Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja 2021 m. birželio 8 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus sprendimą Nr. 20-1173 netenkinti pareiškėjos 2021 m. gegužės 5 d. pateikto prašymo „Dėl sprendimo priėmimo“, įpareigoti atsakovą priimti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. V-373 patvirtinto Ligos ir (ar) laikinojo nedarbingumo ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu nustatymo komisijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 16 punkto nuostatas atitinkantį sprendimą (galutinį individualų administracinį aktą) dėl rašte Nr. 14-2726 dėstomos informacijos, įpareigoti Šiaulių tardymo izoliatorių supažindinti pareiškėją su galutiniu sprendimu pagal Reglamento 16 punkto reikalavimus.

Pareiškėjos skunde nurodoma, kad pareiškėja L. A.Č. yra statutinė pareigūnė ir vykdo tarnybą Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau - ir Šiaulių TI, ir Atsakovas, ir įstaiga) Resocializacijos skyriaus (toliau - ir RS) specialistės pareigose, yra Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narė. 2020 m. gruodžio 8 d. pareiškėjai buvo patvirtintas susirgimas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), dėl ko nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. buvo laikinai nedarbinga. Vadovaudamasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. V-373 patvirtinto Ligos ir (ar) laikinojo nedarbingumo ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu nustatymo komisijos darbo reglamento (toliau - Reglamentas) nuostatomis, 2021 m. sausio 12 d. įstaigai pateikė prašymą Nr. 20-64 „Dėl laikinojo nedarbingumo ryšio nustatymo“, kuriuo prašė patvirtinti pareiškėjos ligos ir laikino nedarbingumo ryšį su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu. Šiaulių tardymo izoliatoriaus ligos ir (ar) laikinojo nedarbingumo ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu nustatymo komisija, sudaryta Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-417, (toliau-Komisija) 2021 m. kovo 1 d. patvirtino Ligos ir (ar) laikinojo nedarbingumo ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu nustatymo išvadą Nr. 20-545 (toliau - Išvada), kurioje rekomendavo pripažinti, kad pareiškėjos laikinas nedarbingumas nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. dėl susirgimo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) neturi ryšio su tarnybinių pareigų atlikimu. 2021 m. kovo 15 d. pareiškėjai buvo atsiųstas susipažinti tos pačios dienos Šiaulių TI raštas Nr. 14-2726, pasirašytas Komisijos pirmininkės E. Č. (toliau -2021 m. kovo 15 d. Raštas Nr. 14-2726), kuriuo buvo informuota: „Vadovaujantis Išvada ir tyrimo metu surinktų duomenų visuma, Jūsų atveju atitiktis dėl laikinojo nedarbingumo ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu, kada Jūs galimai vykdėte funkcijas, kurias vykdant buvo neišvengiamas būtinas kontaktas su COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergančiu asmeniu, nenustatyta.“ Daugiau jokio dokumento, kuriame kokia nors forma būtų aiškiai suformuluotas ir pasirašytas Šiaulių TI direktoriaus sprendimas, negavo, todėl, gindama savo galimai pažeistas teises ir teisinius interesus, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams (toliau - Teismas) padavė skundą dėl 2021 m. kovo 15 d. Rašte Nr. 14-2726 suformuluoto sprendimo panaikinimo. 2021 m. balandžio 27 d. Teismas priėmė nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, nes jis nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka. Teismas išdėstė motyvus ir, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktiką ir į pareiškėjos skundo dalyką, padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, nes yra tarpinis viešojo administravimo subjekto dokumentas. Teismo nutartyje rašoma, kad 2021 m. kovo 15 d. Raštas Nr. 14-2726, pasirašytas Komisijos pirmininkės, tik informuoja pareiškėją apie komisijos išvadą, kurioje rekomenduojama pripažinti, kad Resocializacijos skyriaus specialistės L. A.Č. laikinas nedarbingumas nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 20 d. dėl susirgimo COVID-19 liga (koronoviruso infekcija), neturi ryšio su tarnybinių pareigų atlikimu. Teismas nurodo, kad savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu galėtų būti tik galutinis individualus administracinis aktas (Šiaulių TI direktoriaus sprendimas), kuriuo, vadovaujantis Reglamento 16 punktu, būtų priimtas sprendimas nepripažinti atitinkamo ryšio. Atsižvelgdama į 2021 m. balandžio 27 d. Teismo nutartį ir joje dėstomus argumentus, 2021 m. gegužės 5 d. įstaigai pateikė prašymą „Dėl sprendimo priėmimo“ Nr. 20-1173, kuriuo įstaigos vadovo paprašė, vadovaujantis imperatyvia Reglamento 16 punkto nuostata, kuo skubiau priimti sprendimą (galutinį individualų administracinį aktą) dėl 2021 m. kovo 15 d. Rašte Nr. 14-2726 dėstomos informacijos ir pareiškėją su tokiu sprendimu supažindinti. Pareiškėjos prašymą buvo atsisakyta tenkinti, ir apie tai pareiškėja buvo informuota Šiaulių TI 2021 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 14-5127 „Dėl 2021 metų gegužės mėn. 4 d. prašymo“ (toliau - 2021 m. gegužės 7 d. Raštas Nr. 14-5127). Čia nurodoma: „Kadangi įstaigos vadovas, užrašydamas rezoliuciją, priėmė sprendimą nepripažinti atitinkamo ryšio, o Jums buvo pateikta informacija apie priimto sprendimo motyvus, teisinį pagrindą bei jo apskundimo tvarką, laikytina, kad galutinis sprendimas dėl Jūsų 2021 m. sausio 12 d. prašymo Nr. 20-64 „Dėl laikinojo nedarbingumo ryšio nustatymo“ jau yra priimtas <...>“. Su tokia Atsakovo pozicija nesutinka ir mano, kad yra nesilaikyta Reglamento 16 punkto nuostatos. Komisijai patvirtinus Išvadą, pareiškėja nebuvo supažindinta su jokia Šiaulių TI direktoriaus rezoliucija dėl atitinkamo ryšio nepripažinimo ir negavo galutinio individualaus administracinio akto (Šiaulių TI direktoriaus sprendimo), kuriame, vadovaujantis Reglamento 16 punktu, turėjo būtų suformuluotas galutinis sprendimas. Tokiu būdu, mano, kad Atsakovas nesilaikė Reglamento 16 punkto reikalavimų ir kartu sudarė teisines kliūtis pareiškėjai teisminiu būdu ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Reglamento 10 punktas numato, kad „ Komisija išvadą dėl darbuotojo ligos ir (ar) laikinojo nedarbingumo ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu pateikia įstaigos vadovui per 10 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo. <...> Komisijos išvadoje išdėstomos nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas įvertinimas, ar darbuotojo liga ir (ar) laikinasis nedarbingumas turi ryšį su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu <...>“. Reglamento 16 punkte nurodyta: „ įstaigos vadovas, gavęs komisijos išvadą, kurioje konstatuoja, kad darbuotojo liga ir (ar) laikinasis nedarbingumas neturi ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu, per 3 darbo dienas nuo šios išvados gavimo priima sprendimą nepripažinti atitinkamo ryšio, nurodydamas priimto sprendimo motyvus, teisinį pagrindą bei jo apskundimo tvarką ir įteikia jį darbuotojui.“ Nors 2021 m. gegužės 7 d. Rašte Nr. 14-5127 pažymima, kad „Reglamente taip pat nenurodyta priimamo sprendimo forma, <...>“, atsižvelgiant į Reglamento 16 punkto formuluotę, yra akivaizdu, jog įstaigos vadovo sprendimas privalo atitikti individualiam administraciniam aktui (sprendimui) keliamus reikalavimus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - Viešojo administravimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalis nurodo, kad „Administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus.“ Viešojo administravimo 10 straipsnio 5 dalyje reglamentuojami reikalavimai administracinio sprendimo turiniui: „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.“ Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad „Administracinis sprendimas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens. Kai administracinis sprendimas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, sprendimo pasirašymui prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje.“ Dokumentas, kuris neatitinka administracinio sprendimo turinio reikalavimų, negali būti laikomas teisines pasekmes sukeliančiu administraciniu sprendimu Viešojo administravimo įstatymo prasme ir LVAT formuojamos praktikos prasme. Dokumentas, kuriame nėra suformuluotas teisės aktuose nurodyto atitinkamus įgaliojimus turinčio asmens sprendimas, negali būti laikomas galutiniu teisinę procedūrą užbaigiančiu sprendimu. Pabrėžtina, jog 2021 m. kovo 15 d. Raštu Nr. 14-2726, pasirašytu Komisijos pirmininkės, pareiškėja yra tik informuojama apie Komisijos išvadą, kurioje rekomenduojama pripažinti, kad pareiškėjos laikinas nedarbingumas nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 20 d. dėl susirgimo COVID-19 liga (koronoviruso infekcija) neturi ryšio su tarnybinių pareigų atlikimu. Tačiau sprendimas, kaip numatyta Reglamento 16 punkte, nėra priimtas bei suformuluotas ir pareiškėjai nėra įteiktas. 2021 m. gegužės 7 d. Rašte Nr. 14-5127 Atsakovas nurodo: „Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente (2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas byloje Nr. A556-336/2011). Neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kai individualus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių-teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkėlinėjami į administracinį aktą, tad priimant individualų administracinį aktą neretai pakanka padaryti nuorodą j atitinkamą šaltinį“. Dėl to, jog individualus administracinis aktas gali būtų surašytas, jame detaliai nedėstant visos informacijos dėl sprendimo teisinio ir faktinio pagrindimo bei motyvų, o padarant nuorodą į atitinkamą šaltinį, kaip konkrečiu atveju - Išvadą, klausimai ir abejonės nėra keliamos. Tačiau sprendimą individualaus administracinio akto forma turi teisę ir pareigą priimti tik tam įgaliojimus turintis asmuo, sprendime turi būti aiškiai suformuluotas sprendimą priėmusio asmens patvarkymas (įpareigojimas) konkrečiam subjektui (asmeniui), administraciniame sprendime privalo būti aiškiai nurodytas jį priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Administracinis sprendimas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno. Žinoma, kai administracinis sprendimas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, sprendimo pasirašymui prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje. Pareiškėjai 2021 m. kovo 15 d. Raštu Nr. 14-2726, kaip tai atsispindi ir šio rašto pavadinime „Dėl informacijos pateikimo“, yra pateikta informacija apie Išvadą, tačiau tai nėra individualaus administracinio akto reikalavimus atitinkantis sprendimas Reglamento 16 punkto prasme. Reglamento 16 punkte labai aiškiai yra suformuluota, kas turi įgaliojimus priimti sprendimą, - gavęs komisijos išvadą, kurioje konstatuojama, kad darbuotojo liga ir (ar) laikinasis nedarbingumas neturi ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu, per 3 darbo dienas nuo šios išvados gavimo sprendimą priima įstaigos vadovas. Jokiam kitam asmeniui nėra suteikti tokie įgaliojimai. O vadovaujantis Viešojo administravimo 10 straipsnio 5 dalies 8 punktu, administraciniame sprendime privalo būti nurodoma administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. 2021 m. kovo 15 d. Raštas Nr. 14-2726, kuriame dėstoma informacija, yra pasirašytas Komisijos pirmininkės E. Č., Akivaizdu, jog Komisijos pirmininkė, pagal Reglamento 16 punkto nuostatas, neturėjo teisės priimti sprendimo dėl Išvados, kurią patvirtino jos pačios vadovaujama Komisija. Be to, ir pačiame 2021 m. kovo 15 d. Rašte Nr. 14-2726 niekur nėra daroma nuoroda į kokį nors įstaigos vadovo, t. y. Šiaulių TI direktoriaus, sprendimą (nurodant šio sprendimo datą ir registracijos numerį). 2021 m. gegužės 7 d. Rašte Nr. 14-5127 yra pažymėta, kad Reglamente nenurodyta priimamo sprendimo forma, todėl „įstaigos vadovas 2021 m. kovo 1 d. naudojantis dokumentų valdymo sistema DocLogix susipažino su Komisijos pateikta išvada ir suformulavo rezoliuciją bei taip įformino savo sprendimą (pridedami metaduomenys) <...>“. Nesutiktina su Atsakovo pozicija, kad Reglamente nenurodyta priimamo sprendimo forma. Kas tikrai nenurodyta, - jog sprendimas yra priimamas ar gali būti priimamas rezoliucija. Priešingai, formuluotė „priima sprendimą nepripažinti atitinkamo ryšio, nurodydamas priimto sprendimo motyvus, teisinį pagrindą bei jo apskundimo tvarką“ rodo, kad administracinis sprendimas privalo būti priimtas kaip individualus aktas, pagal Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Konkrečiu atveju tai nebuvo padaryta. 2021 m. gegužės 7 d. Rašte Nr. 14-5127 nurodoma, kad įstaigos vadovas 2021 m. kovo 1 d., naudojantis dokumentų valdymo sistema DocLogix, susipažino su Komisijos pateikta išvada ir suformulavo rezoliuciją, taip įformindamas savo sprendimą. Pirmiausia apie įstaigos vadovo rezoliucijos buvimą pareiškėjai tapo žinoma tik iš 2021 m. gegužės 7 d. Rašto Nr. 14-5127. Reglamento 16 punktas numato, kad įstaigos vadovas, gavęs komisijos išvadą, per 3 darbo dienas nuo šios išvados gavimo priima sprendimą nepripažinti atitinkamo ryšio ir įteikia jį darbuotojui. Pažymi, jog 2021 m. kovo 15 d. Rašte Nr. 14-2726 nėra daroma nuoroda į jokią įstaigos vadovo 2021 m. kovo 1 d. rezoliuciją. Jokie meta­duomenys su įstaigos vadovo 2021 m. kovo 1 d. rezoliucija prie 2021 m. kovo 15 d. Rašto Nr. 14-2726 nebuvo pridėti. Antra, manytina, jog 2021 m. gegužės 7 d. Rašto Nr. 14-5127 priede pateiktuose metaduomenyse matoma įstaigos vadovo 2021 m. kovo 1 d. rezoliucija apskritai nelaikytina administraciniu sprendimu Reglamento 16 punkto prasme ne tik dėl to, kad tokios sprendimo formos nenumato teisės aktas, bet ir todėl, kad toje rezoliucijoje suformuluotas patvarkymas „Pritariu, vykdyti“ yra skirtas ne pareiškėjai, kas turėtų būti daroma individualiame administraciniame sprendime pareiškėjos atžvilgiu, o Užduoties vykdytojui. Pateiktuose metaduomenyse matoma informacija apie užduočių istoriją: I. G. 2021-03-01 13:04:00 suformulavo Rezoliuciją/Užduotį „Susipažinti su dokumentu“; E. Č. 2021-03-01 13:25:23 suformulavo Rezoliuciją/Užduotį „Vykdyti“; S. R. 2021-03-01 14:50:52 suformulavo Rezoliuciją/Užduotį „Pritariu, vykdyti“; R. S. suformulavo: „Paskirti 3021-03-01 G. V.“; G. V. 2021-03-01 14:52:13 suformulavo Rezoliuciją/Užduotį „Pritariu, vykdyti“. Taigi Metaduomenų lentelė rodo įstaigos vadovo S. R. pritarimą bei patvarkymą dėl kažkokios Užduoties vykdymo. Tačiau Šiaulių TI direktoriaus 2021 m. kovo 1 d. rezoliucijoje nėra jokių patvarkymų (įpareigojimų) skirtų būtent pareiškėjai, kas turėtų būti aiškiai suformuluota įstaigos vadovo galutiniame individualiame administraciniame akte, kuriame formuluojamas sprendimas konkretaus darbuotojo atžvilgiu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių TI Veiklos organizavimo skyriaus vedėjas G. V. toje pačioje užduočių istorijoje yra suformulavęs tokią pačią Rezoliuciją/Užduotį, kaip ir įstaigos vadovas, „Pritariu, vykdyti“. Taigi skirtingas pareigas užimantys pareigūnai konkrečioje situacijoje priiminėjo tokius pačius sprendimus, nors Reglamento 16 punkte labai aiškiai yra suformuluota, kad sprendimą dėl išvados, kurioje konstatuojama, kad darbuotojo liga ir (ar) laikinasis nedarbingumas neturi ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu, priima įstaigos vadovas. Atsižvelgdama į aukščiau dėstomą, mano, kad faktiškai ligos ir (ar) laikinojo nedarbingumo ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu nustatymo procedūra, pradėta pagal pareiškėjos 2021 m. sausio 12 d. prašymą Nr. 20-64 „Dėl laikinojo nedarbingumo ryšio nustatymo“, yra nebaigta, nes nėra priimtas galutinis teisines pasekmes sukeliantis individualus teisės aktas, kaip numato Reglamento 16 punktas, - įstaigos vadovo, t. y. Šiaulių TI direktoriaus, sprendimas. Pareiškėja su tokiu sprendimu, kaip nurodo Reglamento 16 punktas, nėra supažindinta. O tai sudarė teisines kliūtis pareiškėjai teisiniu būdu ginti galimai pažeistas savo teises bei teisinius interesus dėl pareiškėjai nepalankių Išvados argumentų. Dėl šios priežasties 2021 m. gegužės 5 d. įstaigai pateikė prašymą „Dėl sprendimo priėmimo“ Nr. 20-1173, kuriuo paprašė, kad įstaigos vadovas, vadovaujantis imperatyvia Reglamento 16 punkto nuostata, kuo skubiau priimtų sprendimą (galutinį individualų administracinį aktą) dėl 2021 m. kovo 15 d. Rašte Nr. 14-2726 dėstomos informacijos ir pareiškėją su tokiu sprendimu supažindintų. 2021 m. gegužės 7 d. Rašto Nr. 14-5127 nurodoma, kad prašomi veiksmai nebus atliekami, nes galutinis sprendimas jau yra priimtas. Atsižvelgdama į pateiktus argumentus, mano, kad toks Atsakovo atsisakymas atlikti prašomus veiksmus yra neteisėtas, nes prieštarauja Reglamento 16 punkto, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatoms ir pažeidžia pareiškėjos teisę gauti teisės aktų reikalavimus atitinkantį galutinį sprendