Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisme buvo pagarsinti 2010-11-24 teismo posėdyje apklaustos kaltinamosios G. M. parodymai (t. 4, b. l. 7-12). G. M. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad seniai pažįsta V. V.. 2008 m. liepos mėn. jai paskambino A. Ž. ir paprašė surasti V. V.. Priežasties nenurodė ir nedetalizavo. Ji surado V. V., kuris pažadėjo susisiekti su A. Ž.. Savaitgalį V. V. atvažiavo pas ją ir paprašė surasti, kas galėtų pervežti krovinį, nes žinojo, kad ji pažįsta S. V. S.. Ji pažadėjo pasiteirauti, ar jis turės kroviniui gabenti transportą. Susitikusi su S. V. S. dėl buto nuomos, (per mėnesį jai mokėjo nuo 2500 iki 3000 litų), paklausė, ar šis galėtų pervežti krovinį ir kokių duomenų jam dėl to reikės. S. V. S. pažadėjo pagelbėti. Vėliau jai paskambinęs S. V. S. paklausė, kur yra muitinės sandėlis UAB (duomenys neskelbtini). Pas A. Ž. ji nuvyko kartu su S. V. S., kad šis sužinotų kur yra muitinės terminalo sandėlis. A. Ž. pasakė, kad šitas asmuo galbūt padės išgabenti krovinį. A. Ž. po kelių dienų paskambino ir pasakė, kad užsakymų lapą paliks priėmimo skyriuje, jos (G. M.) darbo vietoje. A. Ž. paliktus lapus atidavė pas ją atvažiavusiam V. V.. Ji neorganizavo ir neturėjo motyvų pagrobti krovinį. Muitinės sandėlis atsako už prekių priėmimą ir išdavimą, todėl ji, pagal atliekamo darbo pobūdį, negalėjo įtakoti muitinės terminalo sandėlio darbo. A. Ž. prašymu paskambino A. N. ir paklausė, ar jis galėtų suteikti išvykstančiam kroviniui garantą. Ji kreipėsi asmeniškai, nes V. V. sakė, kad neturi telefono sąskaitoje pinigų ir paprašė, kad ji paskambintų. Ji nesiūlė V. V. prisiimti kaltės. Iki rugpjūčio 1 d. užfiksuoto jų pokalbio, V. V. ateidavo pas ją kiekvieną dieną į darbą ir pasakodavo, kad dingo krovinys, kad rusai su juo nori susidoroti.

Apklaustas teisme kaltinamasis S. V. S. savo kalės nepripažino ir paaiškino, jog pažįsta G. M., nes iš jos nuomojo butą. Šiuo metu tikslaus laiko neprisimena, galimai 2008 metų liepos mėnesį jam paskambino G. M. ir paprašė padėti surasti muitinės terminale laikomam kroviniui pirkėją bei transportą jam nugabenti. Ji sakė, kad krovinys niekam nepriklauso, kad yra bešeimininkis turtas. Tuo metu jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kurios veikla buvo susijusi su krovinių pervežimais, todėl G. M. prašymas nenustebimo. Ji minėjo, kad krovinys yra vaikiški drabužiai. Savo pažinčių dėka surado kroviniui pirkėją ir apie tai informavo G. M. Jos klausė, kur tiksliai randasi muitinės terminalas, kuriame yra norimas išgabenti krovinys, todėl kartu su ją nuvyko pas A. Ž.. Jis surado transportą ir vairuotoją bei nurodė, kur jam vykti pasikrauti krovinį. Vėliau A. Ž. jį informavo, kad vairuotojas krovinį pasikrovė ir išvyko. Krovinys buvo iškrautas Čekijoje. Apie tai jį informavo vairuotojas. Netrukus jis išvyko atostogauti į Bulgariją ir sugrįžęs sužinojo, jog krovinys nugabentas ne ten kur reikia. Paskambinęs savo pažįstamam, liepė krovinį sulaikyti ir į Čekiją nuvykęs tas pats vairuotojas pargabeno krovinį atgal į muitinės terminalą. Dėl krovinio nugabenimo ir pargabenimo su juo nebuvo atsiskaityta, tai turėjo būti padaryta vėliau. Ikiteisminio tyrimo metu, jį sulaikius, buvo daromas psichologinis spaudimas, kad nebus paleistas, todėl apkalbėjo G. M., jog pastaroji pareikalavo iš jo 3000 eurų, kuriuos jai sumokėjo. Ši pinigų suma buvo sumokėta ne už krovinio saugojimą. Šiuos pinigus jis sumokėjo G. M. už buto nuomą, nes buvo jai įsiskolinęs. Vėliau vykusiose apklausose šios aplinkybės neminėjo, nes niekas apie tai jo neklausė.

Teisme buvo pagarsinti 2010-11-24 teismo posėdyje apklausto kaltinamojo S. V. S. parodymai (t. 4, b. l. 9-12). Kaltu jis neprisipažino ir paaiškino, kad nuomojo butą iš G. M.. Kažkuriuo tai metu G. jam paskambino dėl buto nuompinigių ir tuo pačiu paklausė, ar jis turi transportą pervežti krovinį – vaikiškus drabužius į Europą. Ji paprašė surasti šiam kroviniui pirkėją. Jis sutiko tą padaryti ir paskambino savo pažįstamam. Iš G. nieko neėmė ir jai nedavė, išskyrus pinigus už buto nuomą. Jis surado mašiną ir vairuotoją. CMR buvo jo firmos, t. y. UAB (duomenys neskelbtini). Vairuotojui liepė kreiptis pas A. Ž., nes ji atsakinga už krovinio sandėliavimą. Jam grįžus iš atostogų, paskambino direktorius ir pasakė, kad kažkas su kroviniu atsitiko. V. V. jam nedavė jokių nurodymų. Jis nežinojo, kad krovinys grobiamas. Už pervežimą pinigų negavo, nes transporto paslaugas turėjo apmokėti firma, gavusi krovinį, tačiau vėliau krovinis buvo pargabentas Į Lietuvą. Už krovinio vežiojimą UAB (duomenys neskelbtini), ar jam asmeniškai niekas pinigų nesumokėjo ir išlaidų nepadengė. Jis nežinojo, kad krovinio savininkai yra kažkokia Rusijos firma. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai nėra visiškai teisingi, nes jam buvo daromas spaudimas.

2008-08-18 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją S. V. S. paaiškino, kad apie 5-6 metus pažįsta G. M., nes jiems teko bendrauti darbo reikalais. Tuo metu jis turėjo firmą, užsiimančią transportu, išmuitinimu. 2008 metų liepos mėnesį, galimai 2008-07-22, jam paskambino G. M. ir pasiūlė susitikti. Jie susitiko (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. G. M. pradėjo pasakoti, kad muitinės terminale yra niekam nereikalingas ir bešeimininkis krovinys, kuris ten laikomas dvi savaitės. Ji kalbėjo, kad šiuo kroviniu niekas nesidomi ir pradėjo klausinėti, ar jis nežino, kam toks krovinys gali būti reikalingas. Ji paminėjo, jog krovinys – vaikiški drabužiai. G. M. jam nerodė krovinio dokumentų, bet sakė, jog krovinio vertė apie 60.000-70.000 eurų. Ji pasakė, kad jei kas domėtųsi šiuo kroviniu, jį galima būtų interesantui nuvežti. Jis atsakė, jog paskambins pažįstamiems ir jei atsiras susidomėjusių – tai jai paskambins. Vienas iš jo pažįstamu Turkijoje, vardu M., susidomėjo siūlomu kroviniu. M. paprašė transporto priemonės šiam kroviniui pervežti, ir jis sutiko padėti. Kitą dieną, bendrovės (duomenys neskelbtini) vairuotojui M. J. jis perdavė transporto dokumentus, CMR, užsakymą, faktūrą su kasos orderiu dėl transporto apmokėjimo, duomenis, kuriuos gavo iš Turkijos ir liepė jam važiuoti į muitinės terminalą. Vairuotojas išvyko automobiliu IVECO, v/n (duomenys neskelbtini). Po to, tai buvo trečiadienį po pietų, paskambino G. M. ir pranešė, kad susitarė dėl krovinio transportavimo, kad rado kroviniui pirkėją. Jie susitarė ir susitikimo metu G. M. pasakė, kad jai reikia duoti 3000 eurų. Už ką, konkrečiai, ji nepaaiškino, tik pasakė, kad reikia atsiskaityti už sandėlius, dokumentų įforminimą bei deklaracijas. Jis davė G. M. 3000 su savimi turėtų eurų, o iš jo paėmė muitinės terminalo telefono numerį, kuriuo galima sužinoti, kada mašina bus pakrauta, apiforminta ir išvažiuos iš muitinės. Jokio pakvitavimo dėl G. M. duotų 3000 eurų iš jos nepaėmė. Tą pačią dieną, vakare apie 19.00 val. vairuotojas M. J. pranešė, kad dokumentai apiforminti, mašina pakrauta. Jis liepė vairuotojui vykti į paskirties vietą pagal M. nurodytus duomenis. Pagal gautus minėtus M. duomenis krovinio gavėjas buvo nurodyta Austrijos muitinė, o pirkėjas – kažkokia Prancūzijos firma. Vairuotojo M. J. telefono numerį jis perdavė M., o pats kitą dieną su šeima išskrido į Bulgariją. Jam būnant Bulgarijoje paskambino jo kolega S., kuris pasakė, kad atsirado krovinio savininkas. Paskambinęs M. pasakė, kad yra problemų dėl krovinio ir paprašė, kad pastarasis jį išsaugotų. G. duoti 3000 eurų tikrai nesusiję su butu, nes butą iš jos nuomojo prieš penkis metus (t. 2, b. l. 149-152).

2008-08-11 apklaustas įtariamuoju S. V. S. patvirtino, kad G. M. jam sakė, kad muitinės terminale randasi niekam nereikalingas krovinys ir prašė surasti šiam kroviniui pirkėją. Į muitinės terminalą jis nevyko. Krovinio pakrovimas į UAB (duomenys neskelbtini) telefonu buvo derinamas telefonu su sandėlininke, vardu A.. Pagal dokumentus krovinys turėjo būti iškrautas Austrijoje, tačiau realiai – Čekijoje. Už krovinį G. M. iš anksto pareikalavo sumokėti 3000 eurų, kuriuos jis ir sumokėjo (t. 2, b. l. 144-145).

2009-02-25 apklaustas įtariamuoju S. V. S. patvirtino, kad kartu su G. M. buvo atvykęs pas A. Ž. į namus. Ten G. pasakė A., kad kitą dieną jis (S. V. S.) jai pateiks automobilio, kuris gabens muitinės terminale laikomą krovinį, apie kurį jam pranešė ir pirkėjo ieškojo G. M., duomenis. Vėliau reikalingus duomenis nusiuntė A. iš savo mobilaus ryšio telefoną į jos. Jis nežino, kodėl A. nusprendė, kad jo vardas A. (t. 2, b. l. 157).

2009-04-21 apklaustas įtariamuoju S. V. S. nurodė, kad jis laikosi savo parodymų duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir nori papildyti, kad G. M. jam pristatė A. Ž., pas kurią buvo nuvykę į namus ir kad pastaroji (A. Ž.), jam davė muitinės terminalo telefono numerį. Šioje apklausoje jis nurodė, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė išsamius parodymus, kurių laikysis ir nagrinėjant bylą teisme. Jis buvo įsitikinęs, kad krovinys niekam nepriklauso (t. 2, b. l. 159-160).

2009-05-11 apklaustas įtariamuoju S. V. S. nurodė, kad laikosi pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotų parodymų (t. 2, b. l. 162).

Apklausta teisme kaltinamoji A. Ž. kalta neprisipažino ir paaiškino, jog anksčiau dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ji pažinojo muitinėje dirbusią G. M. bei liudytoją V. V.. Šiuo metu tikslaus laiko neatsimena, galimai 2008 metų vasarą, jai paskambino V. V. ir pasakė, kad į terminalą atvyks krovinys, kurį pavesta jam prižiūrėti. Netrukus atvykęs automobilis buvo įleistas į terminalo teritoriją. Kitą dieną, prevencijos skyriaus darbuotojai pareiškė pastabas dėl netinkamai gabenamo krovinio. Buvo užregistruotas krovinio tranzitas, nuimta plomba. Prevencijos skyriaus darbuotojai liepė iškrauti ir patikrinti krovinį. Krovinys buvo iškrautas, suskaičiuotas, vėl pakrautas į automobilį ir užplombuotas. Ji laukė reikalingų dokumentų ir žinodama, kad atvykusį krovinį kuruoja (prižiūri) V. V., ėmė jam skambinti ir ieškoti. Kadangi jis nekėlė ragelio, todėl, žinodama, kad G. M. bendrauja su V. V., jai paskambino ir paprašė jį surasti. Ji ieškojo V. V., nes dokumentuose, kurie atvyko su kroviniu nebuvo nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o muitinės terminalo sandėlis neturėjo sutarties su OO „(duomenys neskelbtini)“. A. Ž. nurodė, kad atvykęs krovinys buvo be tam tikrų privalomų dokumentų, tačiau jo negalima buvo laikyti bešeimininkiu turtu. Visa istorija prasidėjo todėl, kad krovinys į muitinės terminalą atvyko su pažeidimais, t. y. nebuvo tinkamai įformintos visos reikalingos procedūros. Užpildytus užsakymo lapus ji atidavė G. M., kuri sakė, kad V. V. gabens krovinį į Europą. Atvykęs krovinį gabenti pasiruošęs vairuotojas padavė jai reikalingus dokumentus, ji kažką dar papildė ir viską perdavė muitinės tarpininkui ir krovinys išvyko. Netrukus pas ją į darbo vietą atvyko Rusijos Federacijos piliečiai ir pareiškė, kad jų krovinys išvyko ne tuo adresu. Užsakymo lapus užpildė ir įrašė V. V. padiktuotus duomenis ir jo prašymu juos perdavė G. M. ir pastarajai pasakė, kad išvykstančiam kroviniui reikia garanto.

Teisme buvo pagarsinti 2010-11-24 teismo posėdyje apklaustos kaltinamosios A. Ž. parodymai (t. 4, b. l. 4). A. Ž. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2008 m. liepą dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Iš Latvijos atvažiavo sunkvežimis su kroviniu. Mašinoje buvo vaikiški drabužiai ir 9 paletės cheminių medžiagų. Sunkvežimis buvo pastatytas sandėlio teritorijoje. Kažkoks muitinės darbuotojas ją informavo, kad nėra krovinio dokumentų. Ji padavė dokumentus ir kartu nuėjo iki sunkvežimio, kurio tentas buvo blogai pritvirtintas. Pareigūnai nuėmė plombą ir liepė atidaryti ir patikrinti atvykusį krovinį. Buvo suskaičiuoti pakai su drabužiais ir sukrauti atgal į sunkvežimį ir užplombuoti. Jai paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. O. ir pasakė, kad krovinys turėtų važiuoti į Rusiją. Sunkvežimis terminalo teritorijoje stovėjo maždaug savaitę laiko, o vairuotojas buvo priverstas gyventi automobilio kabinoje. Kadangi niekas kroviniu nesirūpino, o A. O. jai pasakė, kad tai bendrovės akcininko V. V. reikalas, todėl ji visur pradėjo ieškoti pastarojo. V. V. piktybiškai nekėlė ragelio, todėl pradėjo jo ieškoti per G. M., nes žinojo, kad jie bendrauja. Kadangi baigėsi krovinio tranzito terminas, ji pradėjo nervintis, nes pagal instrukcijas reikėjo arba priimti krovinį į sandėlį arba vežti toliau. V. V. jai pasakė, kad atvažiuos mašina, perkraus krovinį ir nuveš į kitą terminalą. Ji pasakė, kad reikia užsakymo lapo, tačiau V. V. neatvažiavo. Pasakė, kad atvažiuos mašina ir kad ji turi užpildyti prašymą ir perduoti jam per G. M. pasirašyti. Ji užpildė užsakymo lapus ir susitarė su G. M., kad perduos tuos lapus į jos darbovietę, o V. V. atvažiuos ir pasirašys. 2008-07-25 V. V. atvažiavo ir jai pasakė, kad skambino rusai, nes krovinys ne ten nuvažiavo. Sakė, kad jai neturi pretenzijų, kad važiuoja su rusais pasitarti. Krovinys išvažiavo iš UAB (duomenys neskelbtini) sandėlio labai paprastai. Kai V. V. pasakė kad atvažiuos mašina, atvažiavo sunkvežimis, vairuotojas buvo iš Lietuvos. Ji padarė vairuotojo paso kopiją, jis pateikė tuščius CMR lapus ir lapelį su rekvizitais. Jis sakė, kad atvažiavo krauti vaikiškų drabužių. Kad krovinys turi važiuoti į Austriją, jai pasakė V. V.. Ji buvo nuėjusi pas muitininkę, pasakė muitininkei, kad krovinys ruošiamas į Austriją, ruošiami dokumentai. Muitininkė nuėmė plombą, leido perkrauti. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra visiškai teisingi. Ji juos skaitė ir nesuprato, ką skaito. Ją bandė įtikinti tuo, kad G. M. viską suorganizavo, kad pakišo ją ir V. V.. G. M. 700 litų jai nedavė. CMR važtaraščio ji nepildė ir neklastojo. V. S. matė vieną kartą kartu su G. M., kai kartu buvo pas ją atvažiavę.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji A. Ž. nurodė, kad jai dirbant (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini), 2008-07-17 iš muitinės terminalo „(duomenys neskelbtini)“ į UAB (duomenys neskelbtini) muitinės terminalą atvyko krovininis automobilis su priekaba. Automobilyje buvo vaikiški drabužiai. Minėtas automobilis atvyko iš Latvijos ir muitinės sandėlyje UAB (duomenys neskelbtini) turėjo būti pakrautas papildomai 10 palečių su kažkokiu kroviniu iš Švedijos. Buvo bandyta papildomai pakrauti minėtą automobilį, tačiau vairuotojas neleido, sakydamas, jog bus viršsvoris. Tą pačią dieną atvažiavo Vilniaus muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnai, kurie pradėjo tikrinti krovinį – 91 pakuotę, ir nustatė, kad automobilio tento tvirtinimo lynas yra nenupintas, kas laikoma pažeidimu. Pareigūnai liepė iškrauti visas 91 pakuotę, pradėjo tikrinti pakuočių turinį. Tuomet ji pamatė, kad pakuočių viduje yra vaikiški drabužiai firmos „(duomenys neskelbtini)“. Kol pareigūnai iš Pažeidimų prevencijos skyriaus apžiūrinėjo krovinį, ji paskambino G. M. ir pasakė, kad yra problemos su kroviniu, jog nustatyti, kai kurie pažeidimai ir paaiškino visą situaciją. G. M. jai atsakė, kad viskas bus gerai. A. Ž. paaiškino, jog paskambino būtent G. M., nes žinojo, kad būtent G. prižiūri V. V. krovinius. A. Ž. rūpėjo, kad krovinys išvažiuotų, kad nebūtų areštuotas. Po apžiūros, visos 91 pakuotė buvo pakrauti atgal į automobilį. Automobilis su kroviniu terminale stovėjo iki 2008-07-23, nes trūko dokumentų, reikėjo perrašyti INVOICE‘a, parašyti eksportą 10 paletėms papildomai pakrauto krovinio. Visą tą laiką ji bendravo su V. V., nes jai rūpėjo, kad krovinys išvažiuotų. 2008-07-22 jai paskambino V. V. ir pranešė, kad krovinys išvažiuos. Tą pačią dieną pas ją į namus atvažiavo G. M., kuriai ji perdavė kopiją tranzito dokumento, su kuriuo krovinys atvažiavo į Lietuvą. 2008-07-23 pas ją į darbą atėjo vairuotojas, kuris pasakė, kad atėjo dėl krovinio, padavė jai tuščius CMR blankus, ant kurių buvo antspaudas Lietuvos vežėjo, kurio pavadinimo ji neįsidėmėjo. Ji liepė vairuotojui atnešti pasą ir automobilio dokumentus. Kol vairuotojas buvo išėjęs paimti dokumentus, pas ją atėjo vežėjo atstovas, prisistatęs A.. Būtent šį vyrą ji matė pas save namuose 2008-07-22, kai pas ją atvažiavo G. M. paimti dokumentų, nes G. buvo atvažiavusi su vyru, kurį pristatė kaip A.. A. padavė jai baltą lapelį, ant kurio buvo užrašyti gavėjo, kur turi būti išsiųstas krovinys, duomenys, muitinės, kur turi būti išmuitintas krovinys, duomenys bei elektroninio pašto adresas. D. Š. ji padavė tranzito dokumentą, invoisą, CMR, ir pasakė, kad ruoštų, bet neformintų. Kodėl D. Š. padavė rusišką CMR vietoje lietuviško paaiškinti negali. Visi dokumentai buvo apiforminti, krovinys (91 pakuotė) buvo perkrautas į Lietuvos vežėjo automobilį bei užplombuotas. V. V. paskambino ir pasakė, kad atvažiuos rusiškas krovininis automobilis papildomai pakrauti krovinį. Užsakymo lapą 2008-07-23 dėl perkrovimo krovinio iš automobilio (duomenys neskelbtini) į automobilį (duomenys neskelbtini) užpildė ji. V. V. jai paskambino ir pasakė, kad krovinys išvažiuos, bet kol kas jis nežinojo automobilio, kuris turėjo vežti krovinį, valstybinių numerių. Po to jai paskambino G. M. ir pasakė, kad dėl krovinio atvažiuos A., kuris buvo su G. jos namuose ir jis pristatys duomenis, kur turi būti apiformintas krovinys, t.y. muitinė, gavėjas. Užsakymo lapus datomis 2008-07-17 ir 2008-07-23 realiai ji pildė tik 2008-07-23. Ant tų lapų turėjo pasirašyti V. V., bet jis sakydavo, kad neturi laiko atvažiuoti. Vėliau jis (V. V.) paprašė užsakymo lapus perduoti G. M., kuri jam perduos, o kai jis pasirašys, tai juos atsiųs faksu. 2008-07-23 G. M. atvažiavo pas ją į namus, ji G. padavė dokumentus. Kitą dieną, užsakymo lapai su V. V. parašu buvo jai atsiųsti faksu. A. Ž. papildė, jog G. M. prašė jos iš direktoriaus A. N. sužinoti krovinio - vaikiškų drabužių – perkrovimo iš vienos mašinos į kitą, bei jų saugojimo išlaidas. Direktorius atsakė, kad tai kainuotų 700 litų. 2008-07-24 G. M. atvažiavo pas ją į namus, atvežė užsakymo lapus ir padavė 700 litų. Minėtus 700 litų A. Ž. perdavė savo direktoriui. Ji tvirtino, jog suprato, kad G. M., kontroliuodama V. V. krovinį, atliko už jį visus darbus (t. 3, b. l. 7-11, t. 4, b. l. 91-92, 97, 98).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji A. Ž. atpažino S. V. S. kaip asmenį panašų į vyrą vardu A., kuris buvo atvykęs pas ją į namus kartu su G. M. 2008 m. liepos mėnesį (t. 2, b. l. 154-156).

