Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos O. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. I. ir A. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja O. K. yra M. K. ir P. K. dukra. Suinteresuoti asmenys yra jos seserys ir taip pat M. K. ir P. K. dukterys. M. K. mirė (duomenys neskelbtini) dieną, o jų tėvelis P. K. mirė (duomenys neskelbtini) dieną. Po tėvelio, P. K., mirties, visos trys dukros, O. K., D. I. ir A. K., priėmė palikimą paduodamos pareiškimą Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarui siekdamos paveldėti tėvelio turtą, tačiau paaiškėjo aplinkybės, kad tėvelis nebuvo susitvarkęs paveldėjimo dokumentų. Po jų mamos, M. K. mirties tėvelis P. K. jos dalį turto priėmė pradėdamas faktiškai turtą valdyti, nes pasiliko gyventi bendrame turte, jam liko visi mamos daiktai, tačiau šio fakto neišviešino ir nebuvo gautas paveldėjimo teisės liudijimas. Tėvai, gyvendami santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgijo turtą, pastatą gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tėtis P. K. po mamos M. K. mirties šiuo turtu rūpinosi kaip savo ir priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Mirus mamai M. K. nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos sutuoktinis P. K. priėmė palikimą po savo sutuoktinės M. K. mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Šio fakto nustatymas jai, pareiškėjai, bei suinteresuotiems asmenims, suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą tėčio P. K. turtą. Aplinkybes, kad tėtis, P. K. palikimą priėmė po savo sutuoktinės mirties pradėdamas faktiškai turtą valdyti ir rūpintis juo kaip savo, patvirtina įsiskolinimo už šį turtą nebuvimas, bei galės patvirtinti byloje suinteresuoti asmenys.

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškimo nustatyta, kad pareiškėja O. K. ir suinteresuoti asmenys D. I. ir A. K. yra mirusių M. K. ir P. K. dukros. (duomenys neskelbtini) M. K. ir P. K. susituokė. (duomenys neskelbtini) M. K. mirė. Pareiškėjų tėvas P. K. mirė (duomenys neskelbtini). P. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas pastatas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). P. K. ir M. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Pateikti dokumentai dėl rūpinimosi turtu.

Turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė (galiojusio LR Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 1 d.). Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (galiojusio LR Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 3 d.). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame LR Civiliniame kodekse (CK 3.87 str., 3.88 str.).

VĮ Registrų centro duomenimis P. K. vardu nuosavybės teise yra registruotas namas, esantis adresu, (duomenys neskelbtini), įgytas DŽTD vykdomojo komiteto sprendimu nuo 1965-11-29. P. K. ir M. K. vardu registruotas žemės sklypas, adresu, (duomenys neskelbtini) įgytas 2019-03-28 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Registre nėra įrašų apie tai, kad šis turtas buvo asmeninė M. K. ar P. K. nuosavybė, turtas įgytas santuokos metu, todėl laikytinas įgytu kaip bendroji jungtinė M. K. ir P. K. nuosavybė.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.)

Sprendžiant iš Nekilnojamojo turto registro išrašų, kuriuose nėra nurodyta minėto turto paveldėtojų, taip pat iš pateiktų į bylą paaiškinimų ir įrodymų, duomenų, kad po M. K. mirties dėl jos turto paveldėjimo buvo kreiptasi į notarą, nėra. Kito nekilnojamojo turto ir gyvenamojo būsto sutuoktiniai neturėjo, nurodytą turtą įgijo santuokos metu, būstas registruotas P. K. vardu, žemės sklypas registruotas tiek M. K., tiek P. K. vardu, todėl darytina išvada, kad P. K. ir po M. K. mirties (duomenys neskelbtini), toliau gyveno nurodytame name, (duomenys neskelbtini), bei rūpinosi namu ir žemė sklypu, kaip jų dalies savininkas. Byloje nėra duomenų, kad nurodytu turtu rūpinosi kas nors kitas. Palikimą, atsiradusį po M. K. mirties, P. K. priėmė toliau gyvendamas nurodytame name bei rūpindamasis žemė sklypu, pradėjęs valdyti ir sutuoktinės dalį, šiuo turtu rūpinosi, mokėjo mokesčius. Suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštaravo. Niekas po M. K. mirties dėl jos turto paveldėjimo į notarą nesikreipė. Byloje nesant kitokių įrodymų, nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis spręstina, kad mirusios sutuoktinės M. K. palikimą P. K. priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėjai šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.), todėl pareiškėjų reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po palikėjos M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.