- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-14
- Bylos Nr.
- 1K-539-648/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kaltinamasis
- M. G.
- Advokatai
- Rimantas Simaitis
Teisejas Mindaugas Striaukas Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.15.4., 2.1.16.2.12.
2011 m. rugsejo 14 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Arturas Pažarskis, sekretoriaujant Irmai Znataviciutei, teismo posedyje išnagrinejes privataus kaltintojo ir kaltinamojo M. G. advokato Rimanto Simaicio skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 10 d. nutarties, kuria pratestas laikinas nuosavybes teises apribojimas M. G. nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui 3 menesiams,
Aprašomoji dalis
nustate:
2010-04-08 K. B. kreipesi su skundu privataus kaltinimo tvarka i Vilniaus miesto 1 apylinkes teisma, kaltindamas M. G. tycia per visuomenes informavimo priemone paskleidus apie ji tikroves neatitinkancia informacija, galincia pažeminti, paniekinti jo asmeni, pakirsti pasitikejima juo, bei viešai žodžiu ji ižeidus, t. y. padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d.
M. G. 2010-09-08 paduotu priešpriešiniu skundu kaltina K. B. padarius jam nesunku sveikatos sutrikdyma del neatsargumo bei apribojus jo veiksmu laisve, t. y. padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. ir 148 str. 1 d.
Siekiant užtikrinti K. B. civilinio ieškinio del 100 000 Lt neturtines žalos atlyginimo ivykdyma, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2011-02-10 nutartimi paskyre laikina nuosavybes teises apribojima M. G. turtui. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2011-08-10 nutartimi pratese laikina nuosavybes teises apribojima M. G. turtui 3 menesiams.
Šalies argumentai
Privataus kaltintojo ir kaltinamojo M. G. advokatas R. Simaitis skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011-08-10 nutarti. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nera išnyke, pasikeite ar pasibaige istatymo pagrindai ir salygos, kuriu pagrindu M. G. turtui taikytas laikinas nuosavybes teises apribojimas, taciau nemotyvavo tokios padarytos išvados. Pabrežiama, kad M. G. yra verslininkas, bendroviu savininkas, dirba pagal darbo sutarti UAB „A“ direktoriumi. Vien iš darbo užmokescio gaunamu pajamu jam visiškai pakaktu atlyginti K. B. neva patirta žala. Todel pratestas laikinas nuosavybes teises apribojimas jo ginamojo turto atžvilgiu 100 000 Lt sumai, nesant duomenu, kad M. G. finansine padetis butu pablogejusi ar atsirado nauju aplinkybiu, pagrindžianciu procesines prievartos priemones taikymo butinuma, pažeidžia proporcingumo principa. Be to, skundžiamoje nutartyje net neužsimenama apie 2011-07-07 pateikta prašyma panaikinti laikina nuosavybes teises apribojima, nors nuo jo gavimo iki skundžiamos nutarties priemimo buvo praejes menuo, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 238 str. 1 d. nuostatas.
Skunde nurodoma, kad M. G. ir K. B. prašymai vienas kito atžvilgiu taikyti laikinus nuosavybes teises apribojimus ir skundai del ju taikymo yra analogiški savo prasme. M. G. 2011-02-17 skunde kaip laikino nuosavybes teises apribojimo pagrinda nurode K. B. civilinio ieškinio nepagristuma bei neadekvataus dydžio ir faktiniais duomenimis nepagrista K. B. turtini reikalavima, taciau Vilniaus apygardos teismas 2011-03-18 nutartimi konstatavo, kad šiuo atveju nera vertinami byloje surinkti duomenys, t. y. nesprendžiamas civilinio ieškinio pagristumo klausimas. K. B. savo 2011-05-03 skunda grinde iš esmes tais paciais argumentais – civilinio ieškinio nepagristumu. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas 2011-06-03 nutartyje nagrinejo jo ginamojo civilinio ieškinio pagristuma, vertino faktines aplinkybes ir byloje esancius duomenis. Vilniaus apygardos teismas išaiškino, kas M. G. civilinio ieškinio atžvilgiu yra laikytinas civiliniu atsakovu bei atsižvelge i K. B. galimybe buti ipareigotam atlyginti M. G. sukelta žala. Taigi, du savo esme tapatus prašymai ir skundai buvo vertinti vadovaujantis skirtingomis taisyklemis ir pagrindais. Tokiu budu M. G. atžvilgiu yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas, priemes skundžiama nutarti, tik sustiprino nevienoda procese dalyvaujanciu asmenu vertinima, kas kelia abejones, ar baudžiamasis procesas yra vykdomas nešališkai.
