Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-56-304/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-02-11Telšių apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2019-12-10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-11
Bylos Nr.
1-56-304/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32729-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Staševičienė
Kaltinamasis
G. G., M. V.
Nukentėjusysis
G. K., G. S.
Advokatai
Audronis Mažeika, Marius Mikalauskas, Audris Mažeika
Baudžiamoji byla Nr. 1-56-304/2019Proceso Nr. 1-01-1-32729-2018-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.3.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.5.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.10.1.; 1.1.10.3.; 1.2.4.6.1.;1.1.10.4.; 2.3.6.4.1.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 11 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Judita Staševičienė,sekretoriaujant Viktorijai Stanienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Arūnui

Laukaičiui,kaltinamiesiems G. G. ir M. V.,kaltinamųjų gynėjui Irmantui Motužiui,nukentėjusiesiems G. K. ir G. S.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui Audroniui Mažeikai,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006-12-15 Telšių apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 2 d., 22 str. ir 178 str. 2 d., 294 str., 2007-02-26 Šiaulių apygardos teismo pakeistu nuosprendžiu laisvės atėmimu 1 m. 5 mėn., vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2) 2007-08-21 Telšių raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. (3 epiz.), 2007-11-15 Šiaulių apyg. teismo pakeistu nuosprendžiu laisvės atėmimu 2 m., 2010-02-19 Telšių raj. apyl. teismo nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas; 3) 2012-09-05 Telšių raj. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinus su 2007-08-21 nuosprendžiu galutinė bausme laisvės atėmimas 1 m. 10 mėn., 2013-11-12 Kaišiadorių apyl. teismo nutartimi paleistas lygtinai ir 2014-06-02 Telšių raj. apyl. teismo nutartimi nutraukta prieš terminą probacija, 2014-06-12 išregistruotas iš probojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009-10-29 Klaipėdos r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 5 mėn., vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2) 2009-12-10 Šilutės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., 180 str. 2 d. (3 epiz.), 2010-11-15 Klaipėdos apyg. teismo panaikintu nuosprendžiu laisvės atėmimu 4 m.; 3) 2010-05-27 Klaipėdos raj. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. subendrinus galutinė bausme laisvės atėmimas 5 m. 3 mėn.; 4) 2015-06-12 Šiaulių apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėn.; 5) 2016-07-25 Vilkaviškio raj. apyl. teismo nuosprendžiu, 2016-12-14 Kauno apyg. teismo pakeistu nuosprendžiu pagal LR BK 286 str., laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 3 metams, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

G. G. ir M. V., bendrininkų grupėje 2018-07-06, apie 00 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio, kurio metu G. K. vairuojamas automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė pėsčiąją V. B., G. G., atidaręs automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekines keleivio pusės duris, tyčia, iš asmeninių paskatų spirdamas priekinėje keleivio sėdynėje sėdinčiai G. S. ne mažiau tris kartus į galvos sritį, į dešinį šoną ir vieną kartą į dešinę šlaunį, sukėlė G. S. fizinį skausmą, o tuo metu M. V., atidaręs automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės duris, tyčia spirdamas prie automobilio vairo sėdinčiam G. K. ne mažiau 5 kartus į kairę ranką ir šoną, sugriebdamas už megztinio ir mėgindamas ištempti iš automobilio, sukėlė G. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. G. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamuoju prisipažino pilnai padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad su M. V. nakties metu gėrė prie garažų. Pamatė asmenis su prožektoriais ant galvų ir nuėjo pasižiūrėti ko jie ten vaikšto. Su jais susižodžiavo, susistumdė ir išsiskirstė kas sau. Ėjo namo ir pamatė, atvažiuojantį AUDI automobilį. Staiga pamatė, kad automobilis partrenkė draugę, kuri nuo smūgio pargriuvo. Jis labai supanikavo, iš pykčio pripuolė prie automobilio. Atidarė automobilio keleivio pusės dureles ir spyrė merginai, bet iš tikrųjų net nesuprato, kad tai mergina. Niekad taip nebūtų pasielgęs. Žalą atlygino, merginos atsiprašė. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, prašo taikyti amnestijos įstatymą ir nuo bausmės atleisti.