Apklaustas teisme liudytojas M. J. paaiškino, kad 2008 metais dirbo vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini). Galimai 2008 metų liepos mėnesį, bendrovės darbuotojas S. R. jam pasakė, kad reikės nuvežti krovinį į Austriją. S. V. S. jam davė popieriaus lapelį, kuriame ranka buvo parašytas adresas, kuriuo reikės nuvežti krovinį. Nuvykęs į UAB (duomenys neskelbtini) terminalą, esantį (duomenys neskelbtini), prie langelio esančiai darbuotojai, vardu A., padavė krovinio gabenimui reikalingus dokumentus. Krovinys iš kito automobilio buvo pakrautas į jo automobilį. Gavęs reikalingus dokumentus jis išvyko iš terminalo. Pakeliui jam paskambino S. V. S. ir pasakę, kad krovinį reikės palikti Čekijoje ir, kad su juo susisieks krovinį paimsiantys asmenys. Jam paskambinę ir rusiškai kalbėję asmenys nurodė, kur jam reikia važiuoti. Pasiekus nurodytą vietą, jo gabentas krovinys buvo iškrautas. Krovinį pasitikę asmenys pasakė, kad reikiamus dokumentus atsiųs paštu. Po kelių savaičių S. V. S. jam vėl liepė vykti į Čekiją ir pargabenti ten paliktą krovinį, ką jis ir padarė. Vykstant ikiteisminiam tyrimui sužinojo, kad ant terminale jam pateikto CMR buvo uždėtas ne UAB (duomenys neskelbtini), o kitos bendrovės antspaudas, tačiau išvykdamas iš krovinių terminalo į tai neatkreipė dėmesio.

2009-11-09 teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. J. (t. 3, b. l. 128), kurio parodymus teismas pagarsino, nurodė, kad pažįsta S. V. S., nes kartu dirba vienoje bendrovėje. Prieš metus jam paskambino vadybininkas S. ir pranešė, kad reiks važiuoti į Austriją ir vežti krovinį. Jam buvo pasakyta atvykti į UAB (duomenys neskelbtini) paimti dokumentus. Nuvykęs pas direktorių T. D., gavo kroviniui gabenimui reikalingus dokumentus. Jam atvažiavus prie UAB (duomenys neskelbtini) sandėlio, atvažiavo S. V. S., kuris jam padavė krovinio gavėjo rekvizitus, kurie ant popieriaus lapelio buvo surašyti ranka. Detaliau apie krovinį S. V. S. nieko neaiškino, tik paminėjo, kad į Austrija jis gabens drabužius, o dokumentus iš jo paims moteris, vardu A.. Įvažiavęs į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją nuėjo prie jam reikalingo sandėlio ir išsiaiškinęs, kad ten dirbančios moters vardas A., jai pateikė kroviniui išgabenti reikalingus dokumentus. Krovinys buvo perkrautas iš vienos mašinos į kitą. Jam sėdint mašinoje, kažkokia moteris atnešė sutvarkytus dokumentus. Jam buvo pateikta tranzitinė deklaracija, CMR ir kiti būtini dokumentai. CMR buvo parašytas jo automobilio numeris. Ant CMR buvo uždėtas rusiškos firmos antspaudas, o turėjo būti UAB (duomenys neskelbtini), tačiau šito neatitikimo nepastebėjo. CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 158), kur turėtų pasirašyti vairuotojas, yra ne jo parašas. Krovinį jis vežė į Vieną. Bevažiuojant jam paskambino S. V. S. ir pranešė, kad krovinys bus iškrautas Prahoje. Likus apie 200 km iki Prahos jam paskambino rusiškai kalbėjęs asmuo ir pranešė, kad 11-ajame kilometre, nuvažiuojant nuo Prahos, bus parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, kur jam reikia privažiuoti. Sustojus prie minėtos parduotuvės, prie jo privažiavo juodos spalvos „Mercedes“ markės automobilis iš kurio išlipę rusakalbiai asmenys liepė važiuoti už 8-10 km esančio angaro, kur buvo iškrautos jo atvežtos prekės. Po to, jam lieptą važiuoti namo. Krovinį pasitikę asmenys jam paaiškino, kad būtinus dokumentus atsiųs paštu. Po savaitės jam vėl paskambino S. V. S. ir pasakė, kad reikės važiuoti į Prahą ir parvežti krovinį atgal. Pasiimti krovinio jis važiavo su tuo pačiu krovininiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Atvažiavus į tą pačią vietą, kur buvo iškrautas krovinys, tie patys vyrukai pakrovė krovinį, išrašė dokumentus ir jis išvažiavo į Lietuvą. Krovinys buvo iškrautas muitinės terminale, esančiame (duomenys neskelbtini).

Apklausti teisme liudytojai: A. S. bei J. B. paaiškino, kad šiuo metu tikslaus laiko neprisimena, galimai 2008 metų liepos mėnesį, kaip Muitinės pažeidimų prevencijos skyriaus darbuotojai lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) terminale. Eidami tarp krovininių automobilių, atkreipė dėmesį, kad viename krovininiame automobilyje netinkamai užsandarintas vežamas krovinys. Automobilis buvo su Latvijos Respublikos muitinės plomba. Apie pastebėtą galimą pažeidimą informavo muitinės pareigūnę bei sandėlininkę A.. Jiems išvažiuojant iš terminalo A. pasakė, kad su kroviniu viskas gerai.

2009-11-09 teismo posėdyje apklausti liudytojai: A. S. bei J. B. (t. 3, b. l. 130-131) paaiškino, kad nuvykus į muitinės terminalą buvo pastebėtas ne pagal taisykles užplombuotas krovinys, ant kurio buvo Latvijos muitinės plomba. Apie pastebėtą pažeidimą jie informavo muitininkę bei sandėlio darbuotoją. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams iškrovus krovinį, jis buvo apžiūrėtas, tačiau didesnių įtarimų dėl šio krovinio nekilo. Tikrinimo jie neatlikinėjo, tik apžiūrėjo krovinį. Pakuočių praplėšimas nėra vertinamas kaip tikrinimas. Jeigu patikrinimas atliekamas jų iniciatyva, jie pasirenka krovinius ir užpildo tikrinimo aktą. Krovinio patikrinimo rezultatai yra fiksuojami tokia tvarka, jeigu krovinį tikrina muitininkas, tai jis savo dokumentuose atžymi A1, A2, jeigu tranzitas baigiasi. Kompiuterio programoje yra laukeliai, kur įrašoma, kad krovinys atitinka reikalavimus. Muitinės terminalo pareigūnai, yra atsakingi ir turi patikrinti ar krovinį veža įgaliota įmonė. Kai krovinys atvežamas į terminalą, terminalo pareigūnai tą krovinį priima, pasižiūri tranzito dokumentus, kad atitiktų siuntėjas ir gavėjas, padaro apskaitą. Yra užpildomi atitinkami dokumentai, kuriuos patikrina muitininkas. Šiuo atveju už krovinį buvo atsakingi terminalo pareigūnai. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo prižiūrėti krovinį, kad jį įvežtų tinkamas siuntėjas.

Apklausta teisme liudytoja D. Š. paaiškino, kad anksčiau dirbo muitinės tarpininke UAB (duomenys neskelbtini). Liudytoja nurodė, kad praėjus ilgam laiko tarpui tiksliai neprisimena įvykio aplinkybių, kurios sietinos su teismo nagrinėjama byla ir prašė pagarsinti ankstesnius jos parodymus. 2009-11-09 teismo posėdyje apklausta liudytoja D. Š. (t. 3, b. l. 129-130), kurios parodymus teismas pagarsino ir kuriuos liudytoja pripažino teisingais, nurodyta, kad pažįsta A. Ž., su kuria ankščiau kartu dirbo UAB (duomenys neskelbtini). A. Ž. buvo (duomenys neskelbtini) ir dirbdama prie langelio priimdavo iš vairuotojų dokumentus. D. Š. atlikdavo muitinės dokumentų forminimą. Ji formindavo tik tas įmones, kurios yra sudariusios sutartis. Nurodymą pildyti dokumentus jai davė A.. Tiesiog jai buvo pateikti dokumentai suforminti krovinio tranzitą. Buvo paduotas skopletas – CMR'as, invoisas – sąskaita faktūra. CMR būna tos įmonės, kuri gabens krovinį. CMR nurodomas siuntėjas, gavėjas, krovinio iškrovimo data, pateikiamas krovinio aprašymas, kiek vietų, koks svoris, nurodomi automobilio valstybiniai numeriai. Visą komplektą dokumentų ji gavo iš A. bei popieriau lapelį, kuriame buvo nurodytas siuntėjas. Ant jai perduoto lapelio buvo nurodyti įmonės rekvizitai, kuriuos ji užrašė. Užpildyti dokumentai buvo paruošti muitiniam forminimui ir ji juos nunešė į muitinę. Tranzito procedūra yra tokia: pirmiausia registruojama garantija, tada nešamas pirminis tradicinis dokumentas, invoisas ir CMR. Ji visus šiuos dokumentus pateikė muitinei. Kai dokumentai buvo suforminti, ji juos paėmė, pasidarė šių dokumentų kopijas, kurios yra daromos klientui, įmonės archyvui, o pagrindiniai dokumentai paruošiami vairuotojui, ir dokumentus atidavė A., t.y. ten, kur priimami ir išduodami dokumentai. Dėl garanto ji klausė A., kuri paaiškino, jog garantą sutinka duoti A. N., kuris pavadavo UAB (duomenys neskelbtini) generalinį direktorių.

Apklausta teisme liudytoja A. P. paaiškino, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), o anksčiau dirbo UAB (duomenys neskelbtini) terminale. Ji pažįsta A. Ž. bei G. M., nes jas siejo darbo santykiai. S. V. S. ji nepažįsta. Jai žinoma, kad krovinys, kurio dingimo aplinkybes nagrinėja teismas, tranzitu atvyko iš Latvijos Respublikos ir buvo tinkamai užregistruotas. Krovinį tikrino muitinės pažeidimų prevencijos pareigūnai, tačiau jokių pažeidimų nebuvo surasta. Atvykęs krovinys buvo užregistruotas, tačiau keletą dienų „kabėjo“, nes užbaigti tranzito procedūrai trūko kažkokių dokumentų. Dėl šio krovinio su A. Ž. bei G. M. ji nebendravo. UAB (duomenys neskelbtini) sandėlyje krovinys išbuvo 6 dienas, o vėliau buvo įforminta tranzito procedūra ir krovinys buvo išleistas. Buvo uždėtos plombos ir nurodytas išvykimo terminalas. Vėliau girdėjo gandus, kad krovinys nuvyko ne ten kur reikėjo. Krovinys tranzitui buvo įformintas paskutinę dieną. Jei krovinys būtų neišvykęs, tai apie jo buvimą būtų informuoti pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnai ir galimai jis būtų konfiskuotas arba sunaikintas.

Apklaustas teisme liudytojas A. O. paaiškino, kad anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo šios bendrovės (duomenys neskelbtini), o V. V. buvo (duomenys neskelbtini). Liudytojas nurodė, kad galimai 2008 m. liepos mėnesį jam paskambino V. V. ir pasakė, kad reikia nuvykti į UAB (duomenys neskelbtini) krovinių terminalą ir ant išvykstančio krovinio uždėti bendrovės antspaudą. Nuvykęs į terminalą ant dokumentų uždėjo bendrovės antspaudą. Liudytojas atkreipė dėmesį, kad dokumentai jau buvo pasirašyti V. V., nes priešingu atveju jis nebūtų dėjęs antspaudo. A. Ž. apie krovinį jam nieko neaiškino. Pasakė, kad reikia antspaudo ir viskas. Po kurio laiko jam paskambino iš Rusijos V., kuris ieškojo V. V. ir pasakė, kad dingo jam priklausantis krovinys. Krovinio dingimo aplinkybių jis nežino.

Apklaustas 2010-11-24 teismo posėdyje liudytojas A. O. (t. 4, b. l. 2-3), kurio parodymai buvo pagarsinti, nurodė, kad V. V. yra UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o jis samdomas darbuotojas - įmonės direktoriaus. Jam žinoma, kad jų bendrovės klientas yra firma „(duomenys neskelbtini)“. Apie krovinio dingimą sužinojo iš (duomenys neskelbtini) atstovo V., kuris jam pranešė, kad įvyko krovinio vagystė. Apie tą krovinį žinojo iš A. Ž. pasakojimo, tačiau ji nenurodė, kas jį pavogė. UAB (duomenys neskelbtini) sandėliavo klientų krovinius UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame sandėlyje. Klientai, kuriuos aptarnaudavo jų bendrovė, atvykdavo į UAB (duomenys neskelbtini) terminalą ir ten palikdavo krovinius. Vėliau būdavo forminamas krovinių atvykimas ar išvykimas. Jam paskambino A. Ž. ir pasakė, kad reikia rašyti prašymą perkrauti. Jis pasakė kad neturi krovinio dokumentų. Vėliau A. Ž. jam pateikė V. V. pasirašytą dokumentą ir jis uždėjo įmonės antspaudą, nes V. V. jo neturėjo. A. pasakė, kad yra prašymas krovinį perkrauti ir reikia antspaudo. Atvykęs padėti antspaudo sužinojo, kad krovinio jau nebuvo. Pagal sutartį galiojančią su muitinės terminalu, V. V. negalėjo rašyti tokio prašymo, tačiau pastarasis jam nieko neaiškino. Jis žinojo, kad tame dokumente yra V. V. parašas, nes pažino jo braižą. Jokių sutarčių su klientais UAB (duomenys neskelbtini) iš jo bendrovės nereikalaudavo. Jis yra sumokėjęs apie 1000 litų už to krovinio saugojimą UAB (duomenys neskelbtini). Tai buvo sumokėta iš kitų klientų lėšų. Jis apie tai kalbėjo su V. V., tačiau pastarasis liepė nieko neklausinėti.

Apklaustas teisme liudytojas S. R. paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini). Dėl teismo nagrinėjamo įvykio gali pasakyti, kad su juo susisiekė S. V. S., kuris jo paklausė ar yra laisva mašina galinti nuvežti krovinį. Jam atsakius teigiamai, apie krovinio gabenimą buvo informuotas vairuotojas M. J.. Jis (liudytojas S. R.), vairuotojui nedavė jokių dokumentų. Kiek jam žinoma, krovinio gavėją nurodė S. V. S.. Po kurio laiko buvo pasakyta, kad vairuotojas turi nuvykti ir atgal pargabenti anksčiau nuvežtą krovinį. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, liudytojui buvo parodyta CMR ir jis (S. R.) atkreipė dėmesį, kad šis dokumentas buvo neteisingai užpildytas. Ant jo nebuvo UAB (duomenys neskelbtini), kaip krovinį gabenančios bendrovės antspaudo.

2009-11-09 teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. R. (t. 3, b. l. 129) kurio parodymus teismas pagarsino, nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir pažįsta G. M. bei S. V. S.. 2008 metų vasarą, 22 dieną jam paskambino S. ir pasakė, kad reikia pakrauti ir nuvežti krovinį. Kam reikalingas krovinys jis neminėjo. Tuo metu buvo vienintelė jų įmonės mašina - (duomenys neskelbtini), kuri tiko šiam reisui ir buvo laisvas vairuotojas - M. J.. Buvo sutarta, kad S. viską sutvarkys ir krovinį nuveš į reikiamą vietą. Buvo sutarę ir kainą. Vairuotojas turėjo važiuoti į Austriją. Po to jam buvo pasakyta važiuoti į Čekiją. Krovinio pakrovimas vyksta sekančiai: vairuotojas atveža CMR, jeigu grynais mokama, išrašomas kasos pajamų orderis. Vairuotojas, iškraudamas krovinį, turi duoti pasirašyti užsakymą, gauti pinigus ir grįžti atgal. Tačiau vairuotojui pinigų niekas neperdavė. Vežant krovinį yra pagrindiniai dokumentai: užsakymas, CMR, kasos pajamų orderis. Jo išvardinti dokumentai Lietuvoje buvo sutvarkyti. Šiuo atveju iškrovus krovinį dokumentų niekas nepasirašė. Važtaraštis turi būti tos firmos, kuri veža krovinį. Vairuotojas išvažiuodamas su kroviniu turi pasirašyti ant CMR. Pagal svetimą CMR krovinio vežti negalima net jeigu automobilis būtų paskolintas kitai įmonei, CMR ir antspaudas turi būti tos įmonės, kuri veža krovinį. Vairuotojas tik krovinio išsikrovimo vietoje pamatė, kad važiavo ne su tuo CMR, kad CMR yra ne UAB (duomenys neskelbtini). Iškraunant krovinį, ant CMR dedamas antspaudas, pažymintis, kad krovinys yra gautas ir vienas CMR lieka vairuotojui, kitas tam, kur iškrauna. Vairuotojas jam minėjo, kad jis negavo jokių dokumentų, o S.V. S. sakė, kad dokumentai bus atsiųsti paštu, kadangi kartais CMR yra siunčiama paštu.

Apklaustas teisme liudytojas V. V. paaiškino, kad anksčiau buvo bendrovės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o bendrovės (duomenys neskelbtini) - A. O.. Šiuo metu bendrovė yra bankrutavusi. Galimai 2008 metų vasarą, užsakovas vardu V. G. jo prašė patarpininkauti dėl iš Rygos atvykusio krovinio, kuriame buvo vaikiški rūbai. Iš Maskvos turėjo atvykti automobilis ir iš Rygos atvykęs krovinys, kuris buvo laikomas UAB (duomenys neskelbtini) sandėlyje, turėjo būti pakrautas į iš Rusijos atvykusį automobilį ir išgabentas į Rusiją. Po kurio laiko jam pradėjo skambinėti A. Ž. ir klausti ką daryti su UAB (duomenys neskelbtini) terminale ilgai laikomu kroviniu. Kadangi jis negalėjo susisiekti su krovinio savininkais, todėl vengė A. Ž. ir neatsakinėjo į jos skambučius. Liudytojas teisme patvirtino, kad G. M. iš jo reikalavo 3500 eurų, sakydama, jog yra tam tikrų problemų su iš Rygos atvykusių kroviniu ir tam, kad šios problemos išsispręstų reikalingi pinigai. Apie pinigų reikalavimą jis informavo Maskvoje esančius krovinio atstovus, kurie pasakė, jog pagalvos ar duoti prašomą sumą. Liudytojas patvirtino, kad kroviniui esant UAB (duomenys neskelbtini) terminale, nuvyko pas G. M. ir pasirašė tuščiuose užsakymų blankuose apie krovinio iškrovimą ir jo pakrovimą. G. M. jam sakė, kad gavus nurodymą kur gabenti krovinį, reikalingus duomenis krovinio tranzitui jis padiktuos telefonu, todėl nereikės dar kartą vykti į terminalą ir pasirašinėti užsakymus. Nepagalvojęs nieko blogo sutiko su G. M. pasiūlymu ir pasirašė neužpildytus dokumentus, nors anksčiau taip nėra daręs. Po kurio laiko jam paskambino Maskvoje esantys krovinio savininkai ir pasakė, kad krovinys išvyko ne ten kur reikia. Jis nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini) terminalą ir sutiko rusų automobilio vairuotoją, kurios paaiškino, kad krovinį kažkur išgabeno kitas vairuotojas. Vėliau, policijos pareigūnams pradėjus domėtis krovinio išvežimo aplinkybėmis, G. M. prašomas su ją susitiko prie „Rimi“ prekybos centro esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Įvykusio pokalbio metu G. M. prašė, kad jis prisiimtų kaltę dėl krovinio dingimo, siūlė piniginį atlygį bei jai žinomo advokato pagalbą.

