Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. S. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl K. S. palikimo priėmimo į notaro biurą niekas nesikreipė, byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra užvesta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 445 straipsnis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas K. S.. Pareiškėjo motina M. A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties K. S. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su O. J. K., tačiau (duomenys neskelbtini) jų santuoka buvo nutraukta. K. S. turėjo du vaikus – R. S. (pareiškėją) ir L. S. (suinteresuotą asmenį).

Po K. S. mirties liko palikimas – kilnojamasis turtas: ratinis traktorius ir automobilis.

Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašai patvirtina, kad po K. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nėra pradėta, dėl šio asmens turto paveldėjimo įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis nors po tėvo mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau tėvo palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti: tiek iki tėvo mirties, tiek ir po jos pareiškėjas naudojosi tėvui priklausančiu automobiliu, valdė šį turtą, juo rūpinosi, prižiūrėjo, t. y. pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisė ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) mirus K. S., jo palikimą, kurį sudarė ratinis traktorius ir automobilis, faktiškai priėmė ir jį valdė sūnus R. S. (CK 5.13 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad K. S. palikimą būtų paveldėję kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina suinteresuoti asmenys pateiktuose atsiliepimuose ir bylos rašytiniai įrodymai: medicininis mirties liudijimas, valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro pažyma, Lietuvos Respublikos traktorių ir savaeigių žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro išrašas, transporto priemonės registracijos liudijimas, sutuoktuvių liudijimo kopija, mirties liudijimo kopija, Testamentų registro išrašai, santuokos sudarymo įrašo kopija, santuokos nutraukimo įrašo kopija, gimimo liudijimo kopija.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.

Taigi, atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, normas bei įvertinus pareiškėjo pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 176 straipsnis). Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Pareiškėjas įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jam sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po tėvo K. S. mirties likusį turtą.

Byloje susidarė 8,00 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių dydis neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos sumos, todėl šios išlaidos iš pareiškėjo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.