Kaltinamasis M. V. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamuoju prisipažino pilnai padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis, jo sugyventinė V. B. ir G. G. šventė prie garažų. Pasikepė šašlykų, pasikalbėjo, truputį išgėrė. Jau ėjo namo, kai garažų teritorijoje pamatė blykčiojant prožektorius. Ten jis dirba ir dažnai būna vagystės iš garažų, todėl ir nuėjo pasižiūrėti kas vyksta. Su ten buvusiais asmenimis apsipyko, apsistumdė. Tada visi trys kartu išėjo namo. Nuo garažų atvažiavo automobilis AUDI ir partrenkė jo sugyventinę V. B. Jis pripuolė prie to automobilio, atidarė dureles ir norėjo ištraukti raktelį iš užvedimo spynelės, kad šis nepasišalintų iš įvykio vietos. Iš išgąsčio dėl sugyventinės sužalojimo, automobilio vairuotojui sudavė 5 smūgius. Po to iškvietė greitąją pagalbą. Nukentėjusiųjų atsiprašė. Žalą jiems atlygino. Kovo mėnesį V. B. bus atliekama kojos operacija. Reikės vienam būti ir rūpintis sugyventinės vaikais, jais rūpintis ir juos išlaikyti. Be to, nori baigti ir 10 klasę. Kabinasi į gyvenimą kaip tik gali. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, dar kartą atsiprašo visų nukentėjusiųjų prašo juo dar kartą patikėti ir bausmės vykdymą atidėti.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Dėl fizinio skausmo sukėlimo

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško kaltės pripažinimo, jų kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis G. K. apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 34-35 b. l.) parodė, kad 2018-07-06, apie 00 val., 15 min., jis, draugė G. S. ir jo tėvas A. K. buvo jam priklausančiame garaže (duomenys neskelbtini). Jis su tėčiu kraustė prie garažo stovinčią mašiną Audi A4, valst. nr. (duomenys neskelbtini)o draugė sėdėjo automobilyje. Tuo metu atėjo trys nepažįstami asmenys-du vaikinai ir mergina. Vienas jų žemesnis, šiek tiek stambesnis ir su kepurė, kitas aukštesnis, smulkesnis. Jie matėsi akivaizdžiai neblaivūs. Vaikinai ėmė prie jų kabinėtis, sakydami "kas jums yra". Jis liepė eiti šalin, bet mergina puolė link jo bandė suduoti. Jis ją atstūmė ir kilo konfliktas, kurio metu tie du vaikinai, jis ir jo tėvas apsistumdė, grūmėsi, buvo suduoti smūgiai. Kas kam, kiek ir kur sudavė nežino, nes viskas vyko staiga ir visi buvo vienoje krūvoje. Tuo metu jis jokių sužalojimų ar fizinio skausmo nepatyrė. Po konflikto asmenys pasišalino. Jie baigė krautis daiktus ir apie 00 val. 25 min. išvažiavo namo. Jis vairavo automobilį, draugė sėdėjo priekyje keleivio vietoje, o tėvas ant galinės sėdynės. Važiuojant (duomenys neskelbtini) g., ties 2 numeriu pažymėtu namu, pastebėjo einančius tuos pačius tris asmenis. Vaikinai ėjo pakraščiu, o mergina ėjo važiuojamąja kelio dalimi, labiau dešine puse. Jis važiavo nedideliu greičiu, gal iki 20 km/h, bandė tą merginą apvažiuoti, tačiau staiga ji puolė ant mašinos. Jis stabdė, tačiau merginą kliudė ir ji užgriuvo priekiu ant kapoto ir nugriuvo ant žemės. Tuomet tie du jaunuoliai pripuolė prie automobilio, atsidarė abi priekines dureles ir puolė spardyti jį ir jo draugę. Žemesnis vaikinas bandė spirti, tačiau jis prisidengė, po to sugriebęs jam už kaklo bandė jį ištraukti iš automobilio, nagais subraižė kaklą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Ar spyrė ir pataikė draugei nematė. Gale sėdinčiam tėvui jie nieko nepadarė. Kadangi jis buvo labai išsigandęs, susijaudinęs ir bijojo, kad vėl nepultų, nuvažiavo iš įvykio vietos.

Nukentėjusysis G. K.papildomos apklausos metu (t. 1, 26-28 b. l.) parodė, kad 2018-07-05, apie 24 val. nakties, prie garažo, esančio garažų masyve (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas su nepažįstamais asmenimis. Jis pajuto pirmą smūgį į krūtinės sritį, kuris pirmas trenkė nežino. Jis gynėsi, gindamasis galėjo užpuolusiems asmenims taip pat suduoti. Jam į krūtinės sritį buvo suduota ne mažiau 5 smūgių, bet negali pasakyti, kuris vyriškis ir kiek smūgių sudavė, nes visi buvome susikibę. Juos bandė skirti jo tėvas ir draugė G. Konflikto metu tėvui buvo sužalota ranka. Dėl jam suduotų smūgių į krūtinės sritį jautė fizinį skausmą. Važiuojant garažų masyve ta pačia kryptimi pastebėjo einančius tuos pačius asmenis, kurie buvo užpuolę. Žemesnio ūgio vaikinas ėjo kaire kelio puse jo vairuojamo automobilio atžvilgiu, o aukštesnio ūgio vaikinas ir mergina ėjo dešine kelio puse. Mergina staiga išbėgo tiesiai priešais automobilį, jis nespėjo sustabdyti ir ją partrenkė automobilio priekine dalimi. Mergina užgriuvo ant automobilio variklio dangčio, o nuo jo ant žemės. Kai jis sustabdė automobilį, prie automobilio iš kairės pusės pribėgo žemesnio ūgio vaikinas, atsidarė kairės pusės priekines dureles, bei pradėjo jį spardyti. Įspyrė ne mažiau 5 kartus, pataikė į kairės pusės viršutinę dalį, t. y kairę ranka ir šoną, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Taip pat sugriebė už megztinio, bandė jį ištempti iš automobilio, tačiau nepavyko, nes jis buvo prisisegęs saugos diržu. Prie automobilio iš dešinės pusės pripuolė ir priekines keleivio dureles buvo atsidaręs aukštesnio ūgio vyriškis, kuris smūgiavo ir spardė šalia priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusią G. Kiek jai buvo suduota smūgių negali pasakyti, nes nematė. Partrenkta mergina buvo pasitraukusi nuo automobilio, todėl jis įsijungė bėgį bei su praviromis durelėmis nuvažiavo, nes kitaip negalėjo apsiginti nuo juos užpuolusių asmenų. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Būdamas namuose pamatė, kad yra įdrėskimai kaklo srityje, kraujosrūva kairės rankos srityje, kurią padarė žemesnio ūgio vaikinas, kai spardė automobilyje. Po užpuolimo jautė skausmą krūtinės srityje. G. po užpuolimo pastebėjo kraujosruvą ant dešinės kojos šlaunies, ant šono, jos veidas buvo paraudęs. Į medikus dėl sumušimo iš karto nesikreipė, kreipėsi gal po kokių 5 ar 6 dienų, kai sužinojo, kad yra parašytas pareiškimas dėl eismo įvykio. Šeimos gydytoja apžiūrėjo, tačiau akivaizdžių sužalojimų jau nesimatė ir tolimesnio gydymo neskyrė. Pareiškimu dėl sukelto fizinio skausmo taip pat kreipėsi po to, kai sužinojo, kad jam yra iškelta byla. Jis taip pat yra nukentėjęs asmuo, jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryta neturtinė žala.

Iš akistatos protokolo (t. 1, 102-103 b. l.) matyti, kad nukentėjusysis G. K. akistatoje su G. G. patvirtino savo parodymus.

Nukentėjusioji G. S. apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 38-40 b. l.) parodė, kad 2018-07-06, apie 00 val. 15 min., ji, jos draugas G. K. ir jo tėvas A. K.buvo prie A. K. priklausančio garažo, (duomenys neskelbtini). Vyrai kraustė daiktus iš automobilio, o ji sėdėjo automobilyje. Tuo metu atėjo trys nepažįstami asmenys - du vaikinai ir mergina, kurie matėsi akivaizdžiai neblaivūs. Jie ėmė prie jų kabinėtis, klausinėti "kas jums yra". Mergina bandė suduoti draugui, bet jis ją atstūmė nuo savęs. Tada aukštesnis vaikinas puolė prie jos draugo ir prasidėjo grumtynės. Tie du vaikinai, jos draugas ir jo tėvas vienoje krūvoje stumdėsi. Ar grumtynių metu kas nors kam nors sudavė, ji nematė, nes viskas vyko staiga ir buvo tamsu. Pasibaigus konfliktui, tie trys asmenys pasišalino. Baigę susitvarkyti daiktus, jie iš garažo išvažiavo namo. Važiuojant pastebėjo tuos pačius tris asmenis. Vaikinai ėjo pakraščiu, o mergina ėjo važiuojamąja kelio dalimi. Draugas norėjo ją apvažiuoti iš kairės pusės, tačiau mergina puolė ant automobilio ir užkrito ant kapoto. Ji labai išsigando ir pasilenkė, užsidengė akis ir pajuto, kad atsidarė automobilio durelės ir pajuto smūgį koja į galvą. Atsisukusi pamatė, kad spyrė aukštesnis vaikinas. Po to jis vėl spyrė į dešinę galvos pusę, viso ne mažiau penkių kartų. Kadangi ji buvo pasisukusi ir užsidengusi galvą, pataikė ne mažiau trijų kartų į dešinį šoną ir vieną kartą į dešinę šlaunį. Dėl spyrių patyrė fizinį skausmą, jai stipriai paraudo visa dešinė veido ir galvos pusė, ant dešinės šlaunies atsirado kraujosruva. Ji nematė kaip buvo spirta draugui. Draugas pradėjo važiuoti ir jie nuvažiavo iš tos vietos, nes bijojo, kad jie vėl nepultų. Dėl civilinio ieškinio dar nėra apsisprendusi .

Iš akistatos protokolo (t. 1, 98-99 b. l.) matyti, kad nukentėjusioji G. S. akistatoje su G. G. patvirtino savo parodymus.

A. K.apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 49-50 b. l.) parodė, kad 2018-07-05, apie 24 val., kartu su sūnumi G. K. ir jo drauge G. S. automobiliu Audi A4, kuris priklauso žmonai R. K., atvažiavo į savo garažą palikti asmeninius daiktus po kelionės, nes jis yra tolimųjų reisų vairuotojas ir kaip tik tą dieną grįžo iš reiso. Kraunant daiktus prie jų priėjo trys asmenys: du vyriškiai ir moteris. Vienas vyriškis buvo aukštesnio ūgio, o kitas žemesnio. Vyriškiai jų atžvilgiu pradėjo sakyti keiksmažodžius "ką jūs piderai čia darote". G. vyriškiams atsakė "varykit tik iš čia" ir įvyko žodinis konfliktas. Jis su asmenimis nekonfliktavo, matė, kaip aukštesnio ūgio vyriškis stovinčiam G. vieną kartą rankos kumščiu sudavė į krūtinės sritį. G. trenkė atgal vyriškiui. Tada prie G. pripuolė ir antrasis mažesnio ūgio vyriškis, jie trise susikibo. Kuris kokius veiksmus atliko nebematė, nes puolė į jų tarpą skirti, stūmė asmenis vienas nuo kito. Kadangi konfliktas vyko prie garažo durų, G. paėmė kastuvą, buvusį garažo kampe prie durų, bei juo trenkė aukštesniam vyriškiui per šoną, ko pasėkoje asmenys pasišalino. Baigus krauti daiktus jie G. vairuojamu automobiliu pradėjo važiuoti link namų (duomenys neskelbtini). Jis sėdėjo automobilio gale, o G. priekinėje keleivio sėdynėje. Išsisukus iš posūkio, už kokių 4 ar 5 metrų, pamatė ta pačia kryptimi einančius tuos pačius asmenis, t. y. du vyriškius ir moterį, su kuriais buvo įvykęs konfliktas prie garažo. Kairiąją kelio puse arčiau važiuojamosios dalies krašto (G. vairuojamo automobilio atžvilgiu) ėjo aukštesnis vyriškis, o dešine puse arčiau važiuojamosios dalies krašto ėjo moteris su žemesnio ūgio vyriškiu. Atstumas tarp keleivių buvo toks, kad G. vairuojamas automobilis būtų laisvai pratilpęs, bet moteris staiga išbėgo į kelią prieš G. vairuojamą automobilį. G. pradėjo stabdyti automobilį, tačiau atstumas buvo per mažas ir nespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio, bei automobilio priekine dalimi partrenkė į kelią išbėgusią moterį. Moteris užkrito ant priekinio automobilio variklio dangčio, o nuo jo ant žemės. G. sustabdė automobilį ir tuo pačiu metu vienas iš vyriškių pripuolė prie automobilio iš kairės pusės, atidarė vairuotojo dureles, pradėjo smūgiuoti G., o kitas vyriškis pripuolė prie automobilio iš kitos pusės, atidarė keleivio dureles, pradėjo smūgiuoti G. Viskas vyko greitai, jis tiksliai negali pasakyti, kuris vyriškis smūgiavo G., o kuris G., kiek smūgių į kurias kūno vietas jiems buvo suduota. Jis tik spėjo pamatyti, kad vienas iš vyriškių yra žinomas iš matymo, jo vardas M., prekiauja automobilio detalėmis. Automobilio variklis buvo įjungtas ir matydamas, kad geruoju viskas gali nesibaigti, jis pasakė "varom". Sūnus paspaudė greičio pedalą bei atidarytomis priekinėmis automobilio durelėmis nuvažiavo. Grįžo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, pastatė automobilį. Bute ant G. kaklo pastebėjo įdrėskimus, likusius po užpuolimo, o G. skundėsi kojos skausmais. Jis nenukentėjo, pas medikus nesikreipė ir pretenzijų neturi.

V. B. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 74-75 b. l.), apklausta liudytoja parodė, kad 2018-07-06 vakare (duomenys neskelbtini) garažų teritorijoje, su G. ir M. kepė šašlykus, vartojo alkoholinius gėrimus. Po to ėjo į namus ir prie vieno garažo pamatė stovintį automobilį ir kelis asmenis, pasišviečiančius prožektoriumi, todėl nuėjo pasižiūrėti kas ten vyksta. Prie garažo matė tris asmenis. Vienas buvo vyresnio amžiaus, kitas jaunesnio. M. paklausė "ką jūs čia darote, ar vėl vagiate". Jaunesnis kažką atsakė keiksmažodžiais ir rankos kumščiu trenkė G. į veidą. Jie susikibo tarpusavyje, bet M. ir ji atskyrė ir jie nuėjo. Einant link (duomenys neskelbtini), išgirdo iš galo atvažiuojantį automobilį, kuris persijungė ilgas šviesas ir padidino greitį. Ji pasitraukė į dešinę kelio pusę ir pajuto smūgį į kairę kūno pusę, kairę koją. Kas vyko toliau neprisimena

