Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad ginčo atveju susidarė netipinė teisinė situacija, kadangi 2019 m. pasirašytoje sutartyje buvo nurodyta, jog studijos yra apmokamos iš valstybės biudžeto, nors tuo pačiu už jas jai teko susimokėti ir tuo pačiu pareiškėjai nebuvo garantuota teisė į kompensaciją sumokėtai studijų kainai kompensuoti, kadangi pagal studijų rezultatus ji buvo geriausiai besimokanti studentė farmacijos studijų programoje. Sutinka, kad šioje situacijoje jai neturėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 78 straipsnis (Nemokamas aukštasis mokslas gerai besimokantiems studentams), tačiau pagal Įstatymo 79 straipsnį, kaip geriausiai rezultatais baigusiai studentei, jai turėtų būti kompensuota suma už sumokėtas studijas. Pareiškėjos vertinimu, toje dalyje kurioje ji mokėjo už studijas, ji turėjo būti laikoma valstybės nefinansuojamų studijų studente. Nurodo, kad pagal Įstatymo 80 straipsnio 3 dalį, studentai, kurie studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje tam tikrais atvejais (kai studijuoja atskirus dalykus ar modulius ar kartoja studijų programos atskirus dalykus) turi apmokėti jiems susidariusias įmokas, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja nei į vieną iš nurodytų išimčių nepatenka.

Susidariusi teisinė situacija tiesiogiai nei vienam teisės akte nėra aptarta, todėl pareiškėjos vertinimu, Universitetas po 2019 m. pasirašytos sutarties neturėjo teisės reikalauti apmokėti už studijas, kadangi ji buvo valstybės finansuojamoje vietoje ir klausimas dėl studijų kainos apmokėjimo nebūtų kilęs. Iš kitos pusės, Universitetas galimai turėjo teisę reikalauti iš pareiškėjos įmokų už studijas pagal 2015 m. sutartį net ir po 2019 m. pasirašytos sutarties, tačiau tokiu atveju Fondas neturėjo atmesti pareiškėjos prašymo dėl studijų kompensavimo. Akcentuoja, jog pareiškėjos prašymas Fondo pirmiausia buvo grindžiamas lygiateisiškumo argumentu, tačiau dėl šio argumento Fondas Sprendime nepasisakė. Pareiškėjos vertinimu, Fondas formaliai ir paraidžiui vertino ginčo situaciją, iš esmės Sprendimą priėmė lemiamą reikšmę suteikęs tik 2019 m. sutarties pasirašymo faktui, nors šios sutarties paskirtis ir esmė garantuoti pareiškėjai nemokamą mokslą niekada nebuvo praktiškai įgyvendinti. Mano, kad Fondas turėjo įvertinti aplinkybę, jog už 2019 – 2020 m. studijų metus, pareiškėja turėjo mokėti pati.

Fondo Sprendime nurodyta, kad pagal Įstatymą teisiškai neįmanoma situacija, kad vienu metu galiotų dvi skirtingos studijų sutartys, todėl pareiškėjos vertinimu, Universiteto veiksmai/sandoriai neatitinka imperatyvių Įstatymo normų. Universitetas neturėjo teisinio pagrindo taikyti 2015 m. sutarties nuostatų ir jos pagrindų išrašinėti sąskaitas už studijas, po to kai buvo pasirašyta 2019 m. sutartis numačiusi nemokamas studijas.

Teigia, kad Universitetas laikosi pozicijos, jog 2019 m. sutartis pakeitė 2015 m. sutartį, tačiau visiškai nepasisakė kodėl reikalavo įmokų būtent pagal 2015 m. sutartį, nors ji jau ir negaliojo. 2019 m. sutartis turi visus naujos sutarties elementus: naują pavadinimą, naują sutarties numerį, naujas esmines nuostatas dėl studijų finansavimo. Naujoje sutartyje taip pat nėra išimčių, jog studijos yra dalinai apmokamos valstybės biudžeto. Atkreipia dėmesį, kad aukštoji mokykla per 10 dienų nuo Fondo direktoriaus sprendimo pateikia patikslintą sąrašą. Teisės aktuose nustatyta, kad termino prašymams dėl studijų kainos kompensavimo atnaujinimą, jei toks prašymas negalėjo būti pateiktas dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėja tokio prašymo pateikti negalėjo, nes Universitetas nebuvo jos įtraukęs į asmenų sąrašą, kurie pretenduoja gauti kompensacijas. Pareiškėjos vidurkis siekė 9,86, todėl ji turėjo būti įrašyta pirmoje vietoje. Tarp bylos dalyvių ginčo dėl aplinkybių, kiek tai susiję su pažymių vidurkiais nėra.

Fondo nuomone buvo padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, jog nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. viena sutartis pakeitė kitą, pareiškėjos statusas pasikeitė – ji tapo valstybės finansuojamų studijų studentė. Fondas priimdamas ginčijamą Sprendimą, atsižvelgdamas į pareiškėjos pateiktas studijų sutartis ir Įstatymo nuostatas, jos situaciją traktavo būtent kaip studijų finansavimo pasikeitimą – perėjimą iš valstybės nefinansuojamos į valstybės finansuojamą studijų vietą. Todėl pasikeitus pareiškėjos statusui, ji nebeatitiko Įstatyme nustatyto reikalavimo studijuoti valstybės nefinansuojamoje vietoje ir prarado teisę pretenduoti į už studijas sumokėtos kainos kompensaciją. Fondas pažymi, kad nėra įgaliotas aiškinti Įstatymo nuostatų, vis dėl to, būtent aiškus valstybės finansuojamų ir valstybės nefinansuojamų studentų ir jų finansavimo sąlygų atskyrimas Įstatyme ir užtikrina studentų lygiateisiškumą. Lygiateisiškumas nagrinėjamoje situacijoje turėtų būti vertinamas kaip visiems valstybės finansuojamiems studentams jų grupėje turėtų būti sudaromos vienodos sąlygos, lygiai taip pat vienodos sąlygos turėtų būti sudaromos ir visiems valstybės nefinansuojamiems studentams ir būtent tik jų grupėje. Studentai neturėtų būti lyginami tarp grupių, kadangi jų statuso ir finansavimo skirtumus apibrėžia pats Įstatymas. Kompensacija už sumokėtas studijas yra skiriama tik valstybės nefinansuojamoje vietoje studijuojantiems studentams. Priešingu atveju, valstybės nefinansuojami studentai apskirtai nebūtų remiami ir skatinami, kad ir kokių gerų studijų rezultatų pasiektų.

Fondo teigimu, pareiškėja pasirašydama 2019 m. sutartį nežinojo, kad praras teisę gauti kompensaciją, tokios situacijos būtų buvę galima išvengti, jei studentai dar prieš pasirašymą būtų teisingai informuojami apie už studijas sumokėtos kainos kompensavimo sąlygas. Kainų kompensavimo procesas už sumokėtas studijas vykdomas nuo 2011 m., esminė kompensavimo sąlyga – studijos valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje - niekada nebuvo pasikeitusi. Nors ir pareiškėja nurodė, kad prieš pasirašydama valstybės finansuojamų studijų sutartį buvo galimai suklaidinta, tačiau šiuo atveju pareiškėjos studijų finansavimo pobūdžio nepatvirtina. Kompensacijos skiriamos ne didesniam nei Fondo valdybos nustatytam studentų skaičiui kiekvienoje studijų kryptyje, skaičiai negali būti keičiami, kadangi jie nustatomi bendrai visos Lietuvos mastu ir proporcingai paskirstomi aukštosioms mokykloms. Pasitaiko atveju, kada pateikti asmenys neatitinka kriterijų kompensacijai gauti ir yra išbraukiami iš sąrašo, tačiau šiuo atveju abiem studijų krypties (duomenys neskelbtini) studentams kompensacijos jau buvo išmokėtos. Fondas palaiko pareiškėjos poziciją, kad pasirašiusi valstybės finansuojamų studijų sutartį, ji įmokų aukštajai mokyklai mokėti neturėjo, o nauja pasirašyta studijų sutartis pakeitė ankstesnę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Universitetas atsiliepimo į skundą nepateikė.

Pareiškėja 2020 m. gruodžio 3 d. Fondui pateikė prašymą „Dėl sprendimo pakeisti sąrašą asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, ir termino pateikti prašymui už studijas sumokėtos kainos kompensacijai atnaujinimo“. Prašyme nurodė, kad teisę pretenduoti į kompensaciją prarado pasirašiusi sutartį dėl valstybės finansuojamos studijų vietos, nors ir pabaigė mokslo metus aukščiausiu pažymių vidurkiu tarp farmacijos studentų, ir turėjo atitikti kitus kriterijus kompensacijai už sumokėtas studijas gauti.

Išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, Fondas 2020 m. gruodžio 22 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjos prašymo netenkino ir nurodė, kad pareiškėja neatitinka Įstatyme nustatytų reikalavimų, gauti kompensaciją už sumokėtas studijas.

Nesutikdama su tokiu Fondo atsakymu, pareiškėja 2020 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į Universitetą su pretenzija „Dėl studijų kainos grąžinimo“. Pretenzijoje nurodė, kad pareiškėjai buvo išrašytos PVM sąsakaitos faktūros jau negaliojančios 2015 m. studijų sutarties pagrindu. Minėtos sąskaitos faktūros, pareiškėjos teigimu, galėjo būti išrašytos tik naujos 2019 m. studijų sutarties pagrindu, tačiau pagal pastarąją sutartį, ji studijavo valstybės finansuojamose studijose ir už studijas neturėjo mokėti.

Universitetas atsakydamas 2021 m. sausio 8 d. netenkino pareiškėjos pretenzijos ir nurodė, kad išrašant PVM sąskaitą faktūrą buvo įrašytas 2015 m. studijų sutarties numeris, kad būtų lengvesnis atsekamumas, be kita ko, pabrėžė, kad 2015 m. sudaryta studijų sutartis nėra nutraukta ar pasibaigusi, ji pakeista, pasirašius 2019 m. rugsėjo 24 d. studijų sutartį. Akcentavo, kad per rotacijos procedūrą atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą užėmus pareiškėjai, ji gavo nepilną studijų „krepšelį“ iš studento, kuris neteko valstybės finansuojamos vietos. Be to, pareiškėja neatitiko Įstatyme nustatų sąlygų, nes studijavo valstybės finansuojamose studijose.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) ir Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo administravimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.).

Įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu daliai valstybės nefinansuojamose trumposios, pirmosios ir antrosios pakopų ar vientisųjų studijų vietose geriausiais rezultatais studijų metus baigusių asmenų kiekvienais metais kompensuojama per atitinkamą laikotarpį sumokėta studijų kaina (studijų kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina). Asmenų, kuriems kompensuojama studijų kaina (studijų kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius pagal konkrečią aukštosios mokyklos studijų kryptį nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų eilės pagal studijų kryptis sudaromos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.

Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, jog pareiškėjai kaip geriausiai besimokančiai studentei buvo pasiūlyta pereiti iš valstybės nefinansuojamos vietos į valstybės finansuojamą, kadangi tuo laikotarpiu atsilaisvino laisva vieta, kitam studentui netekus valstybės finansuojamos vietos. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 24 d. pasirašė naują studijų sutartį Nr. 19-FF-3, pagal kurią jos studijos buvo apmokamos iš valstybės biudžeto. Pareiškėjai sužinojus, kad valstybė apmokės tik dalį sumos už 2019 – 2020 m. studijų metus, ji kreipėsi į Fondą dėl sumokėtos sumos už studijas kompensavimo.

Aprašo 6.1.1 punkte nustatyta, kad Fondas, administruodamas už studijas sumokėtos kainos kompensavimą planuoja lėšų už studijas sumokėtai kainai kompensuoti poreikį; nustato Fondui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) lėšų dalį, skirtą už studijas sumokėtai kainai kompensuoti (toliau – už studijas sumokėtai kainai kompensuoti skirta suma), bendrą asmenų, kuriems gali būti kompensuojama už studijas sumokėta kaina, skaičių, šių asmenų skaičių kiekvienoje aukštojoje mokykloje ir skaičių pagal konkrečią kiekvienos aukštosios mokyklos studijų kryptį (6.1.2 punktas); priima sprendimą dėl sumokėtos už studijas kainos kompensacijos skyrimo (6.1.3 punktas); išmoka už studijas sumokėtos kainos kompensaciją (6.1.4 punktas); atlieka kitas Apraše numatytas funkcijas, susijusias su sumokėtos už studijas kainos kompensavimu (6.1.5 punktas). Pagal Aprašo 6.2.1 punktą aukštosios mokyklos, administruodamos už studijas sumokėtos kainos kompensavimą sudaro ir teikia Fondui valstybės nefinansuojamose vietose atitinkamą studijų laikotarpį baigusių asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, sąrašą; atnaujina asmenų kontaktinius duomenis (elektroninio pašto adresas ir telefono numeris) ir teikia juos Fondui kartu su kita informacija ir duomenimis, kurių reikia už studijas sumokėtos kainos kompensavimui administruoti (6.2.2 punktas); atlieka kitas Apraše nurodytas funkcijas, susijusias su sumokėtos už studijas kainos kompensavimu (6.2.3 punktas). Pagal Aprašo 7 punktą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo pagal programas įsigaliojimo Fondo valdyba, atsižvelgdama į Fondo funkcijoms atlikti skirtus valstybės biudžeto asignavimus ir lėšų poreikį joms atlikti, nustato už studijas sumokėtai kainai kompensuoti skirtą sumą. Už studijas sumokėtos kainos kompensavimas skiriamas, neviršijant už studijas sumokėtos kainos kompensavimui skirtos sumos.

Aprašo 14 punkte nusatyta, kad atsižvelgdama į Aprašo 12 punkte nurodytą informaciją ir laikydamasi kitų Aprašo nuostatų, Fondo valdyba nustato bendrą asmenų, kuriems gali būti kompensuojama už studijas sumokėta kaina, skaičių, šių asmenų skaičių kiekvienoje aukštojoje mokykloje ir skaičių pagal konkrečią kiekvienos aukštosios mokyklos studijų kryptį. Apie Fondo valdybos nustatytus skaičius aukštosios mokyklos informuojamos ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 25 dienos, paskelbiant šią informaciją Fondo interneto svetainėje.