiprus jo polinkis manipuliuoti. Nuteistasis pasižymi nebrandžiais gynybos mechanizmais, jam yra būdingas kategoriškas neigimas, racionalizacija bei atsakomybės perkėlimas. Nuteistasis vengia pripažinti padarytus nusikaltimus, yra linkęs save pateisinti. Nuteistojo kriminalinė istorija išryškina jo impulsų kontrolės sunkumus ir polinkį priimti skubotus sprendimus. Nuteistojo problemų analizė yra labai paviršutiniška, jis yra linkęs minimalizuoti savo veiksmus, pats sunkiai priima kitą nuomonę, vadovaujasi tik asmeniniu patyrimu, jo kaltės jausmas nėra gilus. Nors nuteistasis akivaizdžiai neišreiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau jam būdingas minimalizavimas, kritiškumo trūkumas savo nusikalstamam elgesiui, jo daromo neigiamo poveikio visuomenei ir kito asmens fizinei psichologinei gerovei. Nuteistasis yra linkęs gyventi tik pagal savas taisykles, kurios dažnai nėra tapačios su visuomenėje vyraujančiomis elgesio normomis. Nuteistasis tik iš dalies vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu jis buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka, nėra skatintas. Šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė. Taip pat dar išlieka daugybė dinaminių kriminogeninių veiksnių. Komisijos vertinimu, šiuo metu netikslinga šį nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam A. Ž. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. Ž. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-232 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis A. Ž. prašo pakeisti šį Komisijos nutarimą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisijos nutarimas yra pagrįstas vien tarpusavyje prieštaraujančiais Socialinio tyrimo išvados teiginiais. Nutarime Komisija nurodė, jog jo gyvenimo sąlygos, išsilavimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti jį charakterizuoja teigiamai, tačiau vėliau jau prieštaringai konstatavo, jog jis turi finansinių įsipareigojimų ir menkas jų įvykdymo galimybes. Anot Komisijos, esami finansiniai įsipareigojimai gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę, tačiau Komisija nevertino, kad tokių įsipareigojimų turi dauguma visuomenės narių. Komisija nepagrįstai teigia, kad laisvėje jis gyveno vien iš gaunamų pašalpų. Vertindama jo turimą alkoholio vartojimo problemą, Komisija neįvertino jo dedamų pastangų dėl šios problemos sprendimo tiek dar būnant laisvėje, tiek ir šios bausmės atlikimo metu. Komisija nepagrįstai nurodė, kad jis nepripažįsta savo įvykdytų nusikaltimų. Socialinio tyrimo išvadoje neteisingai nurodyta, jog jis neva stengiasi sudaryti kitokį vaizdą nei yra iš tikrųjų. Visa Socialinio tyrimo išvada yra tendencinga, neobjektyvi ir atspindi vien tik subjektyvią jos sudarytojo nuomonę. Be to, jis pats nebuvo supažindintas su Socialinio tyrimo išvada, todėl neturėjo galimybės pareikšti dėl jos pastabų. Priešingai nei teigia Komisija, jis vykdo visas savo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Vien tai, kad jis nepatenka į pageidaujamų socialinės reabilitacijos programų sąrašus neleidžia spręsti, kad pats tyčia jų nevykdo. Nutarime Komisija jam rekomendavo dalyvauti savitarpio pagalbos grupių veiklose, sprendžiant psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą. Tačiau Komisija nevertino to, kad jis jau dalyvavo anoniminių alkoholikų grupės veiklose. Komisija tinkamai neįvertino ir to, kad šios bausmės vykdymo metu jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo aukštos iki vidutinės, o tai leidžia teigti, jog jis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir dėl to jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Ž. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. Ž. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro dar tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent jo nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo A. Ž. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ vertinimo metodiką vis dar yra vertinama kaip vidutinė, kurią nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei nuostatų keitimu galėtų ir kartu privalėtų dar sumažinti. Kaip teisingai savo skunde pažymėjo nuteistasis, šios bausmės vykdymo metu jam pavyko sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką nuo aukštos iki vidutinės. Teismas sutinka, jog ši aplinkybė rodo teigiamą šio nuteistojo pokytį, tačiau tai visgi negali būti absoliutus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi būtina įvertinti ir kitas šio klausimo sprendimui aktualias aplinkybes.

Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis A. Ž. mokosi, dalyvavo tiek privalomose, tiek papildomose socialinės reabilitacijos programose, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės jokiu būdu negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Tačiau tokia išvada dar negali būti daroma dėl toliau nurodytų motyvų.

Visų pirma, būtina pažymėti, jog šios bausmės atlikimo metu nuteistasis A. Ž. vykdo ne visas jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kadangi jis visiškai nevykdo savo turimų finansinių įsipareigojimų. Iš 2021 m. gruodžio 21 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-227 matyti, jog šis Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 7 Komisijos nariai, kurie vienbalsiai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis A. Ž. šiuo metu atlieka jam paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę už nesunkaus tyčinio pobūdžio nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Dar anksčiau A. Ž. Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas du kartus, o byloje taip pat yra duomenų ir apie šio nuteistojo teistumą užsienio valstybėje. Tarp visų nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų išskirtinai dominuoja veikos nuosavybei bei turtinėms teisėms. Realią laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka taip pat jau nebe pirmą kartą. Taigi vien jau paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis A. Ž. yra linkęs nusikalsti ir pasižymi itin įžūliu antivisuomeninių nuostatų nepaisymu bei negerbimu. Jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdis rodo, jog tai nebuvo atsitiktinis šio nuteistojo nusikalstamas elgesys, o visgi priešingai – tyčinis bei kryptingas baudžiamojo įstatymo netoleruojamas elgesys. Ypač svarbu pabrėžti bei akcentuoti tai, jog dabartinę laisvės atėmimo bausmę nuteistasis A. Ž. atlieka po šios bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tai yra kai šiam nuteistajam jau buvo suteikta galimybė šios rūšies bausmę atlikti neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau jis nesugebėjo laikytis jam nustatytų probacijos sąlygų, todėl ir buvo pasiųstas realiam bausmės atlikimui. Be to, praeityje šio nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius bei jų sunkumas rodo atitinkamai didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos bausmės, tarp kurių – ir laisvės atėmimas, bei teismo parodytas pasitikėjimas, taikant jam tiek lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tiek ir bausmės vykdymo atidėjimą, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės irgi yra svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors pirmiau aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiais kriminogeniniais veiksniais ir šiuo metu dar išlieka jo emocijų bei elgesio problemos.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, o dabartinės bausmės vykdymo metu jis mokosi (duomenys neskelbtini) profesiją. Būdamas laisvėje nuteistasis buvo bedarbis, registruotas (duomenys neskelbtini). Sodros duomenimis, nuteistasis yra oficialiai dirbęs tik savaitę laiko. Paties nuteistojo teigimu, būdamas laisvėje jis dirbdavo tik neoficialiai, pavienius bei atsitiktinius darbus. Taip pat jis teigia, jog užsienio valstybėje dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau oficialių duomenų apie tai nėra. Vertinant nustatytas aplinkybes dėl nuteistojo turimo išsilavinimo (duomenys neskelbtini), oficialaus darbo patirties nebuvimą, tokios aplinkybės nesuteikia jokių objektyvių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis tebeturi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų – priteistų ieškinių, baudų bei paskolų. Santaupų jis neturi, o laisvėje pragyvendavo tik iš atsitiktinių darbų bei gaunamos pašalpos. Pataisos įstaigoje šio nuteistojo vardu yra gauti vykdomieji raštai, kurių suma siekia 1 393,15 Eur, iš kurių nė kiek dar nėra atlyginta. Patikrinus Administracinių nusižengimų registro duomenis, nustatyta, jog nuteistajam paskirtų ir nesumokėtų baudų už administracinius nusižengimus suma siekia net 2 836 Eur. Verta pažymėti, jog nuo atvykimo į dabartinę pataisos įstaigą šis nuteistasis į savo asmeninę sąskaitą gavo 710,88 Eur, iš kurių jis išleido 692,91 Eur tik savo reikmėms ir nė kiek iš jų nepaskyrė finansinių prievolių vykdymui. Tai leidžia teigti, jog nuteistasis yra visiškai abejingas dėl savo finansinių prievolių vykdymo. Paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis turi didelių dar neįvykdytų finansinių prievolių, kurių egzistavimas laisvėje vėl gali paskatinti šį nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų. Šią išvadą dar labiau pagrindžia nustatyta bei paties nuteistojo patvirtinta aplinkybė dėl jo neoficialaus darbo propagavimo.

Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, dabartinis nusikaltimas buvo įvykdytas kartu su bendrininku, bevartojant alkoholį jų pasilinksminimo vietoje. Tiek teismui pateikta medžiaga, tiek ir pats nuteistasis pripažįsta, jog jam yra būdinga alkoholio vartojimo problema. Pastebėtina, jog šią problemą nuteistasis bandė spręsti tiek dar būdamas laisvėje, tiek ir šios bausmės atlikimo metu. Tai, kad pats nuteistasis pripažįsta turintis tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su (duomenys neskelbtini), ir bando jas spręsti, neabejotinai vertinama teigiamai, tačiau, teismo vertinimu, šiuo metu dar nėra jokių objektyvių garantijų dėl to, jog laisvėje nuteistasis sugebės atsispirti alkoholio potraukiui. Akivaizdu, jog laisvėje atsinaujinusi minėta priklausomybė ne tik kad apsunkintų paties nuteistojo integraciją bet ir galimai sąlygotų ir jo turimų finansinių įsipareigojimų tolesnį nevykdymą.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog psichologinio įvertinimo metu nuteistojo emocijos išliko stabilios, vyravo disforinė nuotaika ir buvo pastebimas didelis nerimo lygis. Pagal savistata pateiktus atsakymus buvo stebimi ir pažengusios depresijos požymiai. Nuteistasis teigė, kad jam kyla suicidinių minčių dėl adaptacinių sunkumų, jis nenori gyventi jam paskirtame būryje. Vėlesnio vertinimo metu nuteistasis jau neišsakė jokių nusikundimų dėl patiriamų sunkumų, teigė nejaučiantis jokių emocinių problemų. Tačiau, atsižvelgiant į neatitikimą tarp inventoriaus rezultatų ir pokalbio metu išsakytos informacijos, yra galima tikimybė, jog nuteistasis stengiasi sudaryti kitokį vaizdą apie save nei yra iš tikrųjų. Priminus nuteistajam pirminio vertinimo metu jo išsakytus ketinimus, šis patikino, jog tai buvo tik siekis atkreipti į save dėmesį. Nuteistojo savęs vertinimas yra tik vienpusiškas, o jo saviveiksmingumo lygis – žemas. Nuteistajam yra būdinga žema frustracijos tolerancija, jis greitai susierzina, o streso įveikai linkęs naudoti neadaptyvius būdus. Pokalbio metu nuteistasis yra gynybiškas, selektyviai atviras, pastebimas ir stiprus polinkis manipuliuoti. Nuteistasis pasižymi nebrandžiais gynybos mechanizmais, jam būdingas neigimas, racionalizacija bei atsakomybės perkėlimas. Nuteistasis vengia pripažinti padarytus nusikaltimus, yra linkęs save pateisinti. Nuteistojo kriminalinė istorija išryškina jo impulsų kontrolės sunkumus, polinkį priimti skubotus sprendimus, neapsvarstant jokių galimų alternatyvų. Nuteistojo problemų analizė yra labai paviršutiniška, jis linkęs itin minimalizuoti savo veiksmus. Nuteistojo mąstymas yra ganėtinai konkretus, jis sunkiai priima kitą nuomonę, kliaujasi vien tik asmeniniu patyrimu. Nuteistasis akivaizdžiai neišreiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau jam itin būdingas savo nusikalstamo elgesio minimalizavimas bei kritiškumo trūkumas, bei neįvertinimas jo daromo neigiamo poveikio visuomenei ir kito asmens fizinei bei psichologinei gerovei. Nuteistasis yra linkęs gyventi tik pagal savas taisykles, kurios dažnai nėra tapačios su visuomenėje vyraujančiomis elgesio normomis. Nors pats teigia, jog nori būti visuomenės dalimi, tačiau nėra linkęs prisiimti atsakomybės, siekia gyventi vien pagal savas taisykles.

Kaip jau pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu nebuvo paskatintas, jis vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka. Šiuo metu nuteistajam paskirta drausminė nuobauda jau yra negaliojanti, tačiau verta pažymėti tai, jog jis buvo nubaustas drausmine tvarka už šiurkštų pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą – pataisos įstaigos administracijos nurodymų nevykdymas. Nors nuteistajam paskirta drausminė nuobauda šiuo metu jau yra nebegaliojanti, tačiau vien jos buvimo faktas bei pobūdis neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Ta aplinkybė, jog nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo A. Ž. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekanti daugybė itin opių dinaminių kriminogeninių veiksnių – menka bei nestabili darbo patirtis; silpna motyvacija darbui; skolos bei piniginės baudos ir menkos jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; problemiški santykiai su partnere; smurto bei prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą; asocialios grupės įtaka; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; emocijų bei elgesio valdymo problemos. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis A. Ž., būdamas pataisos įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis, lyginant ją su visa paskirta bausme, dar didelė – 1 metai 4 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo A. Ž. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog šis nuteistasis vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus šį nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo A. Ž. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 357-232 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. Ž. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 357-232 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo A. Ž. asmens bylą Nr. 17178 grąžinti Alytaus pataisos namams.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Irmutė Kliučinskienė