Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Arūnui Bertuliui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Daivai Sandaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vitlita diagnostika“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, dėl leidimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė, priimdama skundžiamą Leidimo dalį, privalėjo vadovaujamasi bendruoju teisės principu lex retro non agit. Atkreipė dėmesį į tai, jog pati atsakovė nurodė, kad Leidimas išduotas 2012-11-05 leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-3390 pagrindu. Atsakovė, Leidime numatydama ginčijamą nuostatą, pažeidė pareiškėjos teisėtus lūkesčius, kadangi pareiškėja priėmė sprendimą vykdyti elektros energijos gamybos saulės fotovoltinėje elektrinėje veiklą, į ją investuoti bei kreiptis dėl leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą ir leidimo gaminti elektros energija išdavimo vadovaudamasi tuo metu galiojusiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, tame tarpe ir tuo metu galiojusia Įstatymo redakcija (Žin., 2011, Nr.62-2936).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atkreipė dėmesį, kad 2013-01-17 Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo tikslas, kaip ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (redakcija iki 2013-01-17), buvo užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, atsižvelgiant į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą, tinkamumą ir pakankamumą apsaugos užtikrinimo principus. Dėl 2012 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais pateiktų atsakovui apie 16 tūkstančių prašymų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, statant ne didesnes kaip 30 kW galios saulės elektrines, susidarė situacija kuomet galimų įrengti mažųjų saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia (įvertinant Atsakovui pateiktus prašymus dėl leidimų šių elektrinių plėtrai) artėjo prie 500 MW, tokiu būdu viršijant suminę įrengtąją galia, nustatytą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (redakcija iki 2013-01-17) 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte, apie 50 kartų. Iki Įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo atsakovas turėjo apie 10 000 neišnagrinėtų prašymų išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Tokia situacija galėjo sąlygoti papildomą kasmetinį viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikį viršijantį 400 mln. Lt., kuris būtų surinktas iš kitų elektros energijos vartotojų.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ78 str.).

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjai UAB „Vitlita diagnostika“ 2013-03-26 leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-0989 nustatytų veiklos sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 15).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-07-26 pareiškėja Energetikos ministerijai pateikė prašymą plėtoti elektros gamybos pajėgumus (b. l. 49), 2012-09-24 šį prašymą patikslino (b. l. 43).

2012-11-05 atsakovė pareiškėjai išdavė leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-3309 (b. l. 14). Leidimu pareiškėjai suteikta teisė vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sąlygas. Nurodyta, kad elektrinė pradedama eksploatuoti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus leidimą gaminti elektros energiją; elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu nustatyta tvarka ir sąlygomis. Leidimu reglamentuojamos veiklos pagrindiniai techniniai duomenys: elektrinės pavadinimas – UAB „Vitlita Diagnostika“ saulės fotovoltinė elektrinė, 0,03 MW instaliuota galia, saulės elektrinės tipas, 30000 kWh projektinė metinė elektros energijos gamyba.

Pareiškėja 2013-02-26 pateikė atsakovei prašymą gaminti elektros energiją (b. l. 32).

Atsakovė 2013-03-26 pareiškėjai išdavė leidimą gaminti elektros energiją Nr. LG-0989, kuriuo reguliuojamos veiklos sąlygos – vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių VII skyriuje nurodytas sąlygas. Leidime nurodyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis. Leidimu reguliuojamos veiklos pagrindiniai techniniai duomenys – pavadinimas UAB „Vitlita Diagnostika“ Saulės fotovoltinė elektrinė, saulės elektrinės įrengtoji galia 0,02904 MW (b. l. 15).

Pareiškėja savo teisių ir interesų galimą pažeidimą sieja su pasikeitusiu saulės energetikos skatinimo teisiniu reglamentavimu.

Pagal Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 2 punktą (redakcija, galiojusi iki 2013-02-01) saulės šviesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW. Pasiekus 10 MW saulės šviesos energijos elektrinių įrengtąją galią, Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros tvarkos aprašą. Įstatymo 20 straipsnio redakcijoje, galiojusioje iki 2013-02-01, buvo nustatyta, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. <...> Elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, pagaminta elektros energija superkama už nustatytą fiksuotą tarifą vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis (1 punktas); fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausią galimą dydį aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams kiekvieniems kalendoriniams metams, atsižvelgdama į šiame įstatyme nustatytus fiksuotų tarifų nustatymo principus, nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (4 punktas); Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kiekvienais metais įvertina elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintą elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumą ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumą. Fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra peržiūrimi, atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir šios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams. Peržiūrėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduotas po šių tarifų pakeitimo dienos (7 punktas); numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos (8 punktas).

Pagal nuo 2013-02-01 įsigaliojusio Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 2 punktą saulės šviesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, kurioms leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduoti pagal prašymus, pateiktus iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pasiekus 10 MW saulės šviesos energijos elektrinių įrengtąją galią, Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus. Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2013-02-01) nustatyta, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintą elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumą ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumą. Atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir šios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiūrimi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai. Peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos. Remiantis šio Įstatymo straipsnio 8 dalimi numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos.

Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad pareiškėjai leidimas plėtoti elektros gamybos pajėgumus buvo išduotas remiantis teisiniu reglamentavimu, galiojusi iki 2013-02-01, o leidimas gaminti elektros energiją - pagal pakeistą saulės energetikos plėtros reglamentavimą, galiojantį nuo 2013-02-01. Taigi, įsigaliojus Įstatymo pataisoms, nuo 2013-02-01 skatinimo kvotų paskirstymas buvo sustabdytas, nes, kaip nurodė Energetikos ministerija 2013-02-28 rašte Nr. (8.3-10)3-817, suminė elektrinių galia viršijo įstatyme nurodytus 10 MW (b. l. 65).

Atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes, jog dėl leidimo gaminti elektros energiją pareiškėja kreipėsi 2013-02-26, šis leidimas jai buvo išduotas 2013-03-26, todėl darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai vadovavosi leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu galiojusiomis įstatyminėmis nuostatomis ir Leidime nustatė, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 29 nutarime konstatavo, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu yra susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius. Tokiu reguliavimu, kuriuo teisės normos galėtų būti pakeistos, kai reguliuojami santykiai jau yra baigti, būtų sudarytos prielaidos paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą. Taigi, remiantis aukščiau minėtu teisiniu reglamentavimu atsakovė neturėjo pagrindo leidime įtvirtinti nuostatos, kad elektros energijos supirkimui turi būti taikomi tarifai pagal leidimo plėtoti elektros energiją išdavimo datą, t.y. Energetikos ministerija neturėjo įstatyminio pagrindo vadovautis teisinio santykio atsiradimo metu negaliojusiomis teisės normomis. Šis teisės aktų aiškinimas nepažeidžia bendrojo teisės principo – įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit), nes su Leidimo gavimo procesu susiję teisiniai santykiai iki 2013-02-26 nebuvo susiformavę, todėl negalima tvirtinti, kad nauju teisiniu reguliavimu įsiterpiama į susiformavusius teisinius santykius. Pažymėtina, kad jokių išimčių tiems gamintojams, kurie leidimus plėsti elektros energiją gavo galiojant ankstesniam teisiniam reglamentavimui, teisės aktai nenumato.

Pareiškėjos teigimu, dėl to, kad atsakovė uždelsė išduoti leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą, todėl ji tik 2013-02-26 pateikė atsakovei prašymą dėl leidimo gaminti elektros energiją išdavimo. Teismas atsakovės neteisėto veikimo ar neveikimo išduodant leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą neįžvelgia. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 16 straipsnio 6 dalį Energetikos ministerija per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos privalo išduoti gamintojui leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus arba pateikti motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti leidimą. Jeigu pateikti ne visi duomenys ar dokumentai, terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ar dokumentų pateikimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalis, jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti licenciją, leidimą ar atestatą neatsakoma per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo išduoti licenciją, leidimą ar atestatą ir visų tinkamai įformintų dokumentų registravimo licencijas, leidimus ar atestatus išduodančioje institucijoje teisės aktų nustatyta tvarka dienos, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl licencijos, leidimo ar atestato išdavimo. Pareiškėjos skundo argumentai, bylos dokumentai patvirtina, kad patikslintą prašymą dėl leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą ir papildomus dokumentus atsakovei pateikė 2012-09-24, o šį leidimą atsakovė išdavė 2012-11-05. Taigi, terminas leidimui išduoti šiuo atveju skaičiuotinas nuo 2012-09-24, leidimas turėjo būti išduotas iki 2012-10-24. Nors Energetikos ministerijos veiksmai ar neveikimas šio leidimo išdavimo procese nėra nagrinėjamos bylos dalykas, pažymėtina, kad terminą leidimui išduoti atsakovė praleido nežymiai. Toks nežymus leidimo išdavimo termino praleidimas, teismo vertinimu, niekaip negalėjo daryti įtakos tam, kad pareiškėja tik 2013-02-26 pateikė atsakovei prašymą dėl leidimo gaminti elektros energiją išdavimo. Be to pareiškėja minėto leidimo, Energetikos ministerijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų ar neveikimo jį išduodant, neskundė.

Pareiškėja reikalavimą dėl ginčijamo leidimo dalies panaikinimo reiškia teigdama, kad jos teisėti lūkesčiai pažeisti, kadangi priėmė sprendimą vykdyti elektros energijos gamybos saulės fotovoltinėje elektrinėje veiklą, į ją investuoti vadovaudamasi ankstesne Įstatymo redakcija, t. y. tikėjosi, jog jos pagaminta elektros energijos supirkimo kaina neturėtų kisti 12 metų. Teismas su tokiais teiginiais sutikti negali, nes teisės doktrinoje numatyta, kad verslininkai veikia savo rizika, todėl nuostoliai dėl normalios ūkinės gamybinės rizikos tenka pačiai įmonei, tačiau vartotojas (elektros energijos) turi būti ginamas įstatymo papildomai, nes pastarasis yra silpnesnioji sandorio šalis. Taigi, įstatymų leidėjas, gindamas silpnesnę sandorio šalį, šiuo atveju elektros energijos vartotoją, pakeitė Įstatymo nuostatas. Pareiškėja yra juridinis asmuo, kuris, pasirinkęs tokį verslo modelį (gaminti elektros energiją), turi elgtis apdairiai ir rūpestingai bei įvertinti verslo riziką, taip pat ir elektros energijos kainų pasikeitimus. Teismas su pareiškėjos argumentais dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo nesutinka ir dėl leidime plėsti energijos gamybos pajėgumą nurodytos sąlygos, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pareiškėja jau gavusi šį leidimą negalėjo pagrįstai tikėtis, kad turėdama leidimą gaminti elektros energiją elektrinėje pagaminta elektros energija galės prekiauti teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išdavimo metu nustatyta tvarka ir sąlygomis. Tuo remdamasis teismas atmeta pareiškėjos argumentus dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo.

Esant nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, teismas daro išvadą, kad Energetikos ministerijos 2013-03-26 leidimas Nr. LG-0989 ginčijamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis jo išdavimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pagrįstas teisės aktais, nėra teisinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, o taip pat įpareigoti Energetikos ministeriją 2013-03-26 leidime gaminti elektros energiją Nr. LG-0989 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išdavimo metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis, todėl UAB „Vitlita diagnostika“ skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Vitlita diagnostika“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.