Pasak advokato, K. B. skundu prašoma priteisti 100 000 Lt kompensacija už neturtine žala, kuria neva M. G. padare ji ižeisdamas ir apšmeiždamas, neatitinka Lietuvos teismu formuojamos pozicijos analogiškose bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo kasacines nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, 2K-269/2005, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3498/2010). Paminetose bylose už ižeidima ir šmeižima priteisiami neturtines žalos dydžiai yra dešimt ar šimta kartu mažesni nei prašoma K. B. skunde. Taigi, pastarojo prašymas atlyginti 100 000 Lt neturtine žala yra akivaizdžiai per didelis ir neracionalus, nepagristai suvaržantis jo ginamojo teises ir teisetus interesus. Be to, K. B. nepateike jokiu leistinu irodymu, kad nepritaikius laikino nuosavybes teises apribojimo, net jeigu civilinis ieškinys ir butu bent iš dalies patenkintas, šio teismo sprendimo nebutu galima ivykdyti. K. B. 2011-01-07 ir 2011-02-08 prašymais del papildomu irodymu pateikimo prie bylos prijungti duomenys neatitinka irodymu leistinumo požymio, kadangi pateiktos kopijos nera patvirtintos.
Motyvuojamoji dalis
Privataus kaltintojo ir kaltinamojo M. G. advokato R. Simaicio skundas atmetamas.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas, siekdamas užtikrinti nukentejusiojo ir civilinio ieškovo K. B. pareikšta civilini ieškini del 100 000 Lt neturtines žalos atlyginimo, 2011-02-10 nutartimi skyre laikina nuosavybes teises apribojima M. G. nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti (t. 3, b.l. 97-98). Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2011-08-10 nutartimi pratese laikina nuosavybes teises apribojima M. G. nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui ivertines tai, kad iki šiol nera išnyke, pasikeite ar pasibaige istatymo pagrindai ir salygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 151 str., kuriu pagrindu M. G. turtui buvo taikytas laikinas nuosavybes teises apribojimas (t. 4, b.l. 38).
Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2011-08-10 nutartyje nedetalizavo laikino nuosavybes teises apribojimo pratesimo M. G. turtui motyvu, kita vertus, ši procesine prievartos priemone pratesta pagristai, laikantis baudžiamojo proceso istatymo nuostatu. Laikinas nuosavybes teises apribojimas M. G. pratestas esant teisiniam pagrindui – siekiant užtikrinti nukentejusiojo ir civilinio ieškovo K. B. pareikšta civilini ieškini. Civilinis ieškinys susijes su M. G. galimai padarytomis nusikalstamos veikomis, kuriomis jis kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos BPK nenumato jokiu kitu papildomu salygu (pagrindu), butinu taikant (pratesiant) laikina nuosavybes teises apribojima baudžiamajame procese. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 1 d., civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplestiniam turto konfiskavimui užtikrinti itariamajam ar pagal istatymus materialiai atsakingam už itariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu budu gauta ar igyta arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkanti konfiskuotina turta, gali buti skiriamas laikinas nuosavybes teises apribojimas.
Skunde nurodytos aplinkybes, t. y. kad M. G. iš darbo užmokescio gaunamu pajamu visiškai pakaktu atlyginti K. B. galimai patirta žala, nera duomenu, kad jo finansine padetis butu pablogejusi, nepaneigia laikino nuosavybes teises pratesimo teisetumo. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 151 str., pratesiant šia procesine prievartos priemone, nereikalaujama nustatyti nauju aplinkybiu, pagrindžianciu procesines prievartos priemones taikymo (pratesimo) butinuma.
Pasak M. G. advokato, K. B. prašymas atlyginti 100 000 Lt neturtine žala yra akivaizdžiai per didelis ir neracionalus, prieštaraujantis teismu praktikai. Pažymetina, kad teismas, priteisdamas atlygintinos žalos dydi, atsižvelgia i konkrecias bylos aplinkybes bei remiasi istatyme nustatytais kriterijais. Vien Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutarciu pavyzdžiu nurodymas skunde su priteistomis neturtines žalos sumomis savaime nereiškia, kad M. G. bus priteista atlyginti panašia pinigu suma. Neturtines žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingu aplinkybiu visuma, atsižvelgiant i neturtines žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, turtine padeti, turtines žalos, jei ji padaryta, dydi, kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes. Kaip jau buvo mineta Vilniaus apygardos teismo 2011-03-18 nutartyje, M. G. nera visiškai apribota nuosavybes teise i areštuota nekilnojamaji turta, kadangi jam neuždrausta valdyti ir naudoti areštuota turta. Taigi, nera pagrindo daryti išvada, kad šiuo atveju paskirtas laikinas nuosavybes teises apribojimas M. G. turtui yra neproporcingas, pažeidžiantis pastarojo teises ir teisetus interesus.
Priešingai nei teigiama skunde, Vilniaus apygardos teismas, 2011-03-18 ir 2011-06-03 nutartimis išnagrinejes skundus del laikino nuosavybes teises apribojimo taikymo atitinkamai M. G. ir K. B. turto atžvilgiu, nepažeide lygiateisiškumo principo. K. B. civilinis ieškinys del neturtines žalos padarymo yra pareikštas M. G. kaip privaciam asmeniui, galimai padarius Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. Taigi, patenkinus K. B. civilini ieškini, pats M. G. turetu pareiga atlyginti padaryta žala. M. G. civiliniu ieškiniu prašo atlyginti padaryta turtine ir neturtine žala iš K. B. kaip gydytojo, galimai netinkamai atlikusio gydytojo pareigas ir padariusio Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. ir 148 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju remiantis Lietuvos Respublikos CK ir kitais galiojanciais teises aktais, taip pat esancia draudimo sutartimi tarp VšI „Vilniaus greitosios pagalbos universitetine ligonine“ ir UAB „BTA DRAUDIMAS“, M. G. galimai padarytos žalos atlyginimo pareiga priklauso draudimo bendrovei, o jai neatlyginus visos žalos – ir sveikatos priežiuros istaigai. Skirtingas susiklosciusiu civiliniu teisiniu santykiu pobudis lemia skirtinga procesiniu sprendimu priemima sprendžiant laikino nuosavybes teises apribojimo klausimus M. G. ir K. B. turto atžvilgiu. Todel šiuo atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2011-03-18 ir 2011-06-03 nutartys nera prieštaraujancios tarpusavyje. Taip pat pasakytina, jog nagrinejamu atveju nepasisakoma del minetu nutarciu pagristumo ir teisetumo, kadangi priimti procesiniai sprendimai yra isigalioje ir ju nera pagrindo kvestionuoti.
Šiuo atveju vertinamas tik nutarties del laikino nuosavybes teises apribojimo M. G. turtui teisetumas ir pagristumas, todel skundo argumentai, kad apylinkes teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 238 str. 1 d. nuostatas, neišnagrinejo 2011-07-07 pateikto prašymo panaikinti laikina nuosavybes teises apribojima, baudžiamasis procesas yra galimai vykdomas nešališkai, nera nagrinejami. Teismas taip pat nevertina byloje surinktu duomenu, kuriais grindžiamas civilinis ieškinys, leistinumo klausimo.
Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011-08-10 nutartis yra teiseta ir pagrista, todel paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutare:
Privataus kaltintojo ir kaltinamojo M. G. advokato Rimanto Simaicio skunda atmesti.
Nutartis galutine ir neskundžiama.