- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-20
- Bylos Nr.
- 2K-551/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-01400-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Bajerčiūtė (pirm.), Olegas Fedosiukas (pran.)
- Nuteistasis
- G. L.
- Nukentėjusysis
- G. E., G. J.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, V. Aiduko, ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. gynėjo advokato E. L. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas G. L. atidėtas dvejiems metams, paskiriant BK 72¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudžiant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu prisiartinti prie nukentėjusiųjų G. E. ir G. J. (draudžiama bendrauti ir ieškoti ryšių bei lankytis šalia nukentėjusiųjų gyvenamosios vietos Kaune, K g. , ir G. E. darbo vietos Kauno technologijos universitete) bei įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 4 d. nutartis, kuria nuteistojo G. L. gynėjo advokato E. L. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. L. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 17 d., apie 3.30 val., būdamas prie namo, esančio Kaune, K g. , priklausančio G. J., paskambino savo buvusiai draugei G. E., gyvenančiai šiame name ir, liepęs jai prieiti prie lango, apipylė langą plastikiniame butelyje atsineštu skysčiu, priskiriamu šviesiems degiems naftos produktams, ir, laikydamas rankoje uždegtą žiebtuvėlį, grasino padegti, taip terorizavo nukentėjusiąsias G. E. ir G. J..
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu kasatorius nuteistojo gynėjas advokatas E. L. prašo panaikinti teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatorius teigia, kad skundžiami nuosprendis ir nutartis yra nepagrįsti ir neteisėti, nes priimti padarant esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir nesivadovaujant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Apeliaciniame skunde jis nurodęs argumentus, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje neturėjo būti pradėtas, o pradėtas turėjo būti nutrauktas, nes pradėtas buvo ir vyko netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą ir padarant esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.
BK 145 straipsnio 3 dalyje įsakmiai nurodyta, kad už veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje, asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje (kasacinė nutartis Nr. 2K-254/2004) nurodė, jog Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nėra nustatyta nukentėjusiojo skundo forma ir turinys, taigi svarbiausia yra nukentėjusiojo iniciatyva pradėti baudžiamąjį persekiojimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl policijoje surašytas protokolas - pareiškimas laikytinas nukentėjusiojo skundu, nurodytu BPK 3 straipsnio l dalies 6 punkte.
Byloje yra policijoje 2010 m. lapkričio 26 d. surašytas protokolas - pareiškimas, pasirašytas nukentėjusiąja pripažintos G. E. (b. l. 5). Tačiau apie nusikalstamą veiką, dėl kurios G. L. tapo įtariamuoju, o vėliau buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, minėtame protokole - pareiškime nėra nė žodžio. Jame nurodytos visiškai kitos aplinkybės ir visiškai kiti, G. L. tariamai padaryti veiksmai, be to, padaryti nežinia kada.
Kauno miesto Santakos policijos komisariato rašte (b. l. 1) ir pranešime G. E. (b. l. 16) konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas būtent dėl minėto jos 2010 m. lapkričio 26 d. skundo (pareiškimo), kuriame nenurodyta jokių su tariamu 2010 m. lapkričio 17 d. grasinimu padegti susijusių aplinkybių. 2010 m. gruodžio 9 d. G. L. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl tariamai išsakyto grasinimo padegti. Kad G. L. būtų įtariamas kokių nors kitų nusikalstamų veikų padarymu, šiame pranešime nenurodyta (b. l. 35). 2011 m. birželio 1 d. G. L. buvo įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą, kuriame taip pat kalbama vien apie minėtą grasinimą padegti, neminint jokių kitų nusikalstamų veikų (b. l. 38). Tą pačią dieną, t. y. 2011 m. birželio 15 d. G. L. buvo paskelbta, kad ikiteisminis tyrimas baigtas (b. l. 102), o kasatoriui, kaip jo gynėjui, buvo pateikta visa bylos medžiaga susipažinti baigus ikiteisminį tyrimą (b. l. 103).
Šalies argumentai
Kasatorius, susipažinęs su bylos medžiaga, pareiškė prašymą ikiteisminį tyrimą nutraukti, kaip pradėtą ir atliktą šiurkščiai pažeidžiant BPK 3 straipsnio l dalies 6 punkto ir BK 145 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Be šių aplinkybių, prašyme buvo nurodyta, kad apie tariamą G. L. išsakytą grasinimą padegti namą policijai raštu yra pranešusi G. E. motina G. J. (b. l. 6), kuri byloje nėra pripažinta nukentėjusiąja, dėl to jos pateikti duomenys negali būti laikomi nukentėjusio asmens skundu. Prašyme nurodyta, kad šie duomenys negali būti įvertinti ir kaip G. E. teisėto atstovo pareiškimas, kadangi G. E. yra pilnametė, byloje nėra jokių duomenų, kad ji būtų neveiksni, reikalinga globos ar rūpybos, ar ją su motina sietų kiti atstovavimo santykiai. Nėra byloje ir jokio tinkamai įforminto prokuroro reikalavimo (b. l. 109). Toks prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą 201l m. birželio 27 d. prokurorės nutarimu buvo atmestas, tačiau byla nebuvo perduota teismui, o ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas atliekant papildomus tyrimo veiksmus prašyme nurodytoms aplinkybėms ištirti. Vienas tokių veiksmų buvo 2011 m. rugpjūčio 3 d. priimtas nutarimas pripažinti G. J. nukentėjusiąja (b. l. 26), taip faktiškai sutinkant su minėtame prašyme išdėstytų argumentų pagrįstumu ir bandant suteikti tariamą teisėtumą daugiau kaip aštuonis mėnesius neteisėtai vykdomam ikiteisminiam tyrimui.
Kasatorius pabrėžia, kad minėtame G. J. rašte (b. l. 6) lakoniškai konstatuojama, jog jai yra žinoma (vien iš dukters žodžių), kad 2010 m. lapkričio 17 d. G. L. apipylė kažkokiu skysčiu langą bei grasino padegti. Jokios savo pozicijos dėl įvykio G. J. šiame rašte nėra išreiškusi, jokių prašymų ką nors nubausti, patraukti atsakomybėn nėra, t. y. neišreikšta jokia iniciatyva pradėti baudžiamąjį persekiojimą, o tai leidžia teigti nesant būtino požymio, kuris leistų šį dokumentą vertinti kaip nukentėjusiojo skundą, numatytą BPK 3 straipsnio l dalies 6 punkte. Be to, tarp dokumentų, rodančių neabejotiną iniciatyvą pradėti baudžiamąjį persekiojimą, turėtų būti bent protokolas-pareiškimas, surašytas policijoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-254/2004).
Apeliaciniame skunde buvo teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje iš viso nenurodyta, kokias faktiniais duomenimis remiantis padaryta išvada, kad G. L. terorizavo G. J., grasindamas padegti. 2010 m. gruodžio 9 d. pranešime apie įtarimą nurodoma, kad G. L. tokius grasinimus išsakė ir juos lydinčius veiksmus atliko visa tai girdint ir matant ne tik G. E., bet ir G. J.. Ikiteisminio tyrimo eigoje G. E. ir G. J. parodymų pagrindu buvo nustatyta, kad jokių G. L. grasinimų ir su jais susijusių veiksmų G. J. nei matė, nei girdėjo, apie įvykį žino tik iš G. E. žodžių. Todėl 2011 m. birželio 15 d. pranešime apie įtarimą aplinkybės apie G. J. terorizavimą nebeliko, teigiant, kad G. L. grasino padegimu vienai G. E.. Paskutiniame pranešime apie įtarimą, vėliau pažodžiui atkartotame kaltinamajame akte, vėl teigiama G. L. terorizavus G. J., nors tokią aplinkybę aiškiai paneigia tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme duoti G. E. ir G. J. parodymai.
Visi pirmiau nurodyti apeliacinio skundo argumentai apeliacinės instancijos teismo liko neišnagrinėti. Išskirtinai lakoniškoje skundžiamoje nutartyje pagrindinis dėmesys skirtas G. L. padarytų veiksmų įrodymo pagrindimui, nors nuteistajam inkriminuotų veiksmų įrodytumo klausimas apeliaciniame skunde apskritai nebuvo keliamas. Patvirtinęs pirmosios instancijos teismo išvadą G. L. priskiriamus veiksmus esant įrodytais, apeliacinės instancijos teismas šiuo pagrindu padarė ir kitą, visiškai nepagrįstą išvadą, kad vien minėtų veiksmų įrodymas nagrinėjamu atveju buvo ir yra pakankamas bei teisėtas pagrindas ikiteisminiam tyrimui pagal BK 145 straipsnio 2 d. pradėti (skundžiamos nutarties 3 psl.). Apeliaciniame skunde keltas klausimas dėl nukentėjusiojo asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ar prokuroro reikalavimo nebuvimo skundžiamoje nutartyje liko iš viso nutylėtas. Taigi esminis apeliacinio skundo argumentas, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas ir vykdomas šiurkščiai pažeidžiant BPK 3 straipsnio l dalies 6 punkto ir BK 145 straipsnio 3 dalies reikalavimus, skundžiamoje nutartyje liko neišnagrinėtas ir niekaip neįvertintas.
Kasatorius pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu laikomi net tokie atvejai, kai neišnagrinėjamas bent vienas esminių apeliacinio skundo argumentų, net ir tiesiogiai nesuformuluotas (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-232/2007). Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo esminis argumentas buvo vienas ir aiškiai suformuluotas, tačiau skundžiamoje nutartyje šis argumentas, kaip minėta, liko nutylėtas, vietoje jo analizės ginčijant ir įrodinėjant aplinkybes, kurios apeliaciniame skunde iš viso nebuvo nurodytos, bandytos paneigti ar kitaip ginčytos.
Atsiliepimas
Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepažeidžiant procesinių reikalavimų, pagal tyrimo pradėjimo procesą reglamentuojančią BPK 167 straipsnio normą, kuriame nurodoma, jog nusikalstamų veikų, numatytų atitinkamuose BK straipsniuose (tarp jų ir BK 145 straipsnyje), procesas vyksta bendra tvarka, kai yra gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiuo atveju buvo gautas G. J. skundas apie tai, kad įtariamasis G. L. benzinu apipylė jos namo langą grasindamas padegti (šis pareiškimas įregistruotas pranešimų apie nusikalstamas veikas apskaitos registruose), papildomai buvo priimtas G. E. pareiškimas, kuris buvo įregistruotas generalinio prokuroro nurodyme dėl ikiteisminio tyrimo pradžios nustatyta tvarka ir tuo pačiu metu to paties komisariato vadovybės sprendimu. Nei G. J., nei G. E., pradedant ikiteisminį tyrimą, protokoliškai nukentėjusiomis byloje pripažintos nebuvo, tačiau abi laikytinos nukentėjusiomis nuo tos nakties, kai buvo grasinama padegti G. J. namą, o G. E., kaip asmuo, kuris išgirdo tiesioginius grasinimus, nukreiptus ne tik prieš ją, bet ir prieš jos mamos turtą, matė konkrečius veiksmus apipilant naftos produktais langą, prie kurio pati stovėjo, matė uždegant žiebtuvėlį ir dėl to itin išsigando, sukėlė triukšmą, dėl to nubudo ir jos motina G. J. - namų šeimininkė, kuriai lygiai taip pat kilo grėsmės sveikatai ar gyvybei pavojus, be to, buvo sutrikdyta pastarosios rimtis – pažadinta iš miego vidury nakties. Prokuroro nuomone, techninis procesinės padėties įforminimas nukentėjusiuoju specialiu tyrėjo protokoliniu sprendimu iš esmės proceso dalyvio teisinės padėties nekeičia, tik nebuvimas tokio sprendimo iš dalies suvaržo nukentėjusiojo, o ne įtariamojo ar kaltinamojo, kaip mano kasatorius, teises. Tai, kad nutarimas pripažinti G. E. nukentėjusiąja buvo priimtas 2010 m. lapkričio 3 d., t. y. daug vėliau nei pradėtas ikiteisminis tyrimas, o G. J. nutarimas pripažinti nukentėjusiąja priimtas dar vėliau - 2011 m. liepos 3 d. prieš baigiant ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo proceso nedaro neteisėto, nes jis buvo pradėtas net dviejų nukentėjusiųjų pareiškimų pagrindu, be to, pradėjus tyrimą buvo gautas ir rašytinis prokuroro pavedimas – nurodymas tyrimą tęsti, o tai prilygintina prokuroro rašytiniam reikalavimui, numatytam BK 145 straipsnio 3 dalyje. Ši byla nėra privataus kaltinimo byla, aptarta BPK 407 straipsnyje, todėl joje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas bendra tvarka, kurioje netgi nukentėjusiojo susitaikymas su kaltininku negali būti vada arba pagrindas ikiteisminiam tyrimui nutraukti, jeigu tokiam veiksmui nepritaria tyrimui vadovaujantis prokuroras. Jo valia spręsti, ar bylą perduoti teismui su kaltinamuoju aktu ir vėliau palaikyti teisme kaltinimą, ar priimti kitokį baigiamąjį aktą. Šiuo aspektu teismai procesinių klaidų nepadarė, o apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą.
Nepagrįstai kasatorius nurodo, kad apeliacinė kolegija neišnagrinėjo pagrindinio skundo argumento – proceso pradėjimo teisėtumo klausimo, o iš esmės nagrinėjo net neiškeltą pagrįstumo arba, anot pareiškėjo, „kaltės įrodytumo“ klausimą. Prokuroras mano, kad kasatorius pats sau prieštarauja, nes net kasaciniame skunde išsako poziciją, jog apeliacijoje buvo pabrėžtinai prašoma nurodyti, kokiais faktiniais duomenimis remiantis apkaltinamajame nuosprendyje padaryta išvada, kad G. L. vykdė terorizavimo veiksmus. Prokuroras, vertindamas apeliacinio skundo tekstą, pažymi, kad jame ne tik išdėstytas jau minėtas prašymas, bet ir aptarinėjami abiejų nukentėjusiųjų parodymai neigiant bet kokių teroristinių apraiškų pasireiškimą prieš G. J. ir iš esmės neigiant bet kokius kaltinimus bei ginčijant nuosprendžio pagrįstumą, ne tik teisėtumą. Todėl apeliacinė kolegija privalėjo savo sprendime aptarti ne tik revizuojamo nuosprendžio teisėtumo, bet ir jo pagrįstumo klausimus, tą ji ir padarė.
Atsiliepime pažymima, kad apeliacinis teismas nėra įpareigotas atsakyti į konkretų skundo argumentą išplėstai, teiginį galima paneigti lakonišku jo neteisėtumo vertinimu, svarbu, kad vertinimas būtų argumentuotas. Apeliacinės instancijos teismas sprendime tinkamai nurodė, kad ikiteisminis procesas pradėtas teisėtai ir pagrįstai ir toks neteisėtumo paneigimo pagrindimas pakankamas (nagrinėjamuoju atveju apeliacinė kolegija savo sprendime nurodė, kad ikiteisminiam tyrimui pradėti pakanka atsižvelgti į G. E. bei G. J. pareiškimų policijos įstaigai turinį bei vėlesniuose jų paaiškinimuose ir teismui išsakytą poziciją dėl sistemingo bauginimo, pasibaigusio naftos produktų užpylimu ant lango ir grasinimu padegti), nors ir lakoniškas, nes atspindi nukentėjusiųjų valios išraišką, kuri tiriamuoju atveju yra būtinas elementas arba vada inicijuoti ikiteisminį tyrimą pagal konkrečią BK normą (BK 145 straipsnio).
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnio 2 dalį
Kasaciniame skunde ginčijamas baudžiamosios atsakomybės taikymo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį teisėtumas, teigiama, kad byloje nėra tokiais atvejais būtinų nukentėjusiosios skundo ar prokuroro reikalavimo vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Šie teiginiai nepagrįsti. Iš tiesų, BK 145 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Analogiška sąlyga ikiteisminiam tyrimui pradėti nustatyta it BPK 167 straipsnyje. Nesant nukentėjusiųjų juridiškai išreikštos valios inicijuoti ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, procesas galimas tik esant prokuroro motyvuotam reikalavimui, išdėstytam procesiniame dokumente.
Nagrinėjamojoje byloje nukentėjusiųjų valia persekioti G. L. dėl jam inkriminuotos veikos išreikšta aiškiai ir abejonių nekelia. 2010 m. lapkričio 26 d. protokolu-pareiškimu G. E. pareiškė apie G. L. vykdomą jos terorizavimą. Prieš tai, 2010 m. lapkričio 17 d., apie namo apipylimą benzinu ir grasinimą padegti pareiškė namo savininkė G. J.. Tą pačią dieną (2010 m. lapkričio 17 d.) G. E., apklausta kaip liudytoja, šį faktą patvirtino. Byloje nukentėjusiosiomis pripažintos tiek G. E. (2010 m. gruodžio 3 d. nutarimas), tiek G. J. (2011 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas). Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusiosios reiškė valią, kad G. L. būtų nuteistas už savo veiksmus, įskaitant ir grasinimą padegti namą. Kasacinio skundo argumentai, kuriais bandoma pagrįsti ikiteisminio tyrimo neteisėtumą, yra dirbtiniai ir iškreipiantys baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso normų prasmę.
Kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinio skundo neišnagrinėjimo taip pat nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto argumentus dėl neva neteisėtai vykdyto ikiteisminio tyrimo, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu kiekviena iš nukentėjusiųjų patvirtino duotus parodymus apie jų terorizavimą ir grasinimą padegti namą, prašė kaltinamąjį už tai nubausti ir kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį buvo teisėtas ir pagrįstas. Tokiai išvadai pritartina.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
atmesti.