2010-05-05 teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. V. (t. 3, b. l. 167-174), kurio parodymus teismas pagarsino ir kuriuos liudytojas pripažino teisingais ir leido teismui vadovautis nurodė, kad yra tarpininkas ir atsakingas už tai, kad krovinys būtų perkrautas ir išgabentas naujajai nurodytu adresu. Jokių įgaliojimų jis neturėjo ir konkrečioms firmoms neatstovaudavo. Reikėdavo išsipirkti ofšorinę firmą, sudaryti su terminalu sutartį dėl galimybių dirbti terminale ir viskas. Jis laukdavo nurodymų iš Maskvos, kol paskambins ir lieps krovinį pakrauti. Tada susisiekdavo su tarpininku. Šiuo atveju krovinys buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) esančią UAB (duomenys neskelbtini). Kam priklausė krovinys, tiksliai nežino, tačiau jį kuravo Maskvoje esantis asmuo, vardu V., kurio jis asmeniškai nepažinojo. Jis pastarajam dirbo pagal žodinį susitarimą. Jo prašė pasirūpinti kroviniu, todėl laukė nurodymo dėl krovinio išvežimo. Kelis kartus jis skambino į Maskvą, tačiau jokios informacijos niekas jam nesuteikė. Kadangi atvykusiu į UAB (duomenys neskelbtini) terminalą kroviniu niekas nesidomėjo, todėl ir pats juo nesirūpino. Po kiek laiko jam vėl paskambino iš Maskvos, tačiau jau kitas asmuo ir pranešė, kad jų krovinys iš terminalo kažkur išgabentas. Nuvažiavęs į muitinės terminalą, iš Rusijos atvykusio automobilio vairuotojas jam pasakė, kad buvo duotas nurodymas iš Maskvos krovinį išvežti, tačiau vėliau jis susižinojo, kad leidimas nebuvo duotas. Dėl rusams priklausančio krovinio išgabenimo jis kalbėjo su (duomenys neskelbtini) A. Ž. ir (duomenys neskelbtini) G. M., tačiau jokia konkreti informacija jam nebuvo suteikta. Jam nepavyko išsiaiškinti kas atsitiko su kroviniu. G. M. tuo metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) terminale muitininke ir su ją bendraudavo dėl krovinių pakrovimo - iškrovimo. G. M. jam pasakė, kad krovinys buvo pakrautas sandėlyje ir išvežtas. Gitana minėjo, kad su krovinio išvežimu yra susijęs ir S. V. S., kurį jis pažinojo iš matymo. Tačiau dėl šio krovinio su šiuo asmeniu jis nebendravo. Dėl krovinio pakrovimo dokumentų pasirašymo jam skambino pati G. M.. Pas G. M., iš anksto, jos darbovietėje, kaip krovinio atstovas, buvo pasirašęs dokumentus dėl krovinio pakrovimo. 2008-07-17 ir 2008-07-23 užsakymo lapai (t. 1, b. l. 152-153) užpildyti ne jo ranka. Jis dokumentų užpildyti negalėjo, kadangi nežinojo nei krovinio vežimo krypties, nei mašinos v/n. Nieko blogo nepagalvojęs, pasirašė ant tuščių blankų ir juos paliko G. M., tačiau tikslios pasirašymo datos nepamena. Buvo sutarta, kad visą šią informaciją, kai sužinos, pateiks paskambinęs telefonu. A. Ž. porą kartų jam skambino ir teiravosi dėl krovinio, tačiau nieko konkretaus jis negalėdavo pasakyti, kadangi pats negaudavo jokios informacijos iš Maskvos. Krovinio išvežimui yra būtinas žodinis patvirtinimas krauti krovinį. Jam nepaskambus krovinys niekada neišvažiuodavo. Krovinio vežimo kryptį, laiką, pasako užsakovas ir tik tuomet krovinys būdavo išgabentas. Savininkas dėl krovinio duoda telefoninį nurodymą, jis telefonu praneša, kad krovinys būtų gabenamas tam tikru maršrutu ir nurodytu laiku. Tada yra ruošiami dokumentai ir krovinys išgabenamas. Jokios komandos dėl krovinio išgabenimo jis nedavė, kadangi nebuvo gautas nurodymas iš Maskvos. Jam žinoma, kad ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. O. komandos dėl krovinio išvykimo nedavė. Su Rusijos Federacijos kroviniais dažnai pasitaikydavo įvairių nesusipratimų, kartais nesuprasdavai kas krovinio šeimininkas, būdavo atvejų, kad kroviniai paprasčiausiai dingdavo. Jis kartą skambino V., tačiau atsiliepė kitas asmuo. Jis (V. V.) bandė jam sakyti, kad reikia sumokėti tikrą pinigų sumą už krovinio prastovą, sandėliavimą, tačiau telefonu atsiliepęs asmuo pinigų mokėti nesutiko. Dingus kroviniui buvo susitikęs su G. M., kuri jam siūlė už neteisėtą krovinio išvežimą prisiimti kaltę, bei siūlė advokato pagalbą. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu jis minėjo, kad jam G. M. sakė, jog yra reikalingi 3000, tai vadinasi taip ir buvo.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2008-07-30 apklaustas liudytojas S. P. paaiškino, kad yra RAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir šios bendrovės įgaliotas atstovas. 2008-07-24 d. bendrovės vadovybė jį informavo, kad krovininio automobilio vairuotojas, vardu M. jiems pranešė, kad RAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis krovinys, kuris iš Lietuvoje esančio ir UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio krovinių terminalo turėjo vykti į Maskvą, buvo perkrautas į kitą transporto priemonę ir išgabentas į Praha. Atvykęs į Lietuvą, ji susitiko su asmeniu vardu V. (V.), kuris jam pasakė, kad dėl atsiradusių problemų jis turi bendrauti su UAB (duomenys neskelbtini) dirbančia A. (Ž.). Susitikęs su šia moterimi, pastaroji jam pasakė, kad RAB (duomenys neskelbtini), priklausantis krovinys išvyko į Austriją, nes jai buvo pateiktas raštiškas V. (V.) nurodymas, tačiau šio dokumento jam neparodė. Jam vėl susitikus su V. (V.), pastarasis jį patikino, kad A. (Ž.) jokių nurodymų dėl krovinio išsiuntimo į Austriją nedavė ir nieko nežino apie krovinio pervežimą. A. (Ž.), jam (S. P.) pateikė CMR (duomenys neskelbtini) ir tranzitinės muitinės deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, pagal kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis krovinys buvo išgabentas į Vieną. Apžiūrėjęs šiuos dokumentus (CMR) liudytojas atkreipė dėmesį, kad jame nurodytas sunkvežimis IVECO su lietuviškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) tačiau ant paties CMR blanko yra Rusijos N. A. G. individualios įmonės rekvizitai, tačiau to neturi būti. A. (Ž.) jam pasakė, kad prieš RAB (duomenys neskelbtini) krovinio išgabenimą iš UAB (duomenys neskelbtini) pas ją buvo atėję jai nepažįstami žmonės, kurie jai sumokėjo 3500 eurų ir ji atidavė krovinį (t. 1, b. l. 3-4).

Papildomos apklausos metu, 2008-09-11 liudytojas S. P. paaiškino, kad RAB (duomenys neskelbtini) priklausančiam kroviniui atvykus į UAB (duomenys neskelbtini) muitinės terminalą, 2008-07-17 jam paskambino V. (V.) ir pranešė, kad su atvykusiu kroviniu yra problemos, nes jį patikrinę muitinės pareigūnai įtariam, kad krovinys kontrabandinis, todėl, tam, kad atsiradusius problemos būtų tinkamai išspręstos reikalinga 3500 eurų. Jis (S. P.) atsakė, kad jeigu Lietuvos muitinės pareigūnai mano, kad atvykęs krovinys yra kontrabandinis, tai tegul jie veikia įstatymuose numatyta tvarka. Jis taip atsakė, nes buvo įsitikinęs, kad su kroviniu viskas tvarkoje (t. 1, b. l. 47-48).

Byloje esančiame RAB (duomenys neskelbtini) informaciniame laiške nurodyta, jog įmonės vadovybė, ar administracija nedavė rašytinių ar žodinių nurodymų Vilniuje esančio muitinės sandėlio (duomenys neskelbtini) darbuotojams perkrauti adresu ((duomenys neskelbtini)) gabenamą krovinį iš Rusijos vežėjo automobilio į Lietuvos vežėjo automobilį ir siųsti į Austriją (t. 1, b. l. 66-67).

2009-03-13 RAB (duomenys neskelbtini)informavo ikiteisminį turimą atklikusius pareigūnus, kad bendrovė neturi pretenzijų dėl grąžinto turto ir civilinio ieškinio nepateiks (t. 1, b. l. 63).

Apklaustas teisme liudytojas A. N. paaiškino, kad jam dirbant UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), į jį kreipėsi G. M. ir paprašė, išvykstančiam tranzitiniam kroviniui suteikti garantą. Kadangi šiame prašyme jis neįmatė nieko įtartino, todėl prašymą patenkino.

2009-12-03 teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. N. (t. 3, b. l. 139), kurio parodymus teismas pagarsino, parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kuri yra muitinės sandėlis, (duomenys neskelbtini). Vykdant tranzitą buvo iškilęs krovinio garantijos klausimas. Garantas yra draudimo polisas ir jį užpildo vykdytojas. Dėl garantijos davimo sprendžia kas tą dieną būna iš vadovybės. Išduodant garantą yra išrašomas garantinis raštas, užpildomi tam tikro blanko rekvizitai ir įrašomas krovinio gavėjas, kuris taip pat pasirašo ir blanke. Juridiškai už neįvykdytą krovinio pristatymą atsako draudimo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vėliau regresas nukreipiamas į jų bendrovę. Jam paskambinusi G. M. prašė išduoti garantiją, teigdama, kad krovinys pasieks reikiamą tašką. Kadangi su G. yra pažįstamas, tai sutiko duoti garantiją. Iš muitinės gavus pranešimą, kad krovinys pasiekė reikiamą tašką, garantija užsidaro. Už teisingą duomenų ir dokumentų perdavimą yra atsakingas deklarantas. Krovinys yra tam tikro kliento ir jis yra procedūros vykdytojas. Procedūra dėl krovinio vyksta taip, gaunami suforminti dokumentai krovinio krovimui į sandėlį, kurie atiduodami tarpininkams, pastarieji tvarko dokumentus ir vėliau juos atiduoda muitininkui. Muitininkas gavęs dokumentus juos patikrina, patikrina krovinį, padaro atžymas, užplombuoja ir išleidžia krovinį. Muitininkas dokumentus formina turėdamas sutartį su krovinio savininku, t.y. šiuo atveju muitininko tarpininkas turėjo turėti sutartį su RAB (duomenys neskelbtini) įgaliotu atstovu.

Apklaustas teisme liudytojas F. S. paaiškino, kad pažįsta A. Ž. bei G. M., nes anksčiau dirbo UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi. Jis negali nurodyti visų RAB (duomenys neskelbtini) krovinio išvykimo aplinkybių, tačiau buvo atliktas vidaus tyrimas ir pažeidimų nebuvo nustatyta.

2010-06-01 teismo posėdyje apklaustas liudytojas F. S. (t. 3, b. l. 184), kurio parodymus teismas pagarsino ir kuriuos liudytojas pripažino teisingais, paaiškino, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius. Bendrovė užsiima muitinės sandėliavimu turi 8 sandėlius, iš kurių vienas yra (duomenys neskelbtini). Šis sandėlis komercinis. 2004 m. bendrovėje buvo priimtas vienintelis dokumentas, nustatantis krovinių priėmimo ir išgabenimo tvarką, nes būdavo atvejų, kad telefoniniai pasikalbėjimai ne visada buvo teisingai suprasti. Buvo nuspręsta, kad atvažiavus kroviniui, be užsakymo lapo jis nepakraunamas. Atgabenus kliento prekes, vėliau būtina pateikti užsakymą, kuriame nurodyti, ką reikia daryti su prekėmis, kur, į kokią ir iš kokios mašinos jos turi būti perkrautos. Buhalterijoje išrašoma sąskaita, kas buvo atlikta su ta preke. Jis pažįsta A. Ž., kuri pagal pareigybinę instrukciją atsakinga už prekių priėmimą ir išvežimą, bei muitinės pareigūnę G. M.. Pagal nusistovėjusią tvarką, turi būti užsakymas veiksmų atlikimui, priėmimui į sandėlį ir išdavimui iš sandėlio. Nesant kliento nurodymams terminalo darbuotojai jokių veiksmų neatlieka. Siekiant krovinį išgabenti iš muitinės sandėlio, tai turi būti krovinio savininko įgaliojimas. Tuo metu už krovinio priėmimą ir išsiuntimą buvo atsakinga A. Ž.. Krovinys buvo išduotas pagal 2008-07-17 dokumentą (t. 1, b. l. 152). Jeigu yra antspaudas, bet nėra užsakovo sutikimo išvežti krovinį, realiai tai padaryti galima, tačiau tai pažeidžia įstatymus. Bendrovė (duomenys neskelbtini) yra jų klientas. Tarp jų yra sudaryta sutartis. Pagal kompetenciją jis negali patikrinti ar UAB (duomenys neskelbtini) turėjo disponavimo teisę RAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Jeigu yra kontraktas, jis yra vykdomas. Jie nesigilina į tai, kas yra krovinio vežėjas, ar savininkas. Jeigu siuntėjas UAB (duomenys neskelbtini), reikalingi jo parašai, antspaudai. RAB (duomenys neskelbtini )kroviniu jie subdisponavo sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Teismo posėdyje buvo pagarsinti 2010-06-01 teismo posėdyje apklausto specialisto L. Ž. parodymai (t. 3, b. l. 184), Jis nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Teisme specialistas paaiškino, jog įvykio metu tranzitiniam kroviniui buvo taikomos tam tikros procedūros. Nenukrypstant nuo Komisijos 1993 metų reglamento Nr.2454 trečiųjų šalių prekės Europos bendrijos teritorijoje gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą. Įstojus į EB esminių pakeitimų padaryta nebuvo. Tokias prekes iš vienos muitinės į kitą tarp valstybių narių prižiūri muitinė, naudojant elektronines priemones. Šalyje narėje elektroninėje erdvėje pradėtas tranzitas, užbaigiamas kitoje valstybėje narėje. Krovinį lydintys dokumentai yra daugiau informacinio pobūdžio, tačiau yra atspindys to, kas yra sistemoje. Muitinėje tranzitą galima užbaigti pateikiant prekes sekančiam muitinės sankcionuotam veiksmui. Tam, kuri pasirenka procedūrą vykdantis asmuo arba asmuo, davęs įgaliojimus vežti krovinį – disponentas. Vienas iš galimų veiksmų gali būti sandėliavimas – turi būti pateikta deklaracija muitinės sandėliavimo procedūrai prieš užbaigiant muitinį tranzitą. Lietuvoje galiojantis norminis aktas yra 2004 metų muitinės departamento įsakymas 1B-329. Tranzito sistemoje yra kelios fazės – viena iš jų registravimas – reiškia, kad krovinys per nustatytą terminą pasiekia tašką, kad nebūtų pažeisti terminai. Jeigu yra pažeidimas, tai patikrinimo aktu užfiksuojamas tikrinimas. Priklausomai nuo tikrinimo rezultatų, užbaigiamas patikrinimo akto forminimas ir užbaigiamas tranzitas. Jeigu pažeidimų nėra, tai baigiama tranzito procedūra, o jeigu pažeidžiami terminai, tai fiksuojama. Jeigu yra tokia situacija, kad prekės buvo iškrautos į muitinės sandėlį patikrinimui, o po to vėl sukrautos į tą patį automobilį ir stovėjo, tai problemų nekyla. Bet jeigu prekes sulaiko ilgiau sandėlyje, tai tokias prekes reikia įtraukti į apskaitą ir sudaryti sutartį su vežėju dėl tokių prekių laikymo. Dėl byloje (.t. 1, b.l. 9) esančio dokumento (krovinį iki Rygos lydėję dokumentai), specialistas paaiškino, jog tai yra tranzitinė deklaracija iš Latvijos į Lietuvą. Ši deklaracija buvo įforminta įgalioto siuntėjo. Dokumentas įformintas muitinės sistemoje, bet muitinei pateiktas nebuvo. Tam tikri subjektai turi tokią teisę. Įformintas dokumentas pagal šiuos dokumentus – CMR Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenys praktiškai yra perkelti iš važtaraščio į deklaraciją. Siuntėjas ir gavėjas yra tie patys. Prekės yra siunčiamos iš AS „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“. CMR yra tik užsakovo, pervežti prekes, parašas. Nėra vežėjo atstovo parašo, yra tik antspaudai. Prie deklaracijos yra pridėta sąskaita, kuri taip pat nurodyta deklaracijoje. Nurodoma kas čia siunčia, kas turi pristatyti. Krovinio gavėjas yra (duomenys neskelbtini). Visais atvejais pervežimas numatomas tik iki Lietuvos.

Dėl byloje (t. 1, b. l. 42) esančio dokumento specialistas paaiškino, kad tai nauja tranzitinė deklaracija, kurioje nurodytos tos pačios prekės, nes Latvijos deklaracijoje kodo nėra, o Lietuvoje prekių kodas atsiranda. Panašu, kad tai tos pačios prekės. Kiekis, pakuočių komercinis pavadinimas yra tas pats. Specialistas atkreipė dėmesį, kad krovinys, atgabentas iki Lietuvos 2008-07-17 dieną, nes kita deklaracija pateikta tik 2008-07-23. Terminas sistemoje leistinas atliekant gilų ir detalų prekių tikrinimą. Jeigu muitinės tikrinimas yra atliktas, tai problemų sekančiam veiksmui nėra. Jeigu gavėjas buvo UAB (duomenys neskelbtini), tai ji, užbaigusi tranzito procedūrą, turi prievolę rūpintis, kad prekės būtų pateiktos sekančiam veiksmui. Jeigu žinoma, kad prekės turėjo būti kažkur gabenamos. Latvijos įmonė pateikė nustatyto dydžio garantiją, užbaigus muitinės tranzito procedūrą garantija atpalaiduojama. Kita deklaracija pateikiama dėl to, kad kitas vežėjas, kita garantija. Terminas nustatytas tik muitinės tikrinimui ir maksimalus laikas yra 6 dienos. Po to turi būti įforminta bet kokia deklaracija – ar tai tranzito, ar kita, bet dažniausiai būna laikinas saugojimas. Tada prekės normaliai būtų padėtos į sandėlį 20 dienų terminui. Tokiu atveju turi būti sudarytos sutartys su vežėju ar kitu disponentu, kuris turi tam įgaliojimus padėti prekes į sandėlį, sudaryti sutartis.

Kalbant apie kitą deklaraciją prekių gavėjas buvo UAB (duomenys neskelbtini), tai ji disponuoja ir turi teisę vykdyti prekių savininko nurodymus ir tie nurodymai vykdomi LR CK susitarimų pagrindu. Muitinė šių procesų – sandorių bei veiksmų tarp ūkio subjektų – nekontroliuoja. Muitinei svarbu, kad yra pateiktos trečiųjų šalių prekės, ir nustatyta tvarka deklaruotos sekančiam veiksmui bei reikiami dokumentai. Matydamas dokumentus, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš gavėjo tampa siuntėju, ir kad yra pateikiama tranzito deklaracija UAB (duomenys neskelbtini) vardu, tai jie veikė iš savo interesų, t.y. ne kaip muitinės tarpininkai, o kaip siuntėjai, turėdami tam įgaliojimus, nes užtikrinti tranzito procedūrai UAB (duomenys neskelbtini) pateikė garantiją savo vardu. Jeigu būtų kažkoks dar vienas asmuo, o UAB (duomenys neskelbtini) būtų tik muitinės tarpininkas, tai ji tarpininkautų pagal muitinės sutartį. Muitinei to pateikti nereikia, turi būti siuntėjo ar kito įgalioto asmens rašytinis nurodymas. Perkrovimas nėra daromas už dyką ir jis daromas kieno nors nurodymu.

Specialistas atkreipė dėmesį į tai, jog labai panašus transporto dokumento numeris, su kuriuo krovinys atvyko iš Latvijos. Skiriasi tik vienas skaičius. Sąskaita, su kuria išgabenamas krovinys, bent jau numeris, tai ta pati sąskaita, su kuria vyko krovinys. Ta pati sąskaita nurodyta išvežimo į Austriją CMR‘e. Šį kartą CMR‘e yra vežėjo parašas. Vežėjas yra Rusija arba Baltarusija. 2008-07-23 CMR – vežėjas nurodytas 16 langelyje, o vežėjo rekvizitams yra skirtas 21 langelis. Užsakymą koordinavo UAB (duomenys neskelbtini), o krovinį pervežant - P. G. įmonė. CMR Konvencijoje nurodyta, kad CMR yra konkretaus krovinio pervežimo sutartis. Užsakymas padarytas UAB (duomenys neskelbtini), o krovinys nukreiptas į Prancūziją, nors numatytas iškrovimas Austrijoje. Išvežimo dokumentuose parašyta, kad prekės vežamos iš muitinės sandėlio. Muitinės departamento direktoriaus įsakymo Nr. 329 „Bendro dokumento pildymo instrukcijos“ baigiamosiose nuostatuose 36 p. parašyta, kad „Kiekvienas asmuo, kuris dalyvauja bendrijos arba bendroje tranzito operacijoje prieš pasirašydamas ar pateikdamas tranzito deklaraciją, turi patikrinti šioje deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą“. Vadinasi, UAB (duomenys neskelbtini) turėjo sulyginti visus duomenis pačiame CMR ir deklaracijoje. Tuo atveju, kai asmuo dalyvaujantis tranzito operacijoje pastebi, kad duomenys neatitinka tikrovės, turi apie tai informuoti muitinę. Už visus duomenis atsakingas tas, kas pateikė deklaraciją. Šiuo atveju atsakinga UAB (duomenys neskelbtini). Muitinė išvežimo atveju patikrino važtaraštį, nes yra vienintelė prievolė su tranzito dokumentu reikia pateikti krovinio gabenimo važtaraštį. Reglamento 2454/1993 219 str. teigiama, kad „kartu su tranzito deklaracija turi būti pateikiamas transporto dokumentas, kiti dokumentai pateikiami, jeigu reikia paskaičiuoti garantijos dydį“. Šiuo atveju buvo pateikta sąskaita, kurią taip pat pateikė UAB (duomenys neskelbtini). Krovinys yra nukreiptas į Austriją ir nustatyta tvarka turėjo būti užbaigtas tranzitas kaip iš Latvijos krovinys gabentas į Lietuvą. Tos pačios normos taikomos visoje bendrijoje.

Specialisto teigimu (t. 2, b. l. 32) pateikta austriška deklaracija, kur prekės pateiktos importo procedūrai. Prekės yra pateiktos keturiasdešimt antrai procedūrai, sumokami muitai, o PVM bus sumokėti toje šalyje, kur bus pristatytos prekės ir nukreiptos į Prancūziją. Kadangi muitas Austrijoje sumokėtas, tai per mėnesį Prancūzijoje turėtų būti sumokėtas PVM. Pagal raštą (t. 2, b. l. 28) konstatuotina, kad procedūra Austrijoje užbaigta be pažeidimų. PVM turi būti sumokėtas toje valstybėje, kurioje lieka prekės. Lietuvoje pradėta procedūra užbaigta be pažeidimų.

Specialisto teigimu visus santykius reguliuoja LR CK. Jeigu kalba eina apie Latvijoje įformintą deklaraciją, tai negalėjo kažkas imti ir pasiųsti prekes, neturėdamas tam įgaliojimo. Visi veiksmai su prekėmis yra reguliuojami susitarimais, turi būti įgaliojimai. Jeigu muitinei kyla įtarimas, gali pareikalauti įgaliojimo. Antroje procedūroje siuntėjas buvo UAB (duomenys neskelbtini) ir pagal LR CK UAB (duomenys neskelbtini) turėjo turėti įgaliojimą. Muitinė nekontroliuoja, ar UAB (duomenys neskelbtini) turėjo teisę disponuoti prekėmis. Išsiunčiant deklaraciją, muitinė gali, tačiau neprivalo tikrinti ar UAB (duomenys neskelbtini) turi įgaliojimą išsiųsti krovinį. Tačiau jeigu krovinys būtų muitinės sandėlyje, tai muitinei būtų prievolė tikrinti ar yra sutartis laikyti prekes sandėlyje. Prekės į muitinės sandėlį atvažiuoja su tranzito procedūra. Muitininkas patikrina deklaracijos teisingumą ir pažiūri visus dokumentus, kurie surašyti prie deklaracijos – sutartys, susitarimai. Kai padedamas krovinys į sandėlį, tada muitininkas tikrina, ar yra visi dokumentai, leidžiantys tą padaryti, nes tos prekės bus saugomos su muitinės priežiūra. Šiuo atveju nebuvo nei sandėliavimo procedūros, nei laikino saugojimo. Muitinė užregistravo atvykimą, pradėtas tikrinimas ir maksimalus terminas yra 6 dienos, o po 6 dienų fiksuojama muitinės skola. Vairuotojas veždamas krovinį turi įgaliojimą ir muitinei turėtų būti pateiktas susitarimas su vairuotoju. Kas parašyta CMR ir kas perkelta į deklaraciją atsako tas, kas pateikia deklaraciją. UAB (duomenys neskelbtini) siunčia toliau krovinį ir turėtų turėti su krovinio savininku susitarimą ar su kitu asmeniu, kuris turi savininko įgaliojimą. Muitinės sandėlyje gali būti bešeimininkis turtas, jeigu per protingą laiką nerandamas krovinio savininkas. Jeigu saugojimo kaštai viršija prekių vertę, tai kreipiamasi į muitinę dėl prekių sunaikinimo arba išmuitinimo. Šiuo atveju pagal procedūras, krovinio, laikyti bešeimininkiu negalima, nes buvo kas rūpinosi kroviniu, įmonė išsiuntė garantijas, lietuviai perima kuravimą, o procedūra užbaigta Austrijoje.

Specialistas paaiškino, jog 2004-12-22 muitinės departamento įsakymas 1B-1168 reglamentuoja, kad iki atskiro departamento nurodymo leidimą sandėliuose, terminaluose kur įrengtos tikrinimo vietos atlikti su saugojimu nesusijusius veiksmus. Tikrinimo vietos yra muitinės postuose ir juose nuolat dirba muitininkas. UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo pateikti sandėliavimo deklaraciją. Muitinės departamento 2005 metų balandžio įsakymo Nr. 1B-298, 11 punktas sako, kad jeigu atliekamos deklaravimo paslaugos, reikia deklaruoti ir save, ir kitą asmenį, o šioje deklaracijoje yra UAB (duomenys neskelbtini) ir gavėjas. Ką muitininkui turi pateikti ir ką turi tikrinti numatyta muitinės departamento direktoriaus įsakymu 2005-12-16 1B-815 „Dėl muitinės deklaracijos ir kartu pateiktų dokumentų tikrinimo tvarkos“. Išleidžiant tranzitinį krovinį pirmiausia reikia patikrinti važtaraštį. Garantijai paskaičiuoti pateikiamas dokumentas nustatyti prekių vertei – sąskaita. Muitinėje pateikta įgaliotų parašų, antspaudų pavyzdžiai, kad muitinė žinotų, kas jai atneša dokumentus. O kad būtų nurodyta kas už ką atsakingas nėra. Tai nustato 2004-04-26 įsakymas Nr. 1B-401. Patvirtinta standartinė muitinės sandėlio sutartis ir standartinė sutartis tarp muitinės sandėlio ir kliento. Pagal antrą važtaraštį išvažiuojant kroviniui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitininkas patikrino ar CMR yra nustatytos formos – ar yra užpildyti langeliai, ar yra parašai, ar yra uždėtas (duomenys neskelbtini) antspaudas. Pagal CMR abejotina, kad prekės yra iš muitinės sandėlio, t.y. nurodyta, kad prekės sandėlyje, nors jos ten nebuvo. Kadangi jeigu prekės būtų sandėlyje, tai jau būtų prekių saugojimas. Vykdytojas yra vežėjas ir jis įgaliotas pervežti krovinį, taip pat atsakingas už kiekį ir už svorį. Jis pasirašė susitarimą ir vežė prekes.

Ikiteisminio tyrimo metu, (2008-07-30 daiktų dokumentų pateikimo protokolas) S. P. pateikė dokumentų kopijas: tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį - CMR Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikta informacija, jog krovinio siuntėjas yra (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) užsakymą. Gavėjas - UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Krovinio iškrovimo vieta - (duomenys neskelbtini). Krovinio perėmimo vieta ir data: (duomenys neskelbtini), V. L. miestas, (duomenys neskelbtini). Identifikacinis turėtojo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo pateikta tranzitinė deklaracija iš Latvijos į Lietuvą Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktas 2008-04-14 INVOICE Nr. (duomenys neskelbtini). Prekių sąrašas, 2008-04-14, (packing list) iš kurio matyti, kad prekės buvo gabenamos iš Tailando sostinės Bankoko į Latviją. 2008-05-15 raštas, surašytas latvių kalba, adresuotas (duomenys neskelbtini)“, konteinerių sandėliui, Muitinės punktui (duomenys neskelbtini). Taip pat pateiktas važtaraštis ((duomenys neskelbtini)). CMR (duomenys neskelbtini), kuriame pateikti duomenys, jog siuntėjas – iš muitinės sandėlio (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Gavėjas – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Krovinio iškrovimo vieta – Viena, Austrija. Važtaraštis UAB „(duomenys neskelbtini)" muitinės tarpininkams buvo pateiktas su rusų IĮ „(duomenys neskelbtini)" antspaudais, įrašyti transporto priemonės duomenys – v/n IVECO, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) Krovinio perėmimo vieta - (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat pateikta tranzitinė muitinės deklaraciją MRN 0(duomenys neskelbtini). Taip pat pateiktas Rusijos UAB „(duomenys neskelbtini)" generalinio įgaliojimo originalas, išduotas 2008-07-22 S. A. P. vardu, kuriuo ribotos atsakomybės bendrovė (duomenys neskelbtini), atstovaujama generalinio direktoriaus A. V. C., įgaliojo S. A. P. atstovauti ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini) interesus įvairiose komercinėse ir valstybės organizacijose, bendrovės vardu vesti derybas, dalyvauti sprendžiant ginčus, paduoti ieškinio ir kitus pareiškimu, pasirašyti aktus ir kitus dokumentus ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo įgaliojimu (t. l, b.l. 6-44). 2008-09-11 (daiktų dokumentų pateikimo protokolas), matyti, jog S.A. P. savo iniciatyva pateikė 2008-04-14 INVOICE (duomenys neskelbtini) ir Packing list prie Invoice Nr. (duomenys neskelbtini) (t. l, b. l. 49-59).

