Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje K. B. ir D. E. J. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, bylos parengimo nagrinėti teisme metu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje K. B. ir D. E. kaltinami tuo, kad jie 2022 m. balandžio 18 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdami kartu, pagrobė automobilį „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi UAB (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Baudžiamojo proceso principus bei tikslus turi įgyvendinti ne tik teismai, tačiau ir kiti proceso dalyviai, tame tarpe ir prokuroras (BPK 2 straipsnis). Pažymėtina, kad ši prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką negali prieštarauti BPK 1 straipsnyje numatytai baudžiamojo proceso paskirčiai, kuri suprantama ne tik kaip siekis greitai atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir išsamiai, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Operatyvus baudžiamosios bylos nagrinėjimas nereiškia skuboto jos nagrinėjimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nusikalstamos veikos aprašymas, padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamieji K. B. ir D. E. kaltinami tuo, jog jie 2022 m. balandžio 18 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdami kartu, pagrobė automobilį „Renault Master“, valstybinis Nr(duomenys neskelbtini)) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi UAB (duomenys neskelbtini) Nei nusikaltimo padarymo būdas, nei nusikaltimo padariniai, nei automobilio vertė nei nusikaltimu padaryta turtinė žala kaltinime nenurodyti. Kadangi pagrobtas krovininis automobilis, civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškė 22 267,40 Eur civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, tame tarpe 15 003,00 eurų už sugadintą automobilį „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB (duomenys neskelbtini)“, todėl yra pagrindas manyti, kad šio automobilio vertė viršija BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatytą 250 MGL didelės turto vertės sumą. Tokiu atveju, nustačius pagrobto automobilio vertę, padaryta žala turi būti nurodyta kaltinime, o gavus duomenis ir nustačius, kad pagrobto turto vertė viršija 250 MGL, spręsti dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kaip didelės vertės svetimo turto pagrobimą.

Pažymėtina, kad nors kaltinamajame akte nurodyta, kad abu kaltinamieji savo kaltę dėl automobilio vagystės pripažįsta visiškai, tačiau kaltinamajame akte nurodyta, kad apklausti įtariamaisiais kaltinamieji nurodė, jog tikslo pavogti automobilio jie neturėjo, norėjo tik apsukti ratuką ir pastatyti automobilį į savo vietą, nes žinojo, kad tokiose mašinose yra navigacija ir parduoti automobilio ar kitaip pasipelnyti tikslo neturėjo, norėjo tik pajuokauti.

Be to, kaltinamajame akte nurodyta, kad D. E. J. teistas, tačiau nenurodyti duomenys apie ankstesnį teistumą, tokiu būdu neįvykdyta BPK 219 straipsnio 2 punkto nuostatą nurodyti duomenis apie ankstesnius asmenų teistumus.

Ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui išspręsti asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimą, ikiteisminio tyrimo metu priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Šis esminis kaltinamojo akto turinio pažeidimas trukdo nustatyti šios baudžiamosios bylos teismingumą, trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą bei suvaržo kaltinamųjų teisę į gynybą, kadangi gavę tokį kaltinamąjį aktą, kaltinamieji negali efektyviai pasiruošti gintis teisiamajame posėdyje.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str.). Baudžiamojo proceso principus bei tikslus turi įgyvendinti ne tik teismai, tačiau ir kiti proceso dalyviai, tame tarpe ir prokuroras (BPK 2 straipsnis).

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas kaltinimas, kuris ir nustato teisminio nagrinėjimo ribas, kadangi byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme, jame turi būti išsamiai, aiškiai ir tiksliai išdėstytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnį, kaltinamajame akte, be kitų duomenų, turi būti nurodytas nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. BPK reikalavimai, keliami kaltinamojo akto surašymui, nėra formalūs, jų įvykdymas privalomas. Kaltinimas turi būti konkretus, toks, kad kaltinamieji turėtų galimybę tinkamai pasirengti gynybai nuo pateikto kaltinimo. Turi būti užtikrinamos ir nukentėjusiųjų teisės.

Nors tam tikrus procesinius veiksmus gali atlikti teismas, tačiau tai jokiu būdu neatleidžia prokuroro nuo jo tiesioginės pareigos tinkamai atlikti įstatymo nustatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir pateikti teismui kaltinamąjį aktą, atitinkantį BPK reikalavimus, visus privalomus procesinius veiksmus atlikti taip, kad gauta teisme baudžiamoji byla galėtų būti išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, teismas negali būti apkrautas prokuroro funkcijų atlikimu.

Išvardinti trūkumai ir pažeidimai trukdo nagrinėti bylą teisme, todėl, esant išvardintoms aplinkybėms, ši baudžiamoji byla perduotina prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti (BPK 234 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 3 dalimi ir 439-440 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje K. B. ir D. E. J. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, perduoti prokurorui.

Nustatyti prokurorui 2 (dviejų) mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.