- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-04
- Bylos Nr.
- 2A-217-340/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- UAB „Gregaris“
- Ieškovas
- UAB „Limveta“
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas A.Maciejevski Procesinio sprendimo kategorija: 42.10; 121.14; 121.18; 121.21
2008 m. kovo 4 d.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Gregaris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Limveta“ ieškinį atsakovui UAB „Gregaris“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 19 128,51 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-11-13 ir 2006-11-28 su atsakovu sudarė užsakymus-sutartis krovinio pervežimui, pagal kurias ieškovas įsipareigojo organizuoti krovinio pristatymą sutartyse nurodytiems gavėjams, o atsakovas – apmokėti ieškovui už minėtas paslaugas sutartyse numatytomis sąlygomis. Kroviniai pristatyti pagal sutarčių sąlygas, todėl ieškovas pateikė atsakovui apmokėti 2006-11-28 ir 2006-12-07 PVM sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovas padengė tik dalį mokėtinos sumos ir šiai dienai yra skolingas 19 128,51 Lt. Pažymėjo, jog minėtos sąskaitos yra įtrauktos į atsakovo buhalterinę apskaitą ir nėra grąžintos ieškovui kaip išrašytos be pagrindo. Bandymai susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi. Su atsakovo prieštaravimais nesutiko; nurodė, kad savo įsipareigojimus pagal pervežimo sutartį įvykdė, todėl atsakovas privalo apmokėti sutartą kainą už atliktą pervežimą. Mano, kad atsakovo pretenzijos dėl sugadinto krovinio ir patirtų nuostolių nesusijusios su nagrinėjama byla. Be to, atsakovas neįrodė patirtų nuostolių fakto. Todėl prašo 2007-08-09 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad 2006-11-13 iš Latvijos firmos SIA „Improvs“ gavo užsakymą ir sudarė sutartį dėl krovinio pervežimo iš Ispanijos į Latviją gavėjui SIA „Improvs“ iki 2006-11-17. Veikdamas kaip ekspeditorius, jis sudarė sutartį su ieškovu dėl to paties krovinio pervežimo nurodytais terminais ir maršrutu, taip pat buvo nurodytas krovinio vežimo temperatūrinis režimas. Po pavėluoto krovinio pristatymo atsakovas gavo iš SIA „Improvs“ pretenziją, kad krovinys buvo pristatytas nesilaikant nustatyto temperatūrinio režimo, todėl dalis krovinio sugedo. Atsakovas su SIA „Improvs“ susitarė, kad jis padengs minėtos bendrovės susidarius nuostolius – 5540 eurų (19 128,51 Lt). Pareikalavus atlyginti nuostolius, ieškovas nesutiko su pareikšta pretenzija. Kadangi ieškovas atsakingas prieš atsakovą dėl 19 128,51 Lt nuostolių atlyginimo, o atsakovas skolingas ieškovui tą pačią sumą už atliktus pervežimus, todėl atsakovas atliko užskaitą.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2007-12-07 sprendimu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-08-09 preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovui UAB „Limveta“ buvo priteista iš atsakovo UAB „Gregaris“ 19 128,51 Lt skolos, 2 286,93 Lt bylinėjimosi išlaidų bei šešių procentų dydžio metines palūkanos nuo 19 128,51 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2007-08-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad 2006-11-13 ir 2006-11-22 sudarytų užsakymų-sutarčių pagrindu ieškovas atliko krovinių pervežimą ir pateikė atsakovui apmokėti 2006-11-28 ir 2006-12-07 PVM sąskaitas – faktūras 14 859,15 Lt ir 17 098,20 Lt sumoms. Pagal minėtas sutartis atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškovu per 30 dienų po PVM sąskaitų pristatymo. Atsakovas savo įsipareigojimus įvykdė nepilnai, padengė tik dalį už suteiktas pervežimo paslaugas mokėtinos sumos. Atsakovas nurodė, kad ieškovas pagal 2006-11-13 užsakymą-sutartį prisiimtus įsipareigojimus atliko netinkamai, todėl manė, kad turi regreso teisę į ieškovą, todėl atliko užskaitą ir nebėra skolingas ieškovui. Teismas konstatavo, jog ieškovo ir atsakovo reikalavimai yra priešpriešiniai ir vienarūšiai, todėl pagal CK 6.130 str. 1 d. galėtų būti įskaitomi vienos šalies (pvz., atsakovo) pareiškimu; tačiau šiuo atveju atsakovas jokio pranešimo ieškovui apie įskaitymą nesiuntė, be to, ieškovas ginčija savo prievolę atsakovui, todėl pagal CK 6.134 str. 1 d. nagrinėjamu atveju atsakovas neturi teisės atlikti užskaitos. Pagal 2006-11-22 užsakymą-sutartį ieškovo atliktam pervežimui atsakovas jokių pretenzijų nepareiškė, todėl už šį pervežimą privalo apmokėti visą kainą. Atsakovas dalį užmokesčio už šį pervežimą ieškovui sumokėjo, todėl iš jo turi būti priteisiama likusi nepamokėta užmokesčio dalis. Dėl atsakovo atsikirtimo, kad ½ dalis krovinio pagal 2006-11-13 užsakymą-sutartį dėl temperatūrinio režimo nesilaikymo buvo sugadinta ir jis dėl to privalėjo užsakovui SIA „Improvs“ atlyginti patirtą žalą – 19 128,51 Lt, teismas konstatavo, jog šioje byloje, išnagrinėtoje dokumentinio proceso tvarka, ši aplinkybė gali būti vertinama tiek, kiek ji susijusi su šia byla, tuo tarpu reikalavimus dėl žalos atlyginimo atsakovas ieškovui gali pareikšti kitoje savarankiškoje byloje, nes nagrinėjamoje byloje priešieškinio pareiškimas yra negalimas. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina visa pervežimo pagal 2006-11-13 sutartį ir 2006-11-28 PVM sąskaitą-faktūrą kaina – 14 859,15 Lt. Atitinkamai atsakovas turi teisę pradėti prieš ieškovą savarankišką bylą dėl patirtų nuostolių atlyginimo, įskaitant ir dėl sumokėto už netinkamai atliktą pervežimą užmokesčio. Ieškinį patenkinus priteistos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-11-19 sprendimą dalyje dėl 7 429,58 Lt priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimus atmesti; pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apelianto nuomone, sprendimas dalyje dėl 7 429,58 Lt, t.y. ½ sumos pagal pirmą sandorį, priteisimo neteisėtas ir nepagrįstas; šioje dalyje teismas netaikė arba netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė civilinio proceso normas. Nurodo, jog teismo argumentai, jog negalima išspręsti visų priešpriešinių reikalavimų dokumentinio proceso tvarka, panaudoti netinkamai, teismas turėjo nagrinėti atsakovo pateiktus įrodymus dėl netinkamo ieškovo prievolės įvykdymo, bei šiuo pagrindu netenkinti dalies ieškovo reikalavimų kaip nepagrįstų arba nurodyti, kad šie reikalavimai turi būti pareikšti bendrąja tvarka, kadangi yra ginčijami, o jų tenkinimo ar atmetimo klausimas yra susijęs su kitų proceso šalių įtraukimu. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė, jog 2006-11-13 užsakymo pagrindu susiklostė vežimo teisiniai santykiai. Nurodo, jog teismas netinkamai taikė civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, neatsižvelgė į Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų 2 p. kriterijus.
Nustatytu terminu ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, nepadarė apelianto nurodytų esminių civilinio proceso normų pažeidimų, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Šalies argumentai
Apeliantas, pateikdamas prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, teigė, kad atliko ieškovo ir savo priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iki bylos nagrinėjimo atsakovas nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl atlikto pervežimo, bylos nagrinėjimo metu ieškovas su atsakovo reikalavimu dėl 19 128,51 Lt nuostolių atlyginimo nesutiko, todėl pagrįstai pripažino, kad įskaitymas atliktas nebuvo (CK 6.131 str. 1 d., 6.134 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde apeliantas sutiko, kad negalėjo atlikti užskaitos, tačiau teigia, kad teismas privalėjo nagrinėti atsakovo pateiktus įrodymus dėl netinkamo ieškovo prievolės įvykdymo bei šiuo pagrindu netenkinti ½ dalies ieškinio reikalavimų, nes ½ dalis ieškovui patikėto krovinio buvo pristatyta netinkamai (sugadinta). Savo poziciją atsakovas grindžia tuo, kad pagal CK 6.213 str. 2 d., 6.216 str., 6.256 str., 6.257 str., 6.820 str. bei CMR konvencijos nuostatas atsakovas UAB „Gregaris“ turi teisę reikalauti atlyginti ryšium su netinkamu prievolės vykdymu susijusius nuostolius. Pirmosios instancijos teismas sutiko su tokiu atsakovo teiginiu ir teismo sprendimo motyvuose pažymėjo, kad atsakovas turi teisę į ieškovo padarytų nuostolių atlyginimą pagal CMR konvencijos nuostatas; kolegija taip pat visiškai su tuo sutinka. Ieškovas su atsakovo pretenzija nesutiko, t.y. atsakovo teisė ginčijama. Ginčijama atsakovo teisė į nuostolių atlyginimą turi būti realizuojama Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; kadangi ieškinys buvo išnagrinėtas dokumentinio proceso tvarka, o dokumentiniame procese draudžiama pareikšti priešieškinį (CPK 430 str. 4 d.), taigi atsakovo teisė į nuostolių atlyginimą gali būti realizuojama paduodant ieškininį pareiškimą bendra tvarka, kaip ir pažymėjo sprendime pirmosios instancijos teismas, o priešpriešinių reikalavimų įskaitymas galimas vykdymo procese. Kolegija pažymi, kad apeliantas, motyvuodamas, kodėl pirmosios instancijos teismas privalėjo byloje nagrinėti atsakovo argumentus apie nuostolių atlyginimą, apsiribojo bendrais pamąstymais apie ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, tačiau nenurodė Civilinio proceso kodekso normų, įpareigojančių įvertinti atsakovo pozicijos pagrįstumą, kai priešieškinys nėra pareikštas ir pareikšti jį nagrinėjamoje byloje nėra procesinės galimybės. Kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė savo pareigos nurodyti, kad atsakovo reikalavimai turi būti pareikšti bendrąja tvarka, kadangi jie yra ginčijami, o jų tenkinimo klausimas yra susijęs su kitų proceso šalių įtraukimu. Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog atsakovo reikalavimo pagrįstumas yra atskiros bylos dalykas; kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas vedė bylą per advokatą ir mano, kad teismas turėjo pagrindo preziumuoti, jog advokatui Civilinio proceso kodekso normos yra žinomos.
Kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo advokato atstovavimo išlaidų priteisimo ieškovo naudai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, tai pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas; išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio; tokios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 str.). Atsakovo manymu, priteista 2 000 Lt suma yra per didelė, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą ir pan. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl bylos sudėtingumo – šalys kildino savo reikalavimą ir prieštaravimus iš tarptautinio pervežimo santykių, byloje buvo pateikti abiejų šalių procesiniai dokumentai – prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo ir ieškovo atsiliepimai į atsakovo prieštaravimus, taigi teismo priteistos ieškovo naudai advokato atstovavimo išlaidos nėra neprotingai didelės.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį (CPK 263, 329-330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.