Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui G. Š., gynėjui adv.V. J., nepilnamečio kaltinamojo įstatyminei atstovei D. K., nukentėjusiajam K. P., jo įstatyminei atstovei O. P., Marijampolės savivaldybės VTAS atstovui V. Z., socialinei darbuotojai I. P., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. P., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs 1996-09-10 Kazlų Rūdos sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, mokosi Veliučionių vaikų socializacijos centre, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistas, kaltinamas pagal LR BK 181 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. P. prievartavo turtą, t.y., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai kitų asmenų naudai, vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, o būtent: nuo 2011-03-21 17.00 val., iki 2011 m. balandžio mėnesio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, R.Juknevičiaus gatvėje, Marijampolės mieste, tiesioginių pokalbių metu, iš K. P. atvirai, grasindamas panaudoti fizinį smurtą- sumušti, kitų asmenų naudai reikalavo perduoti 500 litų.

Apklaustas teisme kaltinamuoju A. P. kaltu neprisipažino. Parodė, kad su K. P. pažįstamas. Yra kalbėjęs su juo 2 kartus. Pirmą kartą su P. susitiko Degučių bendrabutyje. Susitiko atsitiktinai, kai kieme kartu žaidė sniegu. Apie jokius pinigus kalbos nebuvo. Antrą kartą susitiko paupyje greta teniso kortų. Kalbos apie jokius pinigus ir vėl nebuvo. Jokių 500 litų iš jo nereikalavo. P. tada buvo su kitais vaikais. Tai jį nusivedė toliau ir prašė cigaretės. Nusivedė tik todėl, kad P. draugai nežinojo kad jis rūko, todėl nenorėjo jo išduoti draugams. Apie pinigus kalbos su juo niekada nebuvo. P. P. mokyklos niekada nėra nuėjęs. Jam buvo davęs savo telefono numerį tuomet, kai žaidė pirmą kartą. Numerį davė šiaip sau, be jokių tikslų. Sumušti jo niekada negrasino. Nesupranta, kodėl yra P. apklabamas. Apkalba gal todėl, kad pats iš senelės vogė pinigus ir dalino vaikams. Taip nori pateisinti pinigų iš namų dingimą.

Nukentėjusysis K. P. parodė, kad 2011 kovo mėn., tikslios datos neprisimena, apie 17.00 val. su G. Š. ir I. M. buvo prie ,,Sūduvos‘‘ gimnazijos stadiono esančių teniso kortų. Atvažiavo A. P. su draugu. P. pasakė, kad pas jį buvo trys vaikinai iš Mokolų. P. sakė, kad dėl nesąmoningų jo šnekų tie vaikinai „jį užbaudavo“. Kadangi P. apkaltino dėl jo šnekų, jis ir turintis už tai atnešti P. 500 litų. Liepė nešti pinigus, nes jei pinigų nebus, tai nuo tų vaikinų bus blogai P., o tada ir jam nuo P. bus blogai – bus sumuštas. Tai kalbėjo pasivedęs nuo kartu buvusių vaikų į šoną, kad jie negirdėtų. Visą tą laiką reikalavo tų pinigų. Baigiantis pokalbiui paprašė cigaretės. Dar po kelių savaičių buvo susitikę su P. D. bendrabutyje. Jam sakė, kad nemuštų, nes jis atneš pinigus. P. bijojo, nes dėl jo elgesio eina negeros kalbos, jis buvo į mokyklą atsinešęs pistoletą, išvežtas už blogą elgesį į socializacijos centrą. Po pokalbio bendrabutyje P. buvo atėjęs prie jo mokyklos. Jis labai išsigando ir pabėgo. Tai buvo jau trečias kartas. Labai išsigando ir apie tai papasakojo mokytojai. Dėl P. elgesio kreipėsi į policiją. Jau policijos prašymu gavo P. telefono numerį. Tačiau telefonu su P. kalbėti neteko. Kai buvo prie kortų susitikę su P., jo nusivesti į šalį visai nereikėjo, nes visi jo draugai žino, kad jis rūko. Nusivedė tik todėl, kad reikalavo pinigų. Reikalavo apie tai niekam iš draugų neprasitarti. Tačiau jis jiems apie tai papasakojo, tačiau kada tai tiksliai padarė, dabar pasakyti negali. Jis turėjo problemų su pinigais 5-6 klasėje, o dabar jau yra 9 klasėje. Dėl pinigų viskas išsprendė šeimos rate. Tada jis senelei nežinant iš namų ėmė po 100-200 litų. Tai išsisprendė tais pačiais metais, dabar šių problemų nelikę. P. tai žino ir bando tuo pasinaudoti. P. nurodė, kad per 12 dienų ateis pinigų. Būnant bendrabutyje pinigų reikalavo ne D. Š., o P.

Liudytoja O. P. parodė, kad nukentėjęs K. P. yra jos anūkas. Yra jo oficiali globėja. Kovo mėn. pabaigoje, tikslesnės datos neprisimena, jai paskambino auklėtoja D. R. ir pasakė: „jei norit anūką gyvą pamatyti, tai atvažiuokit“. Skubiai nuvyko į mokyklą. Auklėtoja pasakė, kad vaikas iš lauko pabėgo labai išsigandęs. Iš pradžių nieko nepasakojo, bet galop paaiškino, kad kažkokie vaikinai iš jo reikalauja 500 litų. Jei neduos, grasina sumušti. Tada nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą. Pats anūkas apie pinigus jai nieko nebuvo sakęs, apie tai sužinojo iš auklėtojos. Mokytoja sakė, kad jį puldinėja kažkokie vaikinai ir tuos vaikus nuo mokyklos išvaikė. Prieš keletą metų buvo, kad iš namų dingo 250 litų. Paaiškėjo, kad tai anūko darbas. Tada dėl šių pinigų viską išsiaiškino šeimos rate ir daugiau tai nepasikartoja. Šiuo metu nieko panašaus nėra. kaltinamojo P. nepažįsta.

Liudytojas G. Š. parodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2011 m. kovo mėnesio pabaigoje, tiksliau neprisimena, apie 15.00 val., K. P. buvo atvažiavęs prie jo namų ir jis su juo ėjo pasivaikščioti prie upės. Su jais buvo ir I. M.. Tuo laiku jie buvo šalia teniso kortų, kai prie jų su dviračiais privažiavo A. ir D.. Arnoldas liepė K. P. eiti pasikalbėti. D. liko su jais. A. su K. P. kalbėjosi gal 10 minučių laiko. Ką jie kalbėjo negirdėjo. Po pokalbio A. su D. nuvažiavo. Jis paklausė K. P. apie ką kalbėjosi. K. P. pasakė, kad A. iš jo reikalauja 500 litų. Arnoldas sakė, kad K. P., yra kažkam kažko prisikalbėjęs ir tie apklabėtieji vaikinai K. P. uždėjo 500 litų baudą, kurią dabar turi atiduoti pats A.. A. K. P. liepė po savaitės laiko atnešti 500 litų, o jeigu pinigų neatneš, tai bus sumuštas. Pats K. P. sakė, kad nieko nėra prisikalbėjęs. Jis suprato, kad A. viską išsigalvojo ir dabar reikalauja už nieką iš K. P. pinigų. Jis tai suprato, nes A. toks yra. Jis pats nuo A. yra nukentėjęs bei dar ne vienas jų namo vaikas. Nuo to susitikimo dienos K. P. pas jį į namus atėjo gal po mėnesio laiko. Jie nesipirko už priduotus tuščius butelius bulvių traškučių ir apie 15.00 val. sėdėjo prie jo laiptinės. Tuo metu prie jų priėjo Arnoldas su D. Š.. Patikslina, kad jie abu kalbėjosi su P.. Detaliai pokalbio negirdėjo. Bet kalbėjo ir D., ne tik P.. Išgirdo, kad D. sakė:“gauk mum tų litų, nes gyvas neliksi“. Tuo metu kai kalbėjo D., P. nieko nesakė. Bet kalbėjo su P. ir P., tik visko jis negirdėjo, nes buvo truputį toliau. D. Š. yra sumušęs jo tėvą. Girdėjo, kaip K. P. prašė, kad jo nemuštų bei pasakė, jog pavogs savo sesers auksinę grandinėlę ir pardavęs atneš jiems pinigų.

Liudytoja D. R. parodė, kad 2011 metais kovo mėnesį dirbo 2-oje vidurinėje mokykloje. Jos auklėtinis buvo K. P.. Tikslios datos neprisimena, bet iš kitų pedagogų sužinojo, kad kažkas vyksta su P.. Tada klausė pas jį patį. Jis pasakė, kad iš jo reikalauja 500 litų, jei neduos, tai sumuš. Tada nuėjo pas socialinę pedagogę ir iškvietė jo senelę, kuri yra P. globėja. Po to jie kreipėsi į policiją. Pinigų reikalaujančio asmens jai P. neįvardijo. Dabar neatsimena, gal P. ir minėjo, kad tas asmuo mokosi Jaunimo mokykloje.

Liudytoja I. M. parodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad pažįsta K. P.. Ar ji 2011-03-21 apie 17.00 val. buvo Marijampolės „Sūduvos“ gimnazijos stadione kartu su K. P. ir G. Š., visiškai neprisimena ir to negali patvirtinti ar paneigti. Todėl negali atsakyti, ar tuo laiku su K. P. buvo susitikęs A. P., kurį visi vadina vardu Arnas. Ji tik iš paties K. P. žino, kad A. P. K. P. turėjo duoti 500 litų. Tai žino, nes pats K. P. jai tai sakė, kuomet klausinėjo iš kur jam gauti 500 litų, kad atiduoti juos A. P.. Ji K. P. neklausė, kodėl šis turi tuos pinigus duoti A. P., o K. P. pats nieko apie tai nesakė. Jai tik vėliau G. Š. sakė, kad A. P. be jokios priežasties, tai yra už nieką, iš K. P. reikalauja pinigų. Daugiau apie tai nieko nežino. Ji tiki, kad A. P. gali taip daryti, nes kiek girdėjusi, A. P. taip gana dažnai daro, tačiau konkrečių faktų nurodyti negali.

Liudytojas D. Š. parodė, kad A. P. ir K. P. pažįsta. Teko su P. bendrauti prie D. bendrabučio. Apie pinigų reikalavimą nieko nežino. Kiek kartų buvo kartu, tokio dalyko nebuvę. Kad jis, P. ir P. būtų buvę kartu, to nėra nebuvę. Dėl P. sesers auksinės grandinėlės nieko nežino. Žiemą Degučių bendrabutyje buvo, kad visi kartu rūkė. Bet tik rūkė ir nieko daugiau. P. P. mokyklos nebuvęs. Su Š. santykiai normalūs. Buvo muštynės su jo tėvu, nes jo tėvas kabinėjosi prie jo mamos.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2011-06-13 akistatos tarp nukentėjusiojo K. P. ir A. P. protokolu, kuriame užfiksuota, jog nukentėjęs K. P. patvirtina savo duotus parodymus apklausų metu dėl A. P. nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu – reikalavimą perduoti 500 lt, o jo nevykdant grasinimą pavartoti smurtą (b.l.42-43).

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, teismas laiko ją pilnai įrodyta. Teismas kaip įrodymais nesivadovauja kaltinamojo parodymais, kadangi jie nelogiški ir nenuoseklūs. Kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo siekimą išvengti atsakomybės už turtinio pobūdžio apysunkę nusikalstamą veiką. Nelogiški ir nepasitvirtino kaltinamojo nurodyti faktai, kad jis nukentėjusįjį vedėsi pokalbiui nuošaliau nuo kitų liudytojų tik norėdamas nuslėpti, jog nukentėjęs rūko. Rūkymo faktas visiems buvo žinomas. Nepasitvirtino ir faktas, kad nukentėjusysis iš namų pagrobė pinigus, todėl kaltinamąjį apkalba. Teismas nustatė, jog kaltinamasis bando manipuliuoti daugiau kaip dviejų metų senumo faktais, taip bandydamas susikurti sau nukentėjusiojo apkalbų aukos įvaizdį.

Ir priešingai – teismas remiasi kaip įrodymais nukentėjusiojo K. P. parodymais, kurie yra logiški ir nuoseklūs tiek ikiteisminio bylos tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Savo parodymus jis patvirtino pilnai ir akistatos sukaltinamuoju metu. Jo parodymus patvirtino liudytojai O. P., G. Š., D. R. bei I. M.. Nors nepilnamečių G. Š. ir I. M. parodymams trūksta detalumo, tačiau teismas, vertindamas tai, atsižvelgia į šių asmenų labai jauną amžių ir itin didelį jaudulį teisme. Šių liudytojų parodymų esmė nuo to nepakinta. Jais nustatyta, kad kaltinamasis iš nukentėjusiojo be jokio pagrindo išgalvotos istorijos pagrindu, grasindamas pavartoti smurtą, reikalavo perduoti 500 litų. Šiuos parodymus patvirtina ir liudytojos D. R. parodymais. Ji, būdama pedagoge ir nukentėjusiojo auklėtoja, sužinojusi apie prievartaujamą nukentėjusiojo turtą ir fizinio smurto grėsmę, pranešė apie tai nukentėjusiojo įstatyminei atstovei ir inicijavo kreipimąsi į teisėsaugos organus. Todėl abejoti nustatytomis aplinkybėmis teismas neturi jokio pagrindo. Teismas taip pat nenustatė jokio pagrindo, dėl ko nukentėjęs kaltinamąjį būtų galėjęs apklabėti. Priešingai, kaip jau minėta aukščiau, kaltinamasis tokią regimybę siekė sukurti, tačiau teismas tai kategoriškai atmeta. Vertindamas įrodymų visetą, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė nors ir įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, tačiau teismas jais remiasi, kadangi jie sudaro vieningą, vienus kitų atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę. Iš jų analizės neabejotinai, logiškai ir įtikinamai išplaukia kaltinamojo kaltę patvirtinančios išvados – reikalavimas be jokio tam pagrindo perduoti 500 lt, priešingu atveju – grasinimas pavartoti smurtą.

Nors A. P. savo kaltę ir neigia, jo kaltė pilnai įrodyta aukščiau analizuotais įrodymais.

Turto prievartavimo sampratą įstatymo leidėjas pateikia kaip subjekto veiką, kurios metu subjektas, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Tai reiškia, kad šis nusikaltimas traktuojamas kaip vertimas suteikti turtinę naudą panaudojant psichinę prievartą. Vertimas atlikti turtinį veiksmą neturi teisėto pagrindo. Šiuo veiksmu siekiama turtinės naudos, verčiant nukentėjusįjį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę, atleisti nuo turtinės pareigos, arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti. Verčiama gali būti ne tik grasinant fiziniu smurtu, turto sunaikinimu ar sugadinimu, arba šantažuojant, bet ir panaudojant kitokią psichinę prievartą. Tokiu būdu užtikrinama, kad turto prievartavimu įmanoma pripažinti ir tokią veiką, kai kaltininkas panaudoja neįprasto turinio grasinimus. Turto prievartavimo sudėtis yra formalioji. Todėl turto prievartavimas laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai grasinant, šantažuojant arba panaudojant kitokią psichinę prievartą, yra pateikiamas reikalavimas perduoti turtą ar atlikti kitokio pobūdžio turtinius veiksmus. Faktas, kad nukentėjusysis dar nespėjo įvykdyti keliamų reikalavimų, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Kaip matyti iš įrodymų analizės, A. P. veikoje yra visi būtini ir pakankami šio nusikaltimo požymiai, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 181 str.1d.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. Kaltinamajam atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis į psichiatro, narkologo įskaitas neįrašytas, charakterizuojamas tik nepatenkinamai, nuo 11 metų amžiaus turi problemų su teisėsauga, dėl netinkamo elgesio patalpintas į vaikų socializacijos centrą.

Įstatymas už veikos, numatytos LR BK 181 str.1d., padarymą numato dvi bausmės rūšis – areštą ir laisvės atėmimą. Teismas laikosi nuomonės, kad kaltinamąjį kaip nepilnametį ir labai jauno amžiaus asmenį dar netikslinga izoliuoti nuo visuomenės. Taip būtų nutraukti jo socialiniai ryšiai, buvimas nelaisvėje ženkliai paveiktų nepilnamečio socialinę raidą ir vystymąsi. Todėl teismas laiko, kad šį nepilnametį, kaip teisiamą pirmą kartą, dar galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Tuo tikslu taikytina nors ir griežtesnė laisvės atėmimo bausmė, tačiau taikytinos BK 92 str. nuostatos ir jos vykdymas atidėtinas nepilnamečiui taikant elgesio apribojimą. Bausmės dydis skirtinas artimesnis jos minimumui. Tais leis pasiekti bausmės tikslus. Kadangi kaltinamasis yra pasiųstas į vaikų socializacijos centrą, kardomoji priemonė neskirtina.

Teismas vadovaudamasis LR BPK 304 str. 305 str. 307 str.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

A. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 181 str.1d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1(vieneriems)metams.

Vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d. A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1(vieneriems)metams, 9 mėnesių laikotarpiui paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimus: įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00val. ir tęsti mokslą.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika