Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-08-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-6697-825/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-08-28
Bylos Nr.
A2.6.-6697-825/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-05847-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Pažeidėjas
L. Š.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-6697-825/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05847-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. Š., jo atstovui advokatui E. L., išnagrinėjęs L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. birželio 26 d., apie 11.08 val., Savanorių pr. 402A, Kaune, vairuodamas automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti buvo neatidus, neištraukė kuro užpylimo pistoleto iš automobilio bako, dėl ko nutraukė kuro užpylimo žarną per nutraukimo movą. Iš eismo įvykio vietos policijai nepranešęs pasišalino. Eismo įvykio metu sugadintas kuro užpylimo įtaisas. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 231.1, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

L. Š. pripažino, kad nutraukė, pasišalino. Nurodė, kad įdėjo šlangą, priėjo prie terminalo, prisiminė, kad neturi kortelės, sėdo važiuoti. Pamiršo apie šlangą. Pajudėjo iš vietos, išgirdo pašalinį garsą, išlipęs pamatė, kad šlanga sugadinta. Sustojo prie terminalo, skambino informaciniu ,,Statoil“ numeriu. Atsiliepė operatorė ir suprato, kad ji jo negirdi. Po 20 sekundžių pokalbis nutrūko. Bandė perkrauti telefoną. Kol vyko perkrovimas, sutvarkė kolonėlę, paėmė ant žemės gulintį pistoletą, įdėjo atgal į šlangą, įdėjo patį pistoletą. Antrą kartą paskambinus vėl tas pats, suprato, kad telefonas sugedęs. Nepagalvojo, kad čia eismo įvykis. Nuvažiavo iki namų, pasikeitė telefono aparatą ir po 20 minučių skambino į ,,Statoil“, pasakė kas atsitiko. Operatorė liepė važiuoti atgal į degalinę ir laukti operatoriaus. Atvažiavo į degalinę, palaukė 10-15 minučių, vėl skambino į ,,Statoil“ informaciją. Pasakė, kad yra atvažiavęs, kad buvęs operatorius, žarna sutvarkyta, užpylimas vyksta. Operatorė pasakė, kad gali vykti toliau. Nevengė atsakomybės, yra draustas, dirbantis.

Byloje ištirta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), degalinės pareiškimas, priešpriešinis pareiškimas (b. l. 4, 24), VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 6), L. Š. paaiškinimas (b. l. 9), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 13 - 14), PVM sąskaita-faktūra (b. l. 15), skambučių išklotinės (b. l. 16, 25), kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą eismo dalyviai, be kita ko, privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 d., Kelių eismo taisyklių 3 punktą, eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad L. Š. neištraukė kuro užpylimo pistoleto iš automobilio bako, dėl ko nutraukė kuro užpylimo žarną per nutraukimo movą, taip padarydamas žalą degalinei. To neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad L. Š. pažeidė nurodytas Kelių eismo taisykles, nes pradėdamas važiuoti buvo neatidus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, taigi jo veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir jis baustinas.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

L. Š. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).

Atsižvelgiant į tai, jam skirtina nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-7-3-2013).

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog L. Š., nutraukęs kuro užpylimo žarną, tai pastebėjo ir nedelsdamas bandė susisiekti su degalinės operatoriais. Bylos medžiaga (b. l. 16, 25), patvirtina, kad jis du kartus nesėkmingai skambino operatorei, kaip nurodė pats L. Š., jo telefonas sugedo, todėl išvyko namo pasikeisti aparato. Trečią kartą prisiskambinti pavyko, jis pranešė apie įvykį, grįžo į įvykio vietą. Viso šios aplinkybės rodo, kad jis nesistengė išvengti pasekmių ir žalos atlyginimo, degalinė pretenzijų jam neturi (b. l. 24), todėl paneigia L. Š. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo subjektyvinę pusę – tyčinį pasišalinimą ir pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad jis būtų turėjęs motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, įvykio metu jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, automobilis buvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad jis galėjo vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismas konstatuoja, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo, sukėlęs eismo įvykį, suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad L. Š. sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, ir vadovaujantis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai), administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 100 (vieno šimto) litų bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną prieš L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyje dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo, nutraukti.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius VarsackisPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).