Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs kodas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. K. 2025 m. lapkričio 30 d., apie 00.15 val. ties pastatu Draugystės g. 8M, Kaunas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0022 nustatytas 2,87 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, ir parodė, kad buvo šeštadienis, kuomet grįžo su draugais po darbo ir nusprendė išgerti. Kadangi buvo jau vėlu, taip pat buvo mažai alkoholio, jis nusprendė nuvažiuoti ir nupirkti dar, todėl pasiėmė automobilio raktus ir išvažiavo. Tuomet jis ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Nustatyto neblaivumo neginčija. Jis moka vairuoti automobilį, bet vairuotojo pažymėjimo neturi. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jo darbovietei. Bendrovė automobilį buvo perdavusi V. T., bet jis (V. T.) apie tai, kad R. K. ruošiasi neblaivus vairuoti šią transporto priemonę nežinojo, sužinojo tik kai R. K. sustabdė policijos pareigūnai. Visą šią situaciją vertina neigiamai ir supranta, kad taip elgtis negalima. Kadangi buvo neblaivus, tad ir nesuprato ką daro. Prašo paskirti minimalią bausmę bei pusę automobilio vertės, kadangi jo tėvai serga, jiems reikalinga visokeriopa pagalba.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Iš 2025 m. lapkričio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos O. M. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. lapkričio 30 d. apie 00.15 val., Draugystės g. 8M, Kaunas, sustabdytas automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus R. K.. Patikrinus R. K. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0022, 00.19 val. nustatytas 2,87 promilių neblaivumas, o 00.36 val. – 2,91 promilių neblaivumas (b. l. 7–12).

Iš 2025 m. lapkričio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Draugystės g. 8M., Kaunas (b. l. 13–15, 16–26).

Iš 2025 m. lapkričio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistės K. Keiran tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. lapkričio 30 d. važiuodama Draugystės g. pastebėjo priekyje važiuojantį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis keistai manevravo važiuojamąja kelio dalimi. Apie 00.15 val. ties pastatu Draugystės g. 8, Kaunas, automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas. Priėjusi prie vairuotojo matė, kad prie vairo sėdi akivaizdžiai neblaivus vyras, kaip nustatyta, R. K.. Alkotesteriu „Alcotes 7510“, Nr. ARRF-0022, pirmu tikrinimu nustatytas 2,87 promilių neblaivumo laipsnis. Praėjus 17 min., bet ne daugiau 30 min. nuo pirmo tikrinimo alkotesteris parodė 2,91 promilių neblaivumą (b. l. 60).

Iš 2025 m. lapkričio 30 d. neblaivumo nustatymo akto, matyti, kad R. K. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0022, pirmu tikrinimu 2025 m. lapkričio 30 d. 00.19 val. nustatytas 2,87 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2025 m. lapkričio 30 d. 00.36 val. – 2,91 promilių neblaivumas (b. l. 35–38).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš Valstybės įmonės „Regitra" duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, matyti, jog automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas–savininkas yra UAB „Ventos ranga“ (b. l. 45).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos dėl autotransporto kainos Lietuvoje, matyti, kad automobilio „Peugeot 307“, gamybos periodas 2004–2009 m., pasirinkti metai 2006 m., kaina Lietuvoje – 1330 Eur su PVM (b. l. 46).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas R. K., jog jis 2025 m. lapkričio 30 d. apie 00.15 val., ties pastatu Draugystės g. 8M, Kaunas, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – kaltinamojo parodymais, tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu bei kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis R. K. savo kaltę pripažino visiškai bei nurodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus su draugais. Kadangi buvo vėlu ir per mažai alkoholio, jis pasiėmė automobilio raktus ir išvažiavo jo dar nusipirkti. Tuomet jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 30 d. apie 00.15 val., Draugystės g. 8M, Kaunas, sustabdytas automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus R. K.. Patikrinus R. K. alkoholio kiekio matuokliu, nustatytas 2,87 promilių neblaivumas, o 00.36 val. – 2,91 promilių neblaivumas.

Aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog byloje neabejotinai nustatyta ir įrodyta, kad R. K. kaltinime nurodytomis vietos ir laiko aplinkybėmis vairavo automobilį „Peugeot“, būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,87 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. K. veikė tiesiogine tyčia – žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, kad už tokio draudimo nepaisymą gali kilti administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis: vairavo automobilį nepaisant to, jog neseniai buvo vartojęs alkoholinius gėrimus.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo R. K. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, kurio neblaivumas viršija 1,51 promilės alkoholio koncentraciją, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. K. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įvertinama ir kaltinamojo R. K. asmenybė, o būtent tai, kad jis anksčiau nėra teistas, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (b. 1. 70–73, 74–75). Kaltinamasis VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje ir Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesilankė, gydytas nebuvo (b. 1. 67, 68, 69). Kaltinamasis yra dirbantis.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 55 straipsnyje nurodyta, jog pirmą kartą teisiamiems asmenims teismas įprastai skiria su laisvės atėmimu (taip pat ir areštu) nesusijusią bausmę, o priimdamas priešingą sprendimą, jį turi motyvuoti.

Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baudos bausmė, tai yra 51 (penkiasdešimt vieno) MGL dydžio bauda.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. R. K. dirba, todėl tokios bausmės skyrimas ne tik leis užtikrinti realų jos įvykdymą, bet taip pat neatims iš R. K. galimybių tęsti darbą ir įgyvendinti savo baudžiamąją atsakomybę dėl padaryto nusikaltimo.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 34 (trisdešimt keturių) MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio bauda.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. lapkričio 30 d. 00.40 val. ( b. l. 85–88, 89–90) iki 2025 m. lapkričio 30 d. 14.40 val. (b. l. 95–97). Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į bausmę įskaitytinas kaltinamojo R. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, tai yra viena para, prieš tai ją pakeičiant 6 MGL, ir skirtina galutinė 28 (dvidešimt aštuonių) MGL, tai yra 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio bauda.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse 6 straipsnyje nustatyta, kad baudą privaloma sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi, teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį negu du mėnesiai, savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Atsižvelgiant į kaltinamojo ir jo gynėjo prašymą, į tai, kad kaltinamojo teigimu jo darbo užmokestis yra 1 200 Eur, iš kurių jam reikia mokėti būsto nuomą bei užsitikrinti būtinuosius poreikius, bei siekiant užtikrinti savanorišką baudos sumokėjimą, nustatytinas 12 mėnesių baudos bausmės įvykdymo laikotarpis.

V. Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, t. y. tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas sunkus neblaivumas, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 (dviejų) metų terminą (BK 68 straipsnio 2 dalis), šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasi transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „Peugeot 307“ šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone.

Kaip suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020, 2K-118-788/2023 ir kt.).

Kitam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamasis R. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „V. R.“. Kaltinamasis ir jo gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė teismo skirti mažesnę, nei nustatyta byloje, konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Vis tik teismas pažymi, kad pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, jog R. K. vairuoto automobilio „Peugeot 307“ vidutinė kaina (su PVM) Lietuvoje yra 1330 Eur su PVM (b. l. 46). Byloje nėra nustatyta, jokių kitų duomenų apie kitokią automobilio vertę, kas leistų svarstyti, jog reali automobilio vertė neatitinka vidutinės Lietuvos rinkoje nustatytos tokios rūšies automobilio kainos, taip pat kitų, išimtinio pobūdžio aplinkybių, kurios sudarytų objektyvų pagrindą mažinti priteistiną sumą ir tokiu būdu lengvinti nusikaltimą padariusio asmens tesinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo R. K. konfiskuotina automobilio „Peugeot 307“ vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 1330 Eur.

V. Kiti klausimai

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamajam R. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 124–131), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 52–57), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“;

– CD kompaktinis diskas su pareigūnų kūno kameros įrašais, saugomas prie bylos medžiagos (prisegtas 1 tomo gale), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti;

– vokas, kuriame yra kaltinamojo R. K. asmens dokumentas – pasas, Nr. kodas (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo leidimas gyventi Nr. kodas (duomenys neskelbtini) (prisegtas 1 tomo gale), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajam R. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, tai yra 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 34 (trisdešimt keturių) MGL, tai yra 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo R. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. lapkričio 30 d. 00.40 val. iki 2025 m. lapkričio 30 d. 14.40 val., prieš tai vieną parą pakeičiant 6 (šešiais) MGL, ir paskirti galutinę 28 (dvidešimt aštuonių) MGL, tai yra 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti R. K., kad jam paskirtoji bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėtos baudos kvitas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, iš R. K. valstybės naudai konfiskuoti jo vairuoto automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 1330 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt eurų). Minėta suma turi būti sumokėta iki nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610. Laiku nesumokėjus priteistos sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kaltinamajam R. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintą savininkui UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52–57), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkui UAB (duomenys neskelbtini);

– CD kompaktinį diską su pareigūnų kūno kameros įrašais, saugomą prie bylos medžiagos (prisegtas 1 tomo gale), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti;

– voką, kuriame yra kaltinamojo R. K. asmens dokumentas – pasas, Nr. kodas (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo leidimas gyventi Nr. kodas (duomenys neskelbtini) (prisegtas 1 tomo gale), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam R. K..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.