Telšių apylinkės teismo nutartis

2017-06-12 · Byla Nr. M1-80-971/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-12
Bylos Nr.
M1-80-971/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Sušinskaitė
Advokatai
Marius Mikalauskas
Baudžiamoji byla Nr. M1-80-971/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40930-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.5.; 1.2.4.6.2.1.; 2.10.11.
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 12 d.Telšiai
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė,sekretoriaujant Odetai Krasauskienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Arošienei,gynėjui advokatui Mariui Mikalauskui,ekspertui Dariui Tamašauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo P. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, nevedusiam, nedirbančiam, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistam, kaltinamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. L. 2016 m. rugpjūčio 28 d., apie 21 val. 00 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, paėmęs peleninę, metė į seserį A. L., pataikydamas į galvos sritį, dėl ko A. L. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Liudytoja K. L. parodė, kad maždaug prieš metus laiko jos sūnus P. L. buvo išgėręs ir konflikto metu su dukra A. L. metė peleninę A. į galvą. Po įvykio ji iškvietė policiją. Kai išgeria, sūnus tampa labai agresyvus.

Liudytojas G. L. atsisakė duoti parodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau BPK 82 str. 2 d.).

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p. buvo pagarsinti P. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai: P. L., apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad kaltu prisipažįsta. Parodė, kad 2016-08-28 jis vartojo alkoholinius gėrimus. Namuose kilo konfliktas su broliais ir seserimis, todėl jis supykęs paėmė pirmą pasitaikiusį daiktą (peleninę) ir mete link brolių ir seserų ir pataikė seseriai A. į galvą. Buvo labai susinervinęs, todėl išėjęs į lauką griebė plytą ir metė ją į langą (b. l. 51).

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p. buvo pagarsinti nukentėjusiosios A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai: A. L. parodė, kad 2016-08-28 išgėręs brolis P. buvo agresyvus. Jis grįžo namo girtas, sulaužė stalą, tyčia išpylė vandenį, išmėtė bulves. Kai ji pasakė, kad kvies policiją, pajuto smūgį į galvą, ant grindų pamatė peleninę ir suprato, kad brolis ją metė ir pataikė jai į galvą. Dėl smūgio jautė fizinį skausmą (b. l. 22).

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. buvo pagarsinti liudytojo G. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai: G. L. parodė, kad 2016-08-28 grįžo namo, kur būdamas neblaivus miegojo. Jį pažadino dukra A. L.. Sūnus P. L. tuo metu namuose konfliktavo su šeimos nariais. Jis sudrausmino sūnų P., šis susinervino, todėl sulaužė stalą, išsvaidė kambaryje bulves. Vėliau išdaužė lango stiklus. Povilas būna labai agresyvus, puola muštis. Jis turi psichinę negalią (b. l. 26).

2016-08-29 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad 2016-08-28 prieš A. L. smurtavo jos brolis P. L. mesdamas jai į galvą peleninę, tuo sukeldamas A. L. fizinį skausmą (b. l. 7-10).

2016-08-30 apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas (b. l. 17-20).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2016-08-29 11 val. 39 min. P. L. nustatytas 0,65 promilių girtumas (b. l. 49).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-319/2016 išvadoje konstatuota, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad P. L. nusikalstamos veikos padarymo metu būtų buvęs kokio nors lėtinio ar laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jis buvo paprasto girtumo būsenoje. Jam nustatytas vidutinis protinis atsilikimas. P. L. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu negalėjo suvokti visiškai savo veiksmų esmės ir negalėjo visiškai jų valdyti. Šiuo metu P. L. nustatytas vidutinis protinis atsilikimas primityviai, infantiliai, socialiai nenuovokiai asmenybei, kas apsunkina jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. P. L. nesugeba suprasti bylai reikšmingų aplinkybių ir nesugeba duoti apie jas išsamių parodymų, jo dalyvavimas teismo posėdyje būtų neproduktyvus. P. L. rekomenduoja taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą (b. l. 68-70).

Teismo posėdžio metu teismo psichiatras ekspertas Darius Tamašauskas patvirtino ekspertizės akto išvadas, nurodė, kad P. L. veikos padarymo metu pilnai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jo galimybės tai daryti buvo apsunkintos, jis pripažintinas ribotai pakaltinamu. Rekomenduoja ambulatorinį stebėjimą ir gydymą.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad P. L. 2016-08-28 padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2 d. požymių.

LR BK 18 str. 1 d. nustatyta, jeigu asmuo darydamas šio kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų, tą asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu. Ribotai pakaltinamu asmuo pripažįstamas tuomet, kai nustatomi du riboto pakaltinamumo kriterijai: medicininis ir juridinis. Medicininio kriterijaus išraiška baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas, o juridinis riboto pakaltinamumo kriterijus apibūdina tokį asmens psichikos sutrikimą, kuris tik iš dalies atima jam sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę arba suvokiant esmę iš dalies sugebėjimą juos valdyti. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad kaltinamasis P. L. dėl vidutinio protinio atsilikimo jam inkriminuojamos veikos padarymo metu negalėjo suvokti visiškai (pilnai) savo veiksmų esmės ir negalėjo visiškai (pilnai) jų valdyti. Esant medicininiam ir juridiniam kriterijams, P. L. pripažintinas ribotai pakaltinamu (BK 18 str. 1 d.). P. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo pripažintinas ribotai pakaltinamu, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas (BK 18 str. 2 d.). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte P. L. rekomenduojamos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamą vietą, todėl P. L. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 str. 1 d. 1 p.).

Nukentėjusioji A. L. šiuo metu gyvena Anglijoje, pats P. L. gydomas (duomenys neskelbtini), todėl P. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. L., nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja (b. l. 60-61), naikintina nuo nutarties paskelbimo dienos.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BK 18 str. 1, 2 d., 98 str. 1 d. 1 p., 2 d., LR BPK 403 str. 1 d. 2 p., 2 d. 1 p., 4 d., 404 str., teismas

nutarė:

P. L. pripažinti ribotai pakaltinamu ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2 d., padarymą.

P. L. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

P. L. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. L., nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, panaikinti nuo nutarties paskelbimo dienos.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Sušinskaitė