N. G. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 83-84 b. l) apklaustas liudytoju parodė, kad 2018-07-06, 00 val. 51 min., Telšių apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriuje registruotas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), ties garažais įvyko eismo įvykis, automobilis partrenkė pėsčiąją ir pasišalino. Įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ant važiuojamosios dalies vidurio pastebėta gulinti moteris. Prie jos buvo du neblaivūs vyriškiai, M. V. ir G. G., kurie paaiškino, kad po konflikto prie garažų, einančius keliu jų draugę V. B. partrenkė automobilis. Atidarę dureles pamatė, kad važiuoja tie patys asmenys. Apimti pykčio jie kojomis pradėjo spardyti automobilio priekinėse sėdynėse sėdėjusius asmenis. Spardant automobilis pajudėjo ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). G. G. nurodė, kad spardant priekyje sėdėjusį keleivį, nusimovė ir liko vienas jo batas. Telšių apskr. VPK alkotesteriu M. V. nustatytas 1,52 prom. girtumas, o G. G. 1,71 prom. Duomenų bazėje buvo nustatyta, kad automobilis Audi A4, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Nuvykus šiuo adresu, namo kieme pastebėjo automobilį, kurio salone matėsi sportinis batas, kuris buvo toks pat kaip G. G. dėvėtas batas. A. K., G. K. ir G. S.pripažino, kad prie (duomenys neskelbtini) garažų tarp dviejų vaikinų ir moters įvyko konfliktas, po kurio G. K. vairuojamas automobilis kliudė išbėgusią merginą. Pribėgę mergina ir du vyrai atidarė automobilio dureles ir pradėjo spardyti sėdinčius priekinėse sėdynėse, todėl išsigandęs G. K.nuvažiavo .

Iš įvykio vietos apžiūros protokoluose, fotolentelėje ir eismo įvykio schemoje matyti užfiksuota (1 t., 15-21, 77-81 t. 1), kad 2018-07-06 00:57-01:15 val. ir 2018-07-10, 12:20-12:30 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini) sankryža. (Duomenys neskelbtini) g. prie stulpo ant dešinio šono guli moteris, reikšmingų pėdsakų nenustatyta.

Iš daiktų apžiūros protokolų ir fotolentelių matyti, kad 2018-07-06 02:15-03-00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme ir 2018-07-19 09:18-10:00 val. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas stovintis automobilis Audi A4, valst. (duomenys neskelbtini). Variklio dangtis įlenktas, matosi dinaminiai pėdsakai, įlenktas per vidurį valstybinis numeris, ant vairuotojo ir keleivio durelių dinaminiai pėdsakai. Salono priekinėje dalyje ant guminio kilimėlio dešinės pusės sportinis batelis "Nike" 44 dydžio (1 t., 63-73 b. l.).

Iš asmens apžiūros protokolų ir fotolentelių (1 t., 88-95 b. l.) matyti užfiksuota, kad 2018-07-10 10:27-10-31 val. buvo atlikta G. S., o 09:40-9:43 val. G. K. kūno apžiūros, kurių metu G. S. dešinėje šlaunyje matoma kraujosruva, G. K. kakle nubrozdinimai, dešinėje rankoje kraujosruva.

II. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio BK straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, aptariama nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (sukeliant fizinį skausmą), į žmogaus sveikatą (nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla abejonių dėl M. V. ir G. G. kaltės padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tai yra dėl to, kad jie smurtaudami svetimų žmonių atžvilgiu sukėlė jiems fizinį skausmą.

M. V. ir G. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamieji dėl jiems pareikštų kaltinimų kaltais prisipažino visiškai. Atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino neturtines žalas.

IV. Bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Skirdamas kaltinamiesiems G. G. ir M. V. bausmes teismas vadovaujasi BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimais, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį (padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika dėl fizinio skausmo sukėlimo, veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), baigta, pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybę bei į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nusta­ty­ta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

Nusikalstamos veikos įtvirtintos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamasis G. G., išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs (b. l. 150-160), baustas (t. 1, b. l. 167-170). G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį, veika padaryta ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl autoįvykio metu sukilusio pykčio, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), neblaivumas įtakos nusikalstamos veikos padarymui neturėjo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 60 str.).

G. G. teistas, baustas, turi šeimą, teistumas išnykęs, paskutinį kartą teistas 2012 m. Jis suprato klaidas, bando taisytis. Atsižvelgus į visas minėtas aplinkybes, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirtina minimali viešųjų darbų bausmė.

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

G. G. yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos 2018-11-15 įstatymą Nr. XIII-1640 dėl amnestijos akto 9 str. 1 d., 14 str. 2 d. ir atleisti jį nuo bausmės.

G. G. kardomoji priemonė neskirta ir neskirtina.

Kaltinamasis M. V., išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, 2016-07-25 Vilkaviškio raj. apyl. teismo nuosprendžiu, 2016-12-14 Kauno apyg. teismo pakeistu nuosprendžiu pagal LR BK 286 str., laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, teistumas neišnykęs, baustas (1t. b. l. 104-109), baustas 2016-06-29 pagal LR ATPK 183 str. 1 d. bauda 2 Eur (t. 1, b. l. 136). Psichiatrinis gydymas, įskaita nėra duomenų. Priklausomybės ligų gydymas, įskaita nėra duomenų. Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį, veika padaryta ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl autoįvykio metu sukilusio pykčio, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), neblaivumas įtakos nusikalstamos veikos padarymui neturėjo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 60 str.).

Kaltinamasis M. 2016-07-25 Vilkaviškio raj. apyl. teismo nuosprendžiu, 2016-12-14 Kauno apyg. teismo pakeistu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 286 str. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, teistumas neišnykęs.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovą pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir nustatė, kad teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymas atidedamas esant tam tikroms sąlygoms. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymui reikalingi du kriterijai: formalusis ir materialusis. Formalusis pagrindas yra konkrečios sąlygos, kurias turi atitikti asmuo: tam tikras paskirtos bausmės terminas, tam tikra nusikaltimo kategorija. Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Vertinamas ir elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui, ar asmuo supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų.

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo.

Nuteistojo M. V. priežiūrą vykdo Lietuvos probacijos tarnybos Šaulių regiono skyrius (Probacijos skyrius) nuo 2016-12-27, probacijos pabaiga – 2019-12-24. Pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, OASys metodiką, M. V. priskiriamas žemai didelės žalos rizikos -visuomenei, grupei. M. V. dirbantis (duomenys neskelbtini). Taip pat tinkamai vykdo nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos reikalavimus. Dalyvavo elgesio pataisos programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ taip pat dalyvavo programoje „tik tu ir aš“ ir sėkmingai jas baigė. Nuo 2017-09-01 mokosi (duomenys neskelbtini). Probacijos laikotarpiu M. V. kiekvieną mėnesį Probacijos skyriui pateikdavo informaciją apie teismo įpareigojimo vykdymą dėl vaikų išlaikymo. M. V. tinkamai vykdo teismo skirtą įpareigojimą – per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tinkamai vykdo teismo skirtą įpareigojimą auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti. M. V. laikosi priežiūros plane numatytų priemonių, individualiam darbui atvyksta laiku, atsiskaito už teismo skirtus įpareigojimus, nėra padaręs jokių administracinių teisės pažeidimų, skundų dėl jo netinkamo elgesio Probacijos skyriuje nėra gauta (t. 2 b. l. 25, 26,27). Iš daro sutarties matyti, kad nuo 2016-03-07 dirba (duomenys neskelbtini) (t. 2 b. l. 28-33). Iš darbdavio M. B. pateiktos charakteristikos matyti, kad M. V. alkoholiniai gėrimais nepiktnaudžiauja, žinoma, kad daugiau kaip du metai gyvena su sugyventine V. B. ir jos nepilnamečiais vaikais, nuoširdžiai jais rūpinasi ir juos išlaiko (2 t. b. l. 34). Iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad M. V. mokosi (duomenys neskelbtini), mokslo metų pabaiga 2019-06-30 (2t. b. l. 35). Iš M. V. sugyventinės V. B. vaikų gimimo liudijimų matyti, kad šeimoje auga du vaikai gim. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 36,37). Iš Viešosios įstaigos Regioninės Telšių ligoninės gydytojo išrašo matyti, kad po autoįvykio metu patirtos traumos, kojos lūžio, buvo operuota ir gydoma V. B. (2 t. b. l. 38). Iš Lietuvos darbo biržos darbo ieškančiojo atmintinės matyti, kad nuo 2018-04-16 V. B. ieškosi darbo (2 t. b. l. 39,40). Iš (duomenys neskelbtini) direktorės pranešimo dėl K. K. ir V. K. charakteristikų matyti, kad nuo 2018 rugsėjo mėnesio vaikų mamai, patyrus traumą, vaikus į ikimokyklinio ugdymo grupę veda ir pasiima M. V., vaikai jį vadina tėveliu. M. V. dirba ir išlaiko šią šeimą, laku užmoka mokesčius už vaikų išlaikymą ugdymo įstaigoje. Mokyklos žiniomis, kad vaikų mama dėl patirtos traumos, šiuo metu viena fiziškai nepajėgi rūpintis savo atžalomis ( 2 t. b. l. 41).

Kaltinamojo M. V. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje (įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų - su­lai­kyti kal­ti­na­mąjį M. V. nuo nu­si­kals­ta­mų veikų darymo, atimti gali­my­bę daryti naujas vei­kas bei už­tik­rin­ti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mą (BK 41 straipsnio 2 dalis) galima pasiekti taikant kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimą.

M. V., kuriam teistumas yra neišnykęs, todėl už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirtina minimali laisvės atėmimo bausmė.

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. bausmė subendrintina su 2016-12-14 Kauno apygardos teismo pakeistu nuosprendžiu neatlikta bausmės dalimi iš dalies jas sudedant, prie neatliktos bausmės iš dalies pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., 5 p., 8 p. nuostatomis bausmės vykdymas atidėtinas ir skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės: per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ir tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą institucijos, vykdančios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

M. V., 2018-08-23 prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 147-149), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Saugoma ne prie baudžiamosios bylos:

Sportinis batas perduotas saugoti Telšių apskr. VPK į daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (1 t., 182-184 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas M. V.

VI. Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus, proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. numatyta, teismui pripažinus kaltinamuosius kaltais, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusįjį G. K. ikiteisminio tyrimo metu Nr.01-1-32729-18 metu atstovavo advokatas Marius Mikalauskas. Nukentėjusysis už teisines paslaugas advokatui sumokėjo 300 Eur ( t 2 b. l. 68).

Nukentėjusieji G. K. ir G. S. už civilinio ieškinio parengimą ir jų atstovavimą teisme advokatui Audriui Mažeikai sumokėjo po 250 Eur kiekvienas ( t 2 b. l. 66,67).

Nukentėjusiųjų išlaidos už suteiktas teisines paslaugas advokatams pripažintinos proceso išlaidomis ir subsidiariai priteistinos iš kaltinamųjų M. V. ir G. G. nukentėjusiajai (civilinei ieškovei) G. S. 250 Eur, nukentėjusiajam G. K. 550 Eur.

Teismas vadovaudamasis BPK 254 str.5 d., 297 str.,305 str. 4 d.,307 str.1 d., 3 d.,5 d., 7 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir paskirti bausmę – viešuosius darbus 9 (devynis) mėnesius neatlygintinai išdirbti po 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti viešuosius darbus 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti po 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

G. G. taikyti Lietuvos Respublikos 2018-11-15 įstatymą Nr. XIII-1640 dėl amnestijos akto 9 str. 1 d., 14 str. 2 d. ir G. G. atleisti nuo bausmės.

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir paskirti laisvės atėmimo bausmę – 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti laisvės atėmimo bausmę – 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d. bausmes subendrinti su 2016-12-14 Kauno apygardos teismo pakeistu nuosprendžiu neatlikta bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės iš dalies pridėti nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą – 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., 8 p. nuostatomis bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams ir skirti baudžiamojo poveikio priemones: per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ir tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Nukentėjusiųjų išlaidas už suteiktas teisines paslaugas advokatams pripažinti proceso išlaidomis ir subsidiariai priteisti iš kaltinamųjų M. V. ir G. G. nukentėjusiajai G. S. 250 Eur, nukentėjusiajam G. K. - 550 Eur.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sportinį batą, saugomą Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimų kameroje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. V.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Judita Staševičienė