- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-29
- Bylos Nr.
- 2-11707-907/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09953-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, VĮ Turto bankui
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM ir VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. M. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas J. M. priėmė sutuoktinės S. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjas M. M. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad jam 2015-08-13 Šiaulių miesto VI-ajame notarų biure išduotas liudijimas, kad jis yra J. M. turto įpėdinis pagal įstatymą. Pareiškėjo tėvai J. M. ir S. M. buvo susituokę apie 1968- 1969 m. Santuokos metu tėvai susilaukė pareiškėjo bei dar vieno sūnaus – A. M., kuris įtrauktas byloje suinteresuotu asmeniu. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina S. M.. Pareiškėjas nurodo, kad tėvai, gyvendami santuokoje, įgijo kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, tame tarpe ir butą su rūsiu, esantį P. Lukšio g. 8-12, Šiauliuose. Pareiškėjas mano, kad jo tėvas J. M. priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą: po motinos mirties jis liko gyventi toliau tame pačiame bute, mokėjo mokesčius, naudojo paliktus namų apyvokos daiktus, darė einamąjį remontą. Tuo metu galiojusio įstatymo Lietuvos Respublikos 1964 m. Civilinio kodekso (toliau 1964 m. CK) 587 str. 2 d. nuostata nustatė, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per šešis mėnesius, pareiškimą paduodami palikimo atsiradimo vietos notarų biurui. Tėvas, būdamas pirmo eilės paveldėtoju, jam su broliu nesikreipus dėl palikimo priėmimo, mamos palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašė pareiškimą tenkinti. Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. M. su pareiškimu sutiko, patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes.
Suinteresuoto asmens valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančios Šiaulių miesto savivaldybės administracijos CMS pažymos matyti, kad santuoka tarp pareiškėjo tėvų J. M. ir S. B. (po santuokos M.) įregistruota Šiaulių miesto savivaldybės administracijos CMS 1968-10-18, įrašo Nr. 836, santuoka nebuvo nutraukta. Iš byloje esančių gimimo liudijimų kopijų (4-5 b. l.) matyti, kad pareiškėjas M. M. yra J. M. ir S. M. sūnus. Iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimų matyti, kad J. M. ir S. M. turėjo du vaikus: M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo kopijų (7-8 b. l.) matyti, kad J. M. mirė (duomenys neskelbtini), o S. M. mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad S. M. ir J. M. vardu registruotas nekilnojamasis daiktas - butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (19 b. l.). Iš 2015-08-13 Šiaulių miesto VI-ajame notarų biure išduoto liudijimo matyti, kad M. M. yra J. M. turto įpėdinis pagal įstatymą (9 b. l.). Pareiškėjo M. M. nurodytas aplinkybes, kad po motinos mirties tėvas su jais (vaikais) liko gyventi minėtame bute, butu rūpinosi, naudojosi, jį prižiūrėjo, tvarkė, darė einamąjį remontą, mokėjo mokesčius ir naudojo kaip savo, patvirtina suinteresuoto asmens A. M. parodymai teismo posėdyje.
Pareiškėjo motina S. M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Paveldėjimas- tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėjas M. M., kreipdamasis į teismą, nurodė, kad jo motina S. M. testamento nebuvo sudariusi, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta, o pareiškėjo tėvas J. M. palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Kaip jau minėta, 1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl pareiškėjo tėvas J. M. įgijo teisę paveldėti po savo sutuoktinės S. M. mirties (LR CK 573 str. 1 d. 1 p., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).
Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (LR CK 587 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (LR CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (LR CK 569 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 587 str. 3 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. S. M. testamento nepaliko, jos sutuoktinis J. M. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, nes liko gyventi jų santuokoje įgytame nekilnojamajame turte, juo naudojosi, t.y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinės turtą negavo. J. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (LR CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).
LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad J. M. mirusios sutuoktinės S. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės S. M. a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.