Ikiteisminio tyrimo metu 2008-08-14 (daiktų, dokumentų pateikimo protokolas), liudytojas M. J. savo iniciatyva pateikė CMR Nr. (duomenys neskelbtini) su kopijomis., kur nurodyta, jog siuntėjas yra (duomenys neskelbtini), Kodas (duomenys neskelbtini). Gavėjas – Muitinės sandėlis UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini). Krovinio pakrovimo vieta – (duomenys neskelbtini). Taip pat pateiktas krovinio sąrašas, 2008-04-14 krovinio įpakavimo lapo (Packing list) kopija. Prie daiktų, dokumentų protokolo pateikta fotolentelė, iš kurių matyti, jog krovinys supakuotas į medžiagą. Voke pateikta nukirpta krovinio plomba Nr. (duomenys neskelbtini) (t. l, b. l. 81-117).

Pagal 2008-07-31 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą matyti, kad buvo pateiktas 2008-07-17 užsakymo lapas dėl automobilio (duomenys neskelbtini) papildomo pakrovimo – 3200 kg., lapas pasirašytas V. V.. Taip pat 2008-07-23 užsakymo lapas - perkrauti krovinį -91 pakuotę iš automobilio, v/n (duomenys neskelbtini), į automobilį, v/n (duomenys neskelbtini) lapas pasirašytas V. V.. V. V. pasirašyti užsakymo lapai fakso Nr. (duomenys neskelbtini), A. išsiųsti 2008-07-24. Taip pat pateikta tranzitinė deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), INVOICE, automobilio IVECO v/n (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, UAB (duomenys neskelbtini) registravimo pažymėjimas, eksporto, importo ir tranzitinių krovinių sandėliavimo, ekspedijavimo ir muitinio tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimas (polisas), serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), kur kaip draudėjas nurodytas UAB (duomenys neskelbtini), draudimo objektas – kūdikių drabužėliai ir drabužėlių priedai (t. l, b. l. 151-178).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas nutarimas susipažinti su dokumentais (informacija) kurio pagrindu buvo gautos kaltinamųjų naudojamų mobiliojo ryšio telefonų įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės (t. 2, b. l. 43-44). Išanalizavus kaltinamosios G. M. telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę, darytina išvada, kad nuo 2008-06-06 iki 2008-07-22 ji nebendravo su kaltinamuoju S. V. S., kurio telefono numeris 861299075. 2008-07-22 G. M. 5 kartus skambino S. V. S. ir 3 kartus jis skambino G. M.. Su A. Ž. G. M. telefonu nebendravo nuo 2008-03-08. Po to pirmą kartą A. Ž. paskambino G. M. 2008-07-18 13.13 val. iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir tą dieną dažnai bendravo. Po to G. M. ir A. Ž. dažnai bendravo telefonu nuo 2008-07-22 iki 2008-07-25.

G. M. skambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriui A. N. 2008-07-23 10.19 val. iš karto po to, jai 10.14 skambino A. Ž.. G. M. 2008-07-22 11.45 val. skambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui S. R. į jo telefoną numerį (duomenys neskelbtini) ir iki 2008-07-30 keletą kartų su juo bendravo telefonu (t. 2, b. l. 46-48).

Liudytojo V. V. ir kaltinamosios G. M. įvykęs susitikimas (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuotas 2008-08-01 slapto sekimo protokole. Įvertinus tyrimui reikšmingą garso įrašo turinį, galima daryti išvadą, kad kaltinamoji G. M. disponuoja išsamia informacija apie Rusijos bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausantį krovinį – vaikiškus drabužius. Įvykusio susitikimo metu G. M. tariasi su V. V. apie parodymų davimą ir jų derinimą, siūlo V. V. advokatą ir atlygį, pataria nevykti į akistatą, nurodo kokius jam duoti parodymus (t. 1, b. l. 189-197).

Byloje pateiktame 2008-08-13 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog 2008-07-25 Nacionalinėje kompiuterizuotoje tranzito sistemoje užfiksuotas paskirties įstaigos pakeitimas į Austrijos muitinės postą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame tą pačią dieną 17.41 val. procedūra buvo užbaigta. (b.t. 2, b.l. 28). Byloje yra Austriška deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), kur siuntėjas nurodytas (duomenys neskelbtini), gavėjas (duomenys neskelbtini). Deklarantas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 32).

2011-07-08 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Jancevičiaus nutarimu, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d., 168 str. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) atsakingų darbuotojų, kurie 2008-07-23 leido išvežti Rusijos RAB (duomenys neskelbtini) krovinį iš UAB (duomenys neskelbtini) muitinės sandėlio veiksmų (t. 4, b. l. 164). Minėtame nutarime pažymėta, kad išvežant Rusijos RAB (duomenys neskelbtini) krovinį iš muitinės sandėlio buvo naudojamasi netinkamai užpildytais dokumentais, o pastebėjus tokius neatitikimus, krovinys negalėjo būti iš sandėlio išleistas. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pagrobtam kroviniui išvežimo dokumentus formino UAB (duomenys neskelbtini) krovinių skyriaus viršininkė A. Ž.. Tuo metu ji buvo atsakinga už prekių judėjimą ir sandėliavimą. Pasinaudodama tuo metu užimamomis pareigomis, A. Ž. užtikrino netrukdomą Rusijos RAB (duomenys neskelbtini) priklausančio krovinio išvykimą iš muitinės terminalo. Kitų, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, kurie betarpiškai leido išvežti Rusijos RAB (duomenys neskelbtini) priklausantį krovinį veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Jų veiksmuose galimai yra drausminio nusižengimo požymių, tačiau atsižvelgiant, kad nuo tiriamo įvykio praėjo 3 metai, todėl atskiras tyrimas nepradėtinas.

Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, kaltinamųjų, liudytojų parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad kaltinamieji G. M., A. Ž. ir S. V. S. padarė LR BK 178 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme G. M. kaltės nepripažino ir aiškino, kad Rusijos RAB (duomenys neskelbtini) priklausančio krovinio iš UAB (duomenys neskelbtini) muitinės terminalo nepagrobė, o tik padėjo A. Ž. ir V. V. išspręsti kilusias problemas dėl muitinės terminale palikto krovinio. Materialinės naudos neturėjo ir negalėjo turėti, nes veikė iš altruistinių sumetimų, norėdama padėti senam pažįstamam V. V..

Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, teismas mano, kad kaltinamosios G. M. kaltė įrodyta sekančiais įrodymais.

1. Liudytojo V. V. parodymais. Jis paaiškino, kad telefonu buvo gavęs iš Rusijos piliečio V. G. prašymą patarpininkauti dėl iš Rygos į Lietuvą, į UAB (duomenys neskelbtini) muitinės terminalą atvykstančio krovinio - vaikiškų drabužių. Iš Lietuvos krovinys turėjo vykti į Maskvą. Netrukus, G. M. jam pranešė, kad dėl iš Rygos atvykusio krovinio yra problemų ir joms išspręsti reikalingi 3500 eurų. Apie reikalaujamus pinigus telefonu jis informavo asmenis, kurie rūpinosi į Lietuvą atvykusiu kroviniu, tačiau jie atsisakė mokėti reikalaujamą pinigų sumą. Liudytojas nurodė, kad atvykusio krovinio savininkams atsisakius mokėti jo nurodytą pinigų sumą informavo G. M. ir visiškai nesidomėjo į UAB (duomenys neskelbtini) muitinės terminalą atvykusiu Rusijos RAB (duomenys neskelbtini)priklausančiu kroviniu. Tačiau priešingai, kroviniu labai susidomėjo ir pradėjo „rūpintis“ UAB (duomenys neskelbtini) muitinės sandėlio, krovinių skyriaus viršininkė A. Ž. bei Vilniaus teritorinės muitinės vyr. inspektorė G. M.. Pastaroji, priprašė, kad jis (V. V.), atvyktų į jos darbo vietą ir pasirašytų neužpildytus užsakymus, kurių pagrindu leidžiama perkrauti iš vienos transporto priemonės į kitą Rusijos RAB (duomenys neskelbtini) priklausantį krovinį. G. M. jį patikino, kad atėjus nurodymui išgabenti krovinį, kitus, reikalingus duomenis krovinio tranzitui, jis galės padiktuoti telefonu, todėl jam nereikės papildomai vykti į muitinės terminalą. Jis sutiko su G. M. pasiūlymu ir pasirašė neužpildytus užsakymo lapus. Liudytojas teisme patvirtino, kad niekada neturėjo ir negalėjo G. M. ar A. Ž. pateikti kokių nors dokumentų, kurių pagrindu būtų galima jį laikyti Rusijos RAB (duomenys neskelbtini) krovinio savininku, ar įgaliotu asmeniu. Būdamas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, o tam tikrais į UAB (duomenys neskelbtini) muitinės terminalą atvykstančiais kroviniais rūpindavosi tik telefonu gavęs krovinių savininkų prašymą.

2. Liudytojo S. P. parodymais, kuriuose jis patvirtino, kad iš V. V. buvo gavęs telefonu pranešimą, kad Lietuvos muitinės pareigūnai mano, kad iš Rygos į UAB (duomenys neskelbtini) atvykęs ir Rusijos RAB (duomenys neskelbtini) priklausantis vaikiškų rūbų krovinys gali būti kontrabandinis, todėl, kad „šioms problemoms išspręsti“ reikalingi 3500 eurų. Pinigus jis atsisakė mokėti. Liudytojas patvirtino, kad nedavė jokių rašytinių ar žodinių nurodymų V. V. rūpintis atvykusiu kroviniu, ar jį išgabenti į Austriją. Sužinojus, kad į UAB (duomenys neskelbtini) muitinės terminalą atvykęs krovinys buvo perkrautas į Lietuvos Respublikoje registruotą krovininį automobilį ir be krovinio savininkų žinios išvežtas, buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos teisėsaugos organus.