Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K., institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. vasario 7 d. 22.30 val. (duomenys neskelbtini) naktiniame klube (duomenys neskelbtini) dirbo apsaugos funkcijas atlikęs darbuotojas, tikrinantis žmonių, įeinančių į klubą, asmeninius daiktus, J. D., ir barmeno funkcijas atlikęs, t.y. pilstęs gaiviuosius ir alkoholinius gėrimus, dirbęs kasos aparatu, T. F., su kuriais nebuvo sudaryta darbo sutartis, apie jų darbą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tokiais veiksmais (duomenys neskelbtini) direktorius J. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad 2015-02-07 pakvietė pabandyti dirbti barmenu T. F.. Jis bare bandė sumaišyti keletą kokteilių, norėjo susipažinti, kaip reikia dirbti su kasos aparatu. Bare jis buvo nuo 22 val. iki 22.30 val. su juo darbo sutartis sudaryta nebuvo. Apsaugos darbuotojas J. D. buvo pakviestas taip pat pirmą kartą apžiūrėti patalpų bei dirbo prie įėjimo. Kadangi turėjo apsaugos darbuotojo licenziją, leidimą ginklui, maloniai bendravo, todėl su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Su T. F. darbo sutartis nebuvo sudaryta. Taip pat nurodė, kad įmonėje dirba 16 darbuotojų, anksčiau jokių pažeidimų įdarbinant nustatyta nebuvo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir J. K. kaltę, be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 2-5), Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažyma ir faktų fiksavimo pažyma, kurios patvirtina, kad 2015-02-07 naktiniame klube (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojo funkcijas atliko J. D., o barmenu dirbo T. F., su kuriais darbdavys darbo sutarties nebuvo sudaręs ir pasirašęs, apie jų įdarbinimus nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (b. l. 6-9), J. D. paaiškinimas, kuriame nustatyta kad J. D. 2015-02-07 22 val. atvyko į naktinį klubą apsižiūrėti darbo vietos. Pradėjęs darbą, apžiūrėjo porą vaikinų, ar jie neturi neleistinų daiktų su savimi ir įleido juos į klubą (b. l. 10), T. F. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2015-02-07 atvyko į naktinį klubą (duomenys neskelbtini) pabandyti dirbti. Dirbo apie pusvalandį, t.y. nuo 22 val. iki 22.30 val. Į darbus įėjo alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų pilstymas ir darbas kasos aparatu. Darbo sutarties su įmonės vadovu sudaręs nebuvo (b. l. 11).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas daryti išvadai, kad J. D. ir T. F. dirbo darbą, tai yra realiai atliko darbo funkcijas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. K. vadovaujamoje įmonėje ir jų darbas turėjo darbo sutarties požymių, tačiau su jais darbo sutartys sudarytos nebuvo, apie jų darbą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Šiais veiksmais (duomenys neskelbtini) direktorius J. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., todėl yra baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į pažeidimų padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Duomenų apie J. K. administracinius baustumus byloje nėra, todėl laikytina, kad tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad J. K. įmonė realiai veikia tik nuo 2014 m. spalio mėn., o jos vadovas stokoja organizacinės patirties. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra neseniai sukūręs šeimą, o sausio 10 d. susilaukė dukters. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas mano, kad J. K. sankcijos ribose paskirta nuobauda būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga nei protinga. Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina mažesnė nuobauda, nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 41³ str. 1 d., sankcijoje minimali. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 30² str., 31 str., 286-288 str.,

nutarė:

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. ir skirti: už nelegaliai dirbusį J. D. – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą ir už nelegaliai dirbusį T. F. – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą. Iš viso skirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.