Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-01-25 · Byla Nr. N-469-171-07

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-01-25
Bylos Nr.
N-469-171-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas, Sigita Rudėnaitė (pran.)
Administracinė byla Nr. N14-171/07Procesinio sprendimo kategorija 35(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. sausio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kelmės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimo J.J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

J.J. 2006 m. vasario 20 d. Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2005 m. gruodžio 19 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) esančiuose savo namuose, laikė 0,450 litro 51,4 procento stiprumo naminės degtinės, kurią buvo įsigijęs iš tyrimo metu nenustatyto asmens, bei pasikėsino realizuoti ją už 6 litus K.R. (nespėjo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios - atvyko policijos pareigūnai), tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 177 straipsnio 1 dalyje.

Kelmės rajono policijos komisariato komisaro inspektoriaus 2006 m. balandžio 7 d. nutarimu J.J. pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį paskirta 600 litų bauda. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Šalies argumentai

J.J. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas Kelmės rajono policijos komisariato komisaro inspektoriaus 2006 m. balandžio 7 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Pareiškėjas paaiškino, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje į jo kiemą atėjo iki tol nepažįstamas K.R., kuris pasiūlė pirkti skystimo su laipsniais, turėto stiklainyje, siūlė ir cigarečių. Šių dalykų jis nepirko. Atvykus neuniformuotiems policininkams, K.R. pabėgo, o pareigūnai jį apkaltino pasikėsinus parduoti, kaip vėliau paaiškėjo, naminę degtinę. Pareiškėjas neigė laikęs ir pardavinėjęs naminę degtinę, pažymėjo, jog pareigūnai net nepatikrino, ar jis jos namuose turi, bylą išnagrinėjo, jam nedalyvaujant.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Kelmės rajono policijos komisariato komisaro inspektoriaus 2006 m. balandžio 7 d. nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Teismas konstatavo, jog suinteresuotos institucijos pareigūnai nesurinko pakankamai administracinio teisės pažeidimo įrodymų, o surinkti įrodymai yra prieštaringi ir abejotini. Teismas rėmėsi liudytojų Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnų I. K. ir R. G. bei K.R. paaiškinimais, 2006 m. sausio 13 d. specialisto išvada Nr.40-9-IS-1-0002, vadovavosi ATPK 177 straipsnio 1 dalimi. Teismas nurodė, kad nėra tokios sąvokos kaip pasikėsinimas padaryti administracinį teisės pažeidimą. Nustatyta, jog skundžiamas nutarimas surašytas ydingai, nenustačius, kokiu būdu J.J. įgijo (pagamino) ir laikė naminę degtinę, nesurinkus pakankamai įrodymų (patikrinimas pareiškėjo namuose ir kituose pastatuose neatliktas), apsiribota tik K.R. parodymais, kad jis bandė įsigyti iš pareiškėjo alkoholinių gėrimų ir specialisto išvada dėl rasto stiklainio turinio. Byloje apklausto liudytojo K.R. parodymai teismui sukėlė abejonių, nes K.R. anksčiau yra 7 kartus teistas, linkęs daryti nusikaltimus ir smulkias vagystes, išvydęs policijos pareigūnus, pabėgo, buvo neblaivus. Teismas nurodė, kad jį sulaikius, asmens krata nebuvo atlikta, todėl nenustatyta, ar K.R. aplamai turėjo pinigų naminei degtinei pirkti (jo, I. K. bei R. G. paaiškinimai dėl to skiriasi). Nustatyta, kad J.J. administracine tvarka už analogiškus pažeidimus niekada nėra baustas, tuo tarpu liudytojas K.R. nuo 2004 m. balandžio 17 d. iki 2005 m. birželio 25 d. septynis kartus buvo sulaikytas - keturis kartus už girtavimą ir tris kartus už smulkias asmeninio turto vagystes bei turto sunaikinimą. Teismo konstatavimu, surinktų įrodymų visuma nepakankama išvadai, kad J.J. padarė administracinį teisės pažeidimą, o grindžiamas prielaidomis ir spėliojimais nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teismas nurodė, jog gražinti administracinę bylą suinteresuotai institucijai papildomų bylos aplinkybių ištyrimui pagrindo nėra, kadangi jau yra pasibaigę ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai.

III.

Kelmės rajono policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundo nepatenkinti. Apelianto teigimu, teismas, priimdamas nutarimą, padarė procesinių pažeidimų bei netinkamai pritaikė materialines teisės normas (pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 ir 86 straipsnių reikalavimus). Apeliantas remiasi ATPK 256, 257 straipsniais, Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, K.R., I.K. ir R.G. paaiškinimais, specialisto išvada Nr. 40-9-IS-1-0002. Jo manymu, surinkta pakankamai įrodymų, kad J.J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 177 straipsnio 1 dalyje. Skunde pažymima, jog J.J. nubaustas ne už pasikėsinimą realizuoti naminę degtinę, o būtent už naminės degtinės įgijimą ir laikymą, įrašas "naminę degtinę pasikėsino realizuoti K.R." administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti suprastas kaip naminės degtinės įgijimo ir laikymo fakto patvirtinimas. Apelianto teigimu, protokole užfiksuotos aplinkybės, jų neiškraipant, kaip to reikalauja ATPK 260 straipsnis. Apeliantas pažymi, jog pagal ATPK 177 straipsnį asmenys gali būti traukiami atsakomybėn ir už kurios nors vienos jame paminėtos veikos padarymą. Skunde pažymima, jog liudytojų I.K. bei R.G. teigimu J.J. kategoriškai atsisakė parodyti savo patalpas, net atsisakė bendrauti su policijos pareigūnais, neimdavo šaukimų atvykti į Kelmės rajono policijos komisariatą, nedavė jokių paaiškinimų apie įvykį, vengė atvykti į administracinės bylos nagrinėjimą. Todėl nelogiška manyti, jog jis būtų policijos pareigūnams geranoriškai leidęs apžiūrėti turimas patalpas bei parodęs, kur laiko naminę degtinę. Skunde nurodoma, jog pradėti ikiteisminį tyrimą dėl rasto 0,5 l naminės degtinės nebuvo pagrindo, o žinant J.J. agresyvų būdą, be teisėjo sankcijos daryti kratą J.J. namuose prieš jo valią nebuvo įstatyminio pagrindo bei tarnybinio būtinumo. Apelianto teigimu, teismas pažeidė ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio nuostatas, savo išvadas dėl liudytojo K.R. parodymų motyvuodamas vien tuo, kad K.R. yra 7 kartus teistas, linkęs daryti vagystes (jokiuose įstatymuose nėra nurodyta, jog teisto asmens parodymai turi būti vertinami kritiškai). Skunde pažymima, kad liudytojo K.R. parodymai yra nuoseklūs, jo parodymų tikrumą patvirtino ir policijos pareigūnai I.K. bei R.G., kurie nėra teisti. Neaišku, kodėl teismas patikėjo du kartus teisto J.J. parodymais, rėmėsi J.J. naudingais R.G. parodymais (dėl K.R. turėtų pinigų). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad policijos pareigūnai K.R. tikrino jau po įvykio, o ne jam einant pas J.J. arba pas J.J. kieme. Apelianto manymu tai, ar K.R. turėjo pinigų, nėra svarbu nustatant J.J. padaryto pažeidimo faktą. Be to, byloje pateikta įrodymų, kad jau anksčiau Kelmės rajono policijos komisariatas buvo gavęs informacijos apie tai, jog J.J. namuose prekiauja namine degtine (J.J. apylinkės inspektorius buvo pareiškęs rašytinį įspėjimą neprekiauti namine degtine, jo kaimynas V.B. yra paaiškinęs, kad J.J. prekiauja namine degtine). Dėl nesuprantamų priežasčių šie įrodymai teismo įvertinti kritiškai, o nutarimas priimtas remiantis vien J.J. parodymais. Apelianto manymu, teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus.

Atsiliepimas

J.J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Jo manymu, teismas laikėsi ATPK 257 straipsnio reikalavimų. J.J. pažymi, jog K.R. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, tariamo pažeidimo padarymo dieną buvo neblaivus (tai pats patvirtino teismui), nebuvo paimta jokių daiktinių pažeidimo padarymo įrodymų. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai patys atsivežė stiklainį su namine degtine, paėmę jį iš K.R. Jis nesislėpė, bendravo su pareigūnais, paėmė šaukimą, ne kartą atvyko į policijos komisariatą. Pareiškėjo teigimu, jei jis būtų pažeidėjas, nebūtų drąsiai vaikščiojęs po kiemą su degtine dienos metu. Be to, neaišku, kodėl bauda nepaskirta K.R., kodėl nebuvo atlikta krata, nebuvo imtasi kitų priemonių įrodymams surinkti. Pareiškėjas pažymi už analogiškus pažeidimus nesąs baustas. Be to, kaip nurodoma, ATPK 177 straipsnio 1 dalyje nėra sąvokos „pasikėsinimas padaryti administracinį teisės pažeidimą“, o jam inkriminuojamas naminės degtinės įgyjimas ir laikymas remiasi vien prielaidomis ir spėlionėmis, administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotos aplinkybės iškraipytos, policijos pareigūnai pažeidė ATPK 260 straipsnį. Pareiškėjas nurodo bylos nagrinėjime nedalyvavęs ne dėl savo kaltės. J.J. pažymi, kad R.G. nėra jo draugas, tačiau davė jam naudingus parodymus, o R.G. ir I.K. parodymai skiriasi. Pareiškėjas paaiškina, kad B. su juo konfliktuoja dėl namų valdos ribų, o teistas jis, skirtingai nuo K.R., buvo tik prieš 20 metų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 256 straipsnyje yra nustatyta, kad ,,įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.“

Įstatymas nesuteikia prioriteto nė vienai iš nurodytų įrodinėjimo priemonių rūšių, nė vienas įrodymas neturi išankstinės galios, visų jų įrodomoji reikšmė yra lygi. Pagal ATPK 257 straipsnyje įtvirtintą rodymų įvertinimo taisyklę administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas ar institucija privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Išnagrinėjusi visumą byloje surinktos medžiagos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą dėl bylos esmės.

Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, policijos pareigūnų parodymai gali būti vertinami kaip vienodai patvirtinantys tiek traukiamo atsakomybėn asmens, tiek liudytojo pateiktą įvykio versiją. Tuo tarpu J.J. ir K.R. kaltina vienas kitą administracinio teisės pažeidimo padarymu, vieno jų patraukimas atsakomybėn iš esmės šalina kito atsakomybę. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo pripažinti K.R. parodymus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę, kiti bylos duomenys nė vienos iš nurodytų asmenų pateiktų versijų nei patvirtina, nei paneigia.

Dėl nurodytų aplinkybių Kelmės rajono policijos komisariato apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą palikti nepakeistą, Kelmės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasGintaras KryževičiusSigita Rudėnaitė