- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-392-1076/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- R. J., R. Ž.
- Advokatai
- Marius Navickas, Žilvinas Brazaitis, Marius Gricius
- Kategorijos
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.17.3Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199-2 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. ir jo gynėjo advokato Žilvino Brazaičio, nuteistojo R. Ž. ir jo gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2015 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirta bauda ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
R. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. J. ir R. Ž. nuteisti už tai, kad jie pažeisdami nustatytą tvarką gabeno akcizais apmokestinamas prekes, Baltarusijos Respublikos gamybos cigaretes, nepaženklintas nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent:
1.1. pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalį (2017-11-01 įstatymo Nr. I-1143 redakcija, galiojanti nuo 2017-11-01), kuri numato, kad ,,fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis“, 2004-05-26 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2013-09-10) 2 punkto, 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius < ... >, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto, 3.1, 3.1.2 ir 3.3 papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad „fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 20 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, arba jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų“ (t. y. turėjo teisę laikyti ne daugiau 20 pakelių cigarečių, o gabenti ne daugiau 10 pakelių cigarečių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01) patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8 punktas, 8.1 ir 8.1.1 papunkčiai), turėdami bendrą tyčią neteisėtai įgyti, laikyti ir realizuoti akcizais apmokestinamas prekes – tabako gaminius ir gauti pajamų, neteisėtai R. J. ir R. Ž., veikdami bendrininkų grupe, dėl savanaudiškų paskatų iš anksto susitarė įgyti, gabenti, laikyti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes ir pasiskirstė užduotimis. Vykdydamas susitarimą R. Ž. surinko informaciją apie paruoštas gabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, jų buvimo vietą, nustatė cigarečių gabenimo maršrutą, suteikė automobilį „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtam akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių gabenimui, o R. J. vykdydamas susitarimą 2018 m. spalio 9 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje iš R. Ž. nurodyto ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 5 000 Eur neteisėtai įgijo 2 500 pakelių cigarečių ,,Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 7 835,00 Eur, 8 967 pakelius cigarečių ,,Nz Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 28 097,13 Eur, 6 000 pakelių cigarečių ,,Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 18 801,00 Eur, bendra gabentų 17 467 cigarečių pakelių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 54 733,13 Eur, po to cigaretes automobiliu „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), R. J. neteisėtai gabeno į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), o R. Ž. su ikiteisminio tyrimo nenustatyta transporto priemone, važiuodamas priekyje R. J. vairuojamo automobilio, stebėjo aplinką bei gabenimo maršrutą, kad išvengtų valstybės pareigūnų patikrinimo, kol 2018 m. spalio 9 d., apie 7.40 val., kelyje (duomenys neskelbtini), R. J. sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai, o 2018 m. spalio 9 d., apie 9.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), R. Ž. sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai.
1.2. Be to, R. J. 2018 metų vasaros viduryje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 500 pakelių cigarečių ,,Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 1 533,60 Eur, ir laikė jas savo transporto priemonėje „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tol, kol 2018 m. spalio 9 d. kratų metu jas rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis R. J. ir jo gynėjas advokatas Ž. Brazaitis apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį pakeisti ir R. J. už padarytą nusikaltimą paskirti viešuosius darbus, jų apimtį (valandų skaičių ir jų išdėstymą kas mėnesį) nustatant teismo nuožiūra, arba nedidelę baudą (neskaitant jau paskirtos 602,56 Eur baudos) ir viešuosius darbus, teismo nuožiūra taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimus.
2.1. Apeliantai nurodo, kad nėra ginčijama nusikalstamos veikos kvalifikacija, teismo nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu R. J. paskirta bausme, kuri yra aiškiai per griežta, pažeidžianti teisingumo principą. Pasak apeliantų, nuteistajam paskirta realia laisvės atėmimo bausme nebus pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, priešingai, atsiras itin sunkių socialinių padarinių bei galimai bus sutrikdyta nuteistajam artimų žmonių sveikata, nes jais nebus kam pasirūpinti, juos išlaikyti.
2.2. Skunde teigiama, kad nepagrįstai apygardos teismas, paskirdamas R. J. bausmę, nesvarstė BK 62 straipsnio nuostatų taikymo galimybės. Sprendžiant iš bylos duomenų, šiuo atveju egzistuoja bent trys BK 62 straipsnio 2 dalies 1-3 papunkčiuose nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu galima būtų apeliantui taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
2.3. Apeliantai nurodo, kad R. J. iš karto po sulaikymo pareigūnams nesipriešino, prisipažino vežęs įstatymo draudžiamą krovinį, nurodė jo savininką (kitą nuteistąjį R. Ž.), paaiškino krovinio gabenimo aplinkybes (atskleidė susirašinėjimą telefonu tarp slapyvardžiais pasivadinusių vartotojų, šio susirašinėjimo tikslą ir kt., liudytojo A. K. parodymai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisme). Tokiais aktyviais savo veiksmais nuteistasis neabejotinai prisidėjo prie greito nusikaltimo atskleidimo ir kito nuteistojo R. Ž. ‑ nusikaltimo organizatoriaus, kuris jau kurį laiką buvo sekamas kriminalinės žvalgybos pareigūnų, sulaikymo. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas vienintelę nustatytą R. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę iš dalies susiaurino, kadangi nuteistasis ne tik prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdžiai gailėjosi, tačiau ir padėjo išaiškinti šią veiką bei joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
2.4. Nepagrįstai, pasak apeliantų, R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nebuvo pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės ir šia prasme beviltiškos padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme paaiškino, kad pinigų, uždirbtinų padarant nusikalstamą veiką (kito nuteistojo R. Ž. už cigarečių krovinio parvežimą žadėtų sumokėti 350 Eur, po 10 Eur už dėžę), jam reikėjo jau ne vienerius metus sunkiai sergančios (diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys ir cistos kiaušidėse) žmonos A. J. operacijai. Nepaisant to, teismas šios aplinkybės plačiau nenagrinėjo, nors skundžiamame nuosprendyje konstatavo sunkią nuteistojo turtinę padėtį („Įvertinus nustatytas nusikaltimo aplinkybes ir R. J. turtinę padėtį, nėra pagrindo tikėti, kad už cigaretes apmokėjo R. J. <...>“), tačiau padarė išvadą, kad nusikaltiną nuteistasis neva padarė iš savanaudiškų paskatų, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo už disponavimą prekėmis, kurioms yra nustatytas akcizo mokestis. Apeliantai, be kita ko, pastebi, kad rūpinimasis sunkiai sergančia žmona bei jos išlaikymas patenka ir į BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytą aplinkybių sąrašą (1 punktas).
2.5. BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos aplinkybės buvimą patvirtina ir tai, kad R. J. prižiūri bei slaugo dar ir savo visiškai neįgalią uošvienę J. K., kurios daugiau nėra kam prižiūrėti, nebent tai daro dukra, t. y. jo žmona A. J., tačiau ir tai tik tuomet, kai ji pati neguli ligoninėje ir jos sveikatos būklė laikinai leidžia tai daryti. Ši aplinkybė, apeliantų manymu, šiuo atveju taip pat galėtų būti teismo pripažinta ir kaip papildoma nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 2 dalis).
2.6. Skunde pastebima ir tai, kad R. J. augina ir išlaiko ne tik tris vaikus (iš kurių vyriausioji dukra K. J. tik 2018 m. spalio 28 d. tapo pilnamete, o kiti du – nepilnamečiai), tačiau ir dukters Karinos 9 mėnesių dukrą E. J. Anūkės biologinis tėvas jos neišlaiko, ja nesirūpina ir visiškai ja nesidomi. Šiuo metu jis nuo teisėsaugos pareigūnų galimai slapstosi užsienyje. Be to, nuteistojo jauniausioji dukra G. J. taip pat turi didelių sveikatos sutrikimų, dėl kurių jai periodiškai tenka gydytis ligoninės stacionaro skyriuje. Ši aplinkybė taip pat yra numatyta BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ji, be kita ko, taip pat galėtų būti teismo pripažinta dar viena apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis).
2.7. R. J. yra iš esmės vienintelis išlaikantis gausią šeimą ir vienintelis asmuo šeimoje, vairuojantis automobilį. Jis daugiausia dirba fizinės jėgos reikalaujančius ūkio darbus to paties kaimo gyventojams ir tokiu būdu gauna nors ir nedideles, tačiau taip reikalingas šeimai pajamas. Nuteistajam paskyrus realią vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, visi jo šeimos nariai atsidurtų beviltiškoje padėtyje, netektų vienintelio šeimos maitintojo, vairuotojo ir rūpintojo visomis prasmėmis.
2.8. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis suvokia savo padarytas ankstesnes klaidas ir jų nekartos. Jis nėra blogas žmogus, linkęs nusikalsti ir tokiu būdu daryti žalą visuomenei ar atskiriems asmenims. R. J. padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su namų gamybos degtine bei akcizais apmokestinamomis prekėmis, savo esme nėra tokie pavojingi nusikaltimai, dėl kurių būtų galima daryti priešingą išvadą. Nusikaltimai valstybės ekonomikai ir/ar finansų tvarkai taip pat yra pakankamai rimti, tačiau pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad buvo objektyvios priežastys, įtakojusios jį nusikalstamai pasielgti, o šias priežastis įstatymas netgi leidžia laikyti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.
2.9. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad R. J. jau užsiregistravo Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), kaip darbo ieškantis asmuo. Pagal galimybes nuteistasis sumokėjo pusę (300 Eur) nuosprendžiu paskirtos baudos (visos baudos sumokėjimas nuteistajam dėl nurodytų objektyvių priežasčių būtų per sunki finansinė našta). Likusią baudos dalį jis sumokės artimiausiu metu, kai tik gaus pajamų, galbūt jau įsidarbinęs Užimtumo tarnybai tarpininkaujant.
2.10. Apeliantų manymu, skundžiamu nuosprendžiu R. J. bausmė paskirta, pažeidžiant teisingumo ir proporcingumo principus, ją vertinant ir kito nuteistojo R. Ž. vaidmens, padarant nusikalstamą veiką, jo asmenybės, jam paskirtos bausmės kontekste. Byloje objektyviais įrodymais nustatyta, kad R. Ž. nuolat užsiima įstatymų draudžiama veikla, susijusia su kontrabandinių cigarečių įsigijimu, laikymu, gabenimu, perpardavinėjimu ir pan., tik ne visada šie jo daromi nusikaltimai būna išaiškinami. Kriminalinės žvalgybos pareigūnai duomenis rinko tik apie šį asmenį, ne apie R. J. Nustatyta ir tai, kad R. Ž., organizuodamas minėtus nusikaltimus (įskaitant ir šioje byloje nustatytą), nuolat keisdavo vairuotojus (cigarečių gabentojus), iš kurių paskutinis ir buvo R. J. Taigi, R. Ž. buvo šioje byloje nustatyto nusikaltimo organizatorius, jis susitarė su jam iš kažkur pažįstamu cigarečių pardavėju, cigaretes nupirko, suorganizavo jų pervežimą, neabejotinai turėdamas tikslą jas brangiau perparduoti, pasamdė vairuotoją (apeliantą R. J.), nes pats jau buvo baustas už tokią veiką. Tuo tarpu apelianto (R. J.), kaip vienkartinio R. Ž. nuolat organizuojamų nusikaltimų organizatoriaus į pagalbą pasitelkto vykdytojo, vaidmuo padarant nusikaltimą buvo antraeilis (BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Dėl nurodytų aplinkybių teismas veikos padarymo bendrininkų grupe aplinkybės galėjo ir nepripažinti R. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
2.11. Be kita ko, lyginant abiejų nuteistųjų praeitį, matyti, kad administracine tvarka R. J. yra baustas tik už ne itin žymius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tuo tarpu tarp R. Ž. pažeidimų, kurių šis yra padaręs kur kas daugiau nei apeliantas (R. J.), yra ir pažeidimai, susiję su kontrabanda. Analizuojant šių dviejų asmenų anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, matyti, kad R. Ž. yra teistas kur kas daugiau kartų, be kita ko, ir už analogiškos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas šioje byloje, padarymą. Todėl akivaizdu, kad teismo abiems nuteistiesiems nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė apelianto atžvilgiu turėjo būti vertinama kaip mažesnio pavojingumo nei R. Ž.
2.12. Kaip minėta, R. J. savo parodymais ikiteisminio tyrimo institucijoms, teismui padėjo atskleisti padaryto nusikaltimo detales, tam tikra prasme ir priežastis, t. y. prisidėjo prie objektyvios tiesos byloje nustatymo. Tuo tarpu R. Ž. savo kaltę pripažino iš dalies tik formaliai, visą kaltę stengėsi suversti būtent apeliantui (R. J.), jam net grasino, bandė kitaip paveikti, savosios išgalvotos nusikaltimo aplinkybių versijos neatsisakė iki pat bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, kas ne tik, kad nepadėjo teismui teisingai išnagrinėti bylą, bet ir įnešė į ją nereikalingos sumaišties. Maža to, iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad R. Ž. puikiai pažįsta asmenis, iš kurių pirko cigaretes, nes darė tai ne pirmąjį kartą, žino, kaip su jais susisiekti, taigi, jei tik būtų norėjęs, būtų galėjęs šias aplinkybes atskleisti pareigūnams ir tokiu būdu padėti užkirsti kelią analogiškų nusikalstamų veikų padarymui ateityje, tačiau sąmoningai to nepadarė.
2.13. Išdėstytų aplinkybių visuma, apeliantų manymu, leidžia teigti, kad už padarytą nusikaltimą nuteistiesiems turėjo būti paskirtos ženkliau besiskiriančios bausmės, nei jas paskyrė pirmosios instancijos teismas.
2.14. Apeliantų teigimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai už padarytą nusikaltimą R. J. atžvilgiu būtų pasiekti, paskyrus jam švelnesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė rūšį. Nuteistasis yra pasiryžęs daug valandų dirbti visuomenei naudingus viešuosius darbus, nes darbo nebijo. Būtent šios rūšies bausmė būtų žymiai tikslingesnė, kadangi ją atlikdamas, jis ne tik būtų perauklėtas, turėtų galimybę dar ir dar kartą apmąstyti savo įstatymų draudžiamus praeities poelgius, bet ir suteiktų visuomenei objektyvios naudos. Tuo tarpu realus laisvės atėmimas, kaip jau minėta, nuteistojo šeimai būtų tiesiog pragaištingas, o ir tokios rūšies bausmė iš esmės nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Apeliantai pirmiau aptartų aplinkybių kontekste nurodo, kad sumokėti didelės baudos nuteistasis neišgalėtų finansiškai. Tačiau, kaip alternatyva viešųjų darbų bausmei, galėtų būti skirta ir ne itin didelė bauda bei tie patys viešieji darbai, o taip pat ir teismo nuožiūra parinktos baudžiamojo poveikio priemonės ar paskirtos pareigos (pavyzdžiui, ir toliau tinkamai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, anūkę, rūpintis jų, o taip pat ir žmonos bei uošvienės sveikata, išlaikyti juos; pradėti dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programoje; periodiškai registruotis teritorinėje policijos įstaigoje, nebendrauti su kitu nuteistuoju R. Ž. ar jo aplinkos žmonėmis ir pan.).
3. Nuteistasis R. Ž. ir jo gynėjas advokatas M. Navickas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo R. Ž., pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir paskirti jam proporcingą, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą.
3.1. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės nepripažino R. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodė, kad prisipažinimas buvo tik formalus. R. Ž. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino visas esmines kaltinime nurodytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, t. y. tai, kad abu kartu su R. J. (jo paprašytas) susitarė įgyti, gabenti ir laikyti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, jis (R. Ž.) surinko informaciją apie paruoštas gabenimui cigaretes, jų buvimo vietą, nustatė cigarečių gabenimo maršrutą, suteikė automobilį cigarečių gabenimui, R. J. įsigijus prekes, jis, važiuodamas priekyje R. J., stebėjo aplinką bei gabenimo maršrutą ir t. t.). R. Ž. savo parodymų nekeitė, visada stengėsi atsakyti į jam užduodamus klausimus, o bylos nagrinėjimo teisme metu išreiškė ir nuoširdų gailestį dėl to, ką padarė. Vien tai, kad nesutampa R. Ž. ir R. J. parodymai dėl neesminių, į kaltinimą neįtrauktų nusikalstamos veikos aplinkybių (kieno buvo pinigai, kam turėjo atitekti cigarečių krovinys), nesuteikia pagrindo išvadai, jog R. Ž. prisipažinimas buvo formalus ir jo nebuvo pagrindo traktuoti, kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teismų praktikoje prisipažinimas siejamas ne su tikslia veikos kvalifikacija, o su vidinio asmens apsisprendimo priežastimi. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jie prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-88-942/2015, 2K-264/2005). Akivaizdu, kad R. Ž. visų kaltinime nurodytų nusikaltimo sudėtį sudarančių elementų prisipažinimas pradinėje bylos tyrimo stadijoje (faktiškai nuo pirmos apklausos), prisidėjo tiek prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, tiek ir teisingo sprendimo byloje priėmimo.
3.2. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog „įvertinus nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir R. J. turtinę padėtį, nėra pagrindo tikėti, kad už cigaretes apmokėjo R. J. ir t. t.“. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu, atliekant kratą R. Ž. namuose, cigarečių nebuvo rasta, tuo tarpu, atlikus kratą R. J. namuose, tiksliau kieme stovėjusiame automobilyje, cigaretės buvo rastos. Šios aplinkybės patvirtina R. Ž. teiginius, jog jis į nusikalstamą veiką įsitraukė tik R. J. prašymu, nes pastarajam reikėjo pinigų. Būtent R. J. norėjo įsigyti cigarečių ir iš to uždirbti. Tai, kad R. Ž. niekaip nėra susijęs su šiuo pas R. J. rastu cigarečių kroviniu, skundžiamame nuosprendyje patvirtino ir teismas (tuo R. Ž. niekada nebuvo ir kaltinamas). Be to, teismas vertino tik R. J. finansinę padėtį, dėl R. Ž. finansinės padėties nieko nepasisakė ir jos nevertino. Šios aplinkybės patvirtina, kad skiriant R. Ž. bausmę, buvo netinkamai įvertintos reikšmingos aplinkybės, nevertinta jų visuma, ko pasėkoje, bausmė paskirta nepagrįstai nenustačius lengvinančios aplinkybės.
3.3. Teismo, sprendžiant R. Ž. skirtinos bausmės klausimą, padaryta išvada, susijusi su pastarojo pateikta versija dėl cigarečių įsigijimo aplinkybių, pasak apeliantų, taip pat yra nepagrįsta ir prieštarauja tiek bylos duomenims, tiek teismų praktikai. Teismas nedetalizavo, kokie kiti bylos duomenys paneigia R. Ž. nurodytas aplinkybes ir vadovavosi išimtinai tik prieštaringais R. J. parodymais.
Šalies argumentai
3.3.1. Ikiteisminiame tyrime pirminės apklausos metu R. J. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad niekas jo parodymų neįtakoja (apklausos metu buvo be gynėjo), visiškai patvirtino tiek savo, tiek ir R. Ž. vaidmenį inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Būtent šios, 2018 m. spalio 9 d. vykusios, apklausos metu R. J. prisipažino, kad tai jis teiravosi (prašė) R. Ž., ar šis galėtų jam gauti kontrabandinių cigarečių. Kontrabandines cigaretes jis norėjo įsigyti tikslu jas perparduoti. Perpardavęs cigaretes norėjo užsidirbti pinigų sergančios žmonos operacijai. Už R. Ž. surastas cigaretes jis sumokėjo iš savo turėtų pinigų, t. y. 5 000 Eur. Šias aplinkybes patvirtino ir viso proceso metu šių parodymų nuosekliai laikėsi ir R. Ž.
3.3.2. Vėlesnėje apklausoje R. J. pateikta versija, kad neva jam tik už cigarečių gabenimą R. Ž. pažadėjo 150 Eur, yra nelogiška. Tokių pinigų nebūtų pakakę žmonos operacijos apmokėjimui. Nors R. J. ir nurodė, kad pats pinigų neturėjo ir nežinojo iš kur jų paimti, tačiau šias jo aplinkybes paneigia pas jį namuose rasta dėžė su cigaretėmis, kurių vertė 1 500 Eur. Akivaizdu, kad asmuo, perkantis cigaretes savo reikmėms, nelaiko jų supakavęs dėžėje ir paslėpęs nenaudojamame automobilyje. Taip pat asmuo, neturintis pakankamai pinigų pragyvenimui, neinvestuoja tokios sumos asmeninių poreikių tenkinimui, t. y. asmeniniam parūkymui.
3.3.3. Apklausiamas teisme R. J. jau nurodė, kad automobilis buvo sugedęs, todėl cigarečių negalėjo išvežti ir parduoti. Be to, pridūrė, kad cigarečių turėjo atvažiuoti paimti žmogus, tačiau taip ir neatvažiavo. Nurodytos aplinkybės tiek pagrindžia R. J. ryšius bei pažintis su asmenimis, užsiimančiais tokių kontrabandinių cigarečių prekyba dideliais kiekiais, tiek patvirtina, kad R. J. analogišką veiklą vykdė ir be R. Ž. kokio nors dalyvavimo, tiek ir paneigia jo neva tai buvusią beviltišką finansinę padėtį.
3.3.4. Iš kaltinamojo akto, taip pat nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, kad tiek kaltinimas, tiek ir teismas, priimdamas nuosprendį, iš esmės rėmėsi R. J. pirmojoje apklausoje (2018 m. spalio 9 d.) užfiksuotais parodymais, nes tik šiuose R. J. parodymuose ir buvo užfiksuota suma, už kurią jis įsigijo cigaretes, t. y. 5 000 Eur. Vėlesniuose savo parodymuose R. J. nurodė nežinantis, už kiek jos buvo pirktos, nes perdavė R. Ž. jam duotą maišelį su pinigais, jų net neskaičiavęs ir nežinojęs kiek jame yra. Tokia pozicija prasilenkia su elementaria logika, nes jeigu pinigai nebuvo skaičiuojami perdavimo metu, juos R. Ž. (jeigu tai būtų buvę R. Ž. pinigai) galėjo perduoti bet kuriuo kitu metu ir bet kurioje kitoje vietoje.
Šalies argumentai
3.3.5. Kyla klausimas, kodėl apskritai R. J. pirminiuose parodymuose buvo sugalvota suma, už kurią jis įsigijo cigarečių, kodėl nurodė, kad cigarečių reikėję jam ir kad už jas sumokėjęs savo turėtais pinigais. Bandydamas tai paaiškinti po 4 mėnesių įvykusioje antroje apklausoje, R. J. nurodė priežastį ‑ nes taip liepė jam sakyti R. Ž., kurios vėliau detaliau paaiškinti pats R. J. negalėjo. Taigi, vadovaujantis R. J. pateikta įvykių interpretacija, sektų, kad R. Ž. buvo liepęs jam papasakoti visą paties R. Ž. vaidmenį inkriminuoto nusikaltimo padaryme, nieko neslepiant, tik, duodant parodymus, sumeluoti dvi neesmines aplinkybes, t. y. kad R. J. žinojęs už kokią pinigų sumą buvo pirktos cigaretės ir kad šitas cigaretes pirkęs iš savo turėtų pinigų, turėdamas tikslą jas parduoti.
3.3.6. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į R. J. teisme duotus parodymus, kurie paaiškina šių parodymų kitimo aplinkybes, t. y. kad jis su pasienio pareigūnais aptarinėjo savo bei R. Ž. duotų parodymų turinį. R. J. nurodė, kad iš pasienio pareigūnų žino, jog R. Ž. iš pradžių nedavė parodymų, kad jis parodymus davė tik susipažinęs su paties R. J. parodymais. Taigi, akivaizdu, kad pasienio pareigūnai tokiu būdu neteisėtai bandė įtakoti R. J. parodymus, kad pastarasis pakeistų savo pirminius parodymus ir pagrindiniu nusikaltimo užsakovu įvardintų būtent R. Ž.
3.3.7. Teismo posėdžio metu R. J. buvo pradėjęs pasakoti ir trečią įvykių versiją (neužfiksuotą nei pirmuose, nei antruose parodymuose), tik vėliau pagarsinus jo antruosius parodymus, R. J. pripažino, kad šie yra teisingi.
3.3.8. Be to, jeigu R. J. pirko cigaretes ne realizacijai, o atliko tik konkrečią R. Ž. jam neva tai pavestą funkciją, už kurią turėjo būti sumokėti pinigai, tai bent jau šitoje vietoje R. J. parodymuose turėtų būti aiškumas. Pirmoje apklausoje, kaip minėta, R. J. apie jokį tarpininkavimo užmokestį neužsiminė. Teisme kategoriškai nurodė (net ir po teismo priminimų apie jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus), kad jam už cigarečių pervežimą buvo pažadėta 350 Eur. Tuo tarpu, kaip minėta, ikiteisminiame tyrime antruose parodymuose buvo nurodyta 2,5 karto mažesnė suma, t. y. kad jam pažadėta tik 150 Eur. Tokios savo parodymų kaitos R. J. teisme negalėjo paaiškinti, nurodė, kad buvo užmiršęs. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad vėliau duodamas parodymus (tame tarpe ir duodamas parodymus teisme ‑ po teismo pagarsintų jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nes iki jų pagarsinimo jis buvo davęs analogiškus pirminiams parodymus), R. J. šias aplinkybes išsigalvojo ir, neprisimindamas, ką buvo sakęs anksčiau, laikydamasis naujai pateiktos įvykių versijos, buvo priverstas meluoti. Būtent tai ir paaiškina tiek jo parodymų nelogiškumą, tiek nepaaiškinamą parodymų keitimą.
3.4. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi atsargiau vertinti asmens parodymus apie savo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį bei reikšmę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2008, 2K-153-693/2017, 2K-31-511/2018, 2K-32-699/2018, 2K-281-942/2018). Taigi, teismas skirdamas bausmę R. Ž., neteisėtai ir nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik R. J. parodymais, dėl ko ir bausmė jam buvo individualizuota netinkamai.
3.5. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad R. Ž. prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos (nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, o ne bylos nagrinėjimo teisme metu, neva dėl surinktų įrodymų) ir nuoširdus gailėjimasis nebuvo formalus, be kita ko, jis padėjo išaiškinti padarytą veiką. Tai atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės sąlygas ir ši aplinkybė turėjo būti pripažinta R. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismui nenustačius šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, R. Ž. buvo paskirta netinkama bausmės rūšis.
3.6. Apeliantai pastebi ir tai, kad R. J. už padarytą nusikaltimą yra nuteistas ženkliai mažesne bausme nei R. Ž., nors pats teismas pripažino, kad jie nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe. Pasak teismo, griežtesnės bausmės R. Ž. paskyrimą sąlygojo lengvinančios aplinkybės nebuvimas. Kaip minėta, apygardos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nenustatė lengvinančios aplinkybės, todėl ją nustačius, atitinkamai turi būti švelninama ir paskirta bausmė.
3.7. Be kita ko, skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. Ž. bausmę, itin formaliai įvertino ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, t. y. tokią griežtą bausmę paskyrė atsižvelgęs tik į padarytos veikos priskyrimą sunkių nusikaltimų kategorijai, visiškai neatsižvelgė į veikos pavojingumą laiko, vietos, būdo, motyvų ir tikslų aspektu. R. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra ženkliai mažesnis, todėl atitinkamai turėjo būti paskirta ir ženkliai švelnesnė, su laisvės atėmimu nesusijusi, bausmė.
3.8. Apeliantai, pateikdami kasacinio teismo išaiškinimus dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, pastebėdami, kad šių nuostatų taikymui įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012), nurodo, kad nors R. Ž. paskirta griežta bausmė formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau faktiškai yra visiškai betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną ‑ nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas, t. y. neteisingas. Vertinant visas R. Ž. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad tai netipinė nusikalstama situacija (R. Ž. padarė nusikalstamą veiką paprašytas R. J., kuriam reikėjo pinigų, kadangi jo žmona sunkiai serga, reikia išlaikyti vaikus ir t. t.), kurios vertinimas ir teismo sprendimas taip pat turi būti išimtinis.
3.9. Teismų praktikoje (pvz.: kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015) laikomasi pozicijos, kad baudžiamojoje byloje į bausmę reikia pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Būtina atsižvelgti ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas, įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste.
3.10. R. Ž., nors baustas administracine tvarka, teistas, tačiau dirba, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, turi išlaikytinių, yra sumokėjęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtas baudas. Pastaroji aplinkybė, nors ir buvo pirmosios instancijos teismo paminėta, tačiau įvertinta netinkamai. Tai, kad R. Ž. yra sumokėjęs visas jam paskirtas baudas, kaip tik patvirtina, kad jis nevengia atsakomybės, vertina savo elgesį kritiškai, siekia savo gyvenimą pakreipti teigiama linkme, turi nuolatinį darbą, gauna pajamas, išlaiko šeimą. Mokėdamas net ir dideles teismo paskirtas baudas (nesiekdamas, kad ji būtų pakeista, pavyzdžiui, į areštą), jis siekia išsaugoti tamprius ryšius tiek su šeima, būti nuolat šeimoje su mažamečiu vaiku, kurios vienintelis maitintojas yra, tiek ir su visuomene. Nagrinėjamoje byloje inkriminuotą nusikaltimą nuteistasis padarė išimtinai siekdamas padėti R. J., kad pastarasis galėtų gauti pajamų ir pagerinti savo šeimos gyvenimą, t. y. padėti sergančiai žmonai ir išlaikyti šeimą. Be to, apeliantai pastebi, kad vertindamas R. J. asmenybę, teismas atsižvelgė į tai, kad jis apskritai nėra sumokėjęs jokių jam paskirtų baudų, tačiau padarė analogišką išvadą, kaip ir R. Ž. atveju, kad paskyrus baudą nebus pasiekti bausmės tikslai. Taigi ir šios aplinkybės, apeliantų manymu, patvirtina, kad R. Ž. laisvės atėmimo bausmė paskirta nepagrįstai.
3.11. Išdėstytų aplinkybių visuma, apeliantų teigimu, patvirtina, kad apygardos teismas netinkamai individualizavo R. Ž. bausmę, neįvertino reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertinto nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl pažeidė proporcingumo ir teisingumo principus. Teismas paskyrė bausmę, kuri ne tik nepasieks BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų, bet netgi priešingai ‑ R. Ž. sužlugdys tiek moraline, tiek finansine prasme (R. Ž. turi nuolatinį darbą, gauna pastovias pajamas, todėl būtų pajėgus paskirtą baudą sumokėti, tuo tarpu paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jis praras darbą, nebegalės išlaikyti šeimos, kurioje yra vienintelis maitintojas, o atlikęs bausmę ir grįžęs į namus, greičiausiai ras šeimą beviltiškai paskendusią skolose, o gal ir apskritai praras šeimą). Apeliantų teigimu, šiuo atveju yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir R. Ž. paskirtą bausmę iš laisvės atėmimo pakeisti į baudą, kuria bus pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.
4. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo R. J. ir jo gynėjo advokato Ž. Brazaičio, nuteistojo R. Ž. ir jo gynėjo advokato M. Navicko apeliaciniai skundai atmetami.
6. Nuteistojo R. J. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas vienintelę nustatytą R. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę iš dalies susiaurino, kadangi nuteistasis ne tik prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdžiai gailėjosi, tačiau ir padėjo išaiškinti šią veiką bei joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
7. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar 3) veikoje dalyvavusius asmenis.
8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje R. J. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija), ir gailėjosi, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis, davė išsamius ir nuoseklius parodymus, kurie prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Iš liudytojo A. K., Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko, teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad R. J. iš karto po sulaikymo aktyviai padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinant nusikaltimą ir jame dalyvavusį kitą bendrininką – R. Ž. bei jį sulaikyti (R. J. prisipažino vežęs cigaretes, jog buvo tik vairuotojas, nurodė, kad už cigaretes sumokėjo R. Ž., R. J. paaiškino cigarečių krovinio įsigijimo ir gabenimo aplinkybes, nurodė, jog susirašinėjo telefonu su kitu bendrininku R. Ž. (jo slapyvardį telefone)). Kita vertus, nors ši BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto alternatyva laikytina nustatyta, atsižvelgtina ir į tai, kad R. J. klaidino ikiteisminį tyrimą duodamas prieštaringus parodymus dėl aplinkybių, kas finansavo nusikalstamą veiką (t. 3, b. l. 35-37, t. 3, b. l. 47-50), taip pat ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme davė prieštaringus parodymus, kas iniciavo pokalbį dėl nusikaltimo padarymo (t. 3, b. l. 48, t. 4, b. l. 93).
9. Nuteistojo R. Ž. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės nepripažino R. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
10. Nuteistojo R. Ž. parodymai dėl cigarečių įsigijimo aplinkybių, R. Ž. vaidmens nusikalstamos veikos padaryme buvo paneigti kito nuteistojo R. J. parodymais ir byloje esančių įrodymų visuma. Įvertinus byloje esančius duomenis ir R. Ž. parodymus, darytina išvada, kad R. Ž. klaidino teisėsaugos pareigūnus ir teismą, davė neteisingus parodymus, norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją sušvelninti, siekė suversti visą atsakomybę kitam bendrininkui – nuteistajam R. J. Iš liudytojo A. K., Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko, teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija, kad 2018 m. spalio 9 d. būtent R. Ž. organizuos kontrabandinių cigarečių gabenimą, o cigaretes turėtų gabenti vairuotojas R. J. (R. Ž. keisdavo cigarečių krovinį gabenančius žmones). Liudytojas A. Č., Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl R. J. jokie kriminalinės žvalgybos veiksmai atliekami nebuvo. Nuteistasis R. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. Ž. buvo nurodęs sulaikymo atveju R. J. prisiimti sau (R. J.) visą kaltę (neminėti apie R. Ž. dalyvavimą, kad cigaretės nupirktos už R. Ž. pinigus, už tai žadėjo pasamdyti R. J. advokatą, sumokėti teismo paskirtą R. J. baudą), todėl R. J. pirmos apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną tai ir padarė, tačiau vėliau pakeitė savo parodymus. Nors nuteistasis R. Ž. teigia, kad nusikalstamos veikos pagrindinis dalyvis buvo R. J., tačiau tai prieštarauja kaltinamojo R. J. parodymams ir kitiems byloje esantiems įrodymams. Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. J. visą laiką teigė, kad cigaretės yra R. Ž., už cigaretes buvo sumokėta R. Ž. pinigais, R. J. buvo tik vairuotojas, o R. Ž. iš pradžių neigė, kad jis yra susijęs su cigarečių gabenimu, tačiau vėliau pripažino, kad sulaikytas cigarečių krovinys yra jo (R. Ž.). Nors pats R. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pats ieškojo kontakto su R. Ž., kad galėtų uždirbti žmonos gydymui, tačiau, kita vertus, nėra įtikinama, kad R. Ž., nepraėjus mėnesiui po apkaltinamojo nuosprendžio už analogiško nusikaltimo padarymą (2018 m. rugsėjo 17 d.) priėmimo, į nusikalstamą veiką įsitraukė vien tik pažįstamo (mokyklos draugo) paprašytas ir norėdamas jam padėti, surado cigarečių pardavėją, suteikė R. J. automobilį, telefoną, lydėjo R. J. kitu automobiliu. Priešingai, šis faktas patvirtina R. J. nurodytą aplinkybę, kad R. Ž. bijojo pats vairuoti automobilį su cigarečių kroviniu, nes R. Ž. jau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Be to, tiek R. Ž., tiek R. J. nurodė, kad pastarasis nurodė ėmęsis nusikalstamos veikos, nes reikėjo pinigų žmonos operacijai, kas nepaaiškintų R. Ž. teiginio, esą R. J. disponavo nemaža pinigų suma (apie 5000 eurų), kurią investavo į nusikalstamos veikos padarymą. Tad nors R. Ž. formaliai pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau šis prisipažinimas buvo nesavanoriškas, o sąlygotas surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, R. Ž. parodymai neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Kaip minėta, R. Ž. parodymai apie abiejų bendrininkų vaidmenį nusikaltimo padaryme neatitinka faktinių aplinkybių, R. Ž. norėjo suversti visą atsakomybę kitam bendrininkui – nuteistajam R. J., atitinkamai R. Ž. teiginius apie jo prisipažinimą negalima laikyti nuoširdžiais. Byloje nustatyta, kad R. Ž. mažiau nei prieš mėnesį (2018 m. rugsėjo 17 d.) buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką, todėl darytina išvada, kad jis savo elgesio neigiamai nevertina. Atsižvelgiant į tai, pripažinti nuteistojo R. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagrindo nebuvo.
11. Nuteistasis R. J. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nebuvo pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės ir beviltiškos padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
12. Teismų praktikoje tokia aplinkybe paprastai pripažįstama tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, tokios, kaip darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Būtent šios susiklosčiusios objektyvios sąlygos, turėjusios tiesioginę įtaką kaltininko apsisprendimui nusikalsti, leidžia teismui manyti, jog jei tokių sąlygų nebūtų buvę, asmuo nusikalstamos veikos nebūtų padaręs, o tai jau savaime parodo mažesnį jo pavojingumą visuomenei. Tačiau jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), dėl to kilęs jo apsisprendimas padaryti nusikalstamą veiką negali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe, t. y. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas. Labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija. Priešingai nei teigia apeliantai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo pripažinti, kad R. J. nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos padėties. Iš nuteistojo asmenybės apibūdinimo matyti, kad jis yra vidutinio amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)) ir darbingas, turintis pagrindinį išsilavinimą, neturintis sveikatos problemų, galintis dirbti ir gauti legalias pajamas. Šios aplinkybės rodo, kad R. J. turtinė padėtis nebuvo tokia sunki ir beviltiška, kad reikėtų daryti savanaudiškas nusikalstamas veikas, jam tiesiog buvo priimtinesnis būdas pinigus uždirbti nusikalstamu būdu. Atsižvelgiant į tai, pripažinti nuteistojo R. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nėra pagrindo.
13. Nuteistasis R. J. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad R. J. prižiūri bei slaugo savo visiškai neįgalią uošvienę J. K., kurios daugiau nėra kam prižiūrėti, nebent tai daro dukra, t. y. jo žmona A. J., tačiau ir tai tik tuomet, kai ji pati neguli ligoninėje ir jos sveikatos būklė laikinai leidžia tai daryti. Nuteistojo jauniausioji dukra G. J. taip pat turi sveikatos problemų, dėl kurių jai periodiškai tenka gydytis ligoninės stacionaro skyriuje. Šios aplinkybės, apeliantų manymu, taip pat galėtų būti teismo pripažintos ir kaip papildomos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 59 straipsnio 2 dalį, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Paprastai tokios aplinkybės turi rodyti mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą. Tačiau, šios apeliantų nurodytos aplinkybės savaime nėra susijusios nei su mažesniu veikos, nei su nuteistojo R. J. asmenybės pavojingumu, todėl individualizuojant bausmę į jas atsižvelgtina, tačiau vertinti jas kaip savarankišką atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo.
14. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nusikalstama veika, numatyta BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija), už kurios padarymą R. Ž. ir R. J. pripažinti kaltais ir nuteisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. BK 199² straipsnio 1 dalies (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) sankcijoje numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
15. Skiriant bausmę apygardos teismo buvo įvertinta nuteistųjų R. J. ir R. Ž. asmenybė. Nuteistasis R. J. anksčiau teistas du kartus, teistumui neišnykus, padarė naują tyčinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, nedirba, užsiregistravo kaip asmuo ieškantis darbą, yra vedęs, turi tris vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai. Nuteistasis R. Ž. anksčiau teistas septynis kartus, teistumui neišnykus, būdamas mažiau nei prieš mėnesį (2018 m. rugsėjo 17 d.) nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką vėl padarė tokį patį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, tame tarpe už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, kas neigiamai charakterizuoja nuteistojo R. Ž. asmenybę ir rodo, kad R. Ž. yra linkęs nusikalsti. R. Ž. yra vedęs, dirba, turi keturis vaikus, iš kurių vienas yra nepilnametis. Taip pat skiriant bausmę buvo įvertintas padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, t. y., kad R. J. ir R. Ž., veikdami bendrininkų grupe, padarė vieną sunkią ekonominio pobūdžio nusikalstamą veiką, kad, kitaip negu teigiama apeliaciniame skunde, tiek R. J., tiek ir R. Ž. vaidmuo visų nusikalstamų veikų padaryme buvo aktyvus, kad R. J. ir R. Ž. neteisėtai disponuotomis cigarečių kiekis daugiau nei keturis kartus viršijo įstatyme numatytą 250 MGL dydį, kuris žymi ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (nusikalstamų veikų padarymo metu 250 MGL sudarė 12 500 eurų, o šioje byloje neteisėtai disponuotomis cigarečių vertė buvo 54 733,13 eurų). Įvertinta tai, kad yra dvi R. J. ir R. Ž. baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei recidyvistai (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kad yra viena R. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o R. Ž. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo R. J. ir R. Ž. paskirtos bausmės, tiek jų rūšis – laisvės atėmimas (R. J. nurodė, kad paskirtos didelės baudos negalėtų sumokėti, o R. Ž. anksčiau paskirtos baudos teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė), tiek ir jų dydis yra aiškiai per griežtos.
16. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių R. J. ir R. Ž. bendrai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su R. J. ir R. Ž. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas R. J. ir R. Ž. už jų nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės nėra tokios, kad galėtų būti vertinamos kaip išimtinės, vien kuriomis galima pagrįsti sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Skiriant bausmę R. J. ir R. Ž. buvo atsižvelgta į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, todėl pripažinti, kad nuteistiesiems paskirtos neteisingos ar aiškiai per griežtos bausmės, nėra pagrindo. Nuteistiesiems R. J. ir R. Ž. paskirtos bausmės yra adekvačios (proporcingos) padarytai bendrai nusikalstamai veikai bei nuteistųjų asmenybių pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos, jų švelninti nėra teisinio pagrindo. Nors nuteistajam R. J. paskirta švelnesnė laisvės atėmimo bausmė nei R. Ž., tačiau R. J. anksčiau teistas tik du kartus, tuo tarpu R. Ž. teistas septynis kartus, pakartotinai analogišką nusikaltimą padarė (2018 m. spalio 9 d.) praėjus mažiau nei mėnesiui po nuosprendžio priėmimo (2018 m. rugsėjo 17 d.), be to, nėra R. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taigi apygardos teismas pagrįstai vertino, kad nuteistojo R. J. asmenybė nėra tiek pavojinga kaip nuteistojo R. Ž., ir paskyrė atitinkamas bausmes.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. J. ir jo gynėjo advokato Žilvino Brazaičio, nuteistojo R. Ž. ir jo gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliacinius skundus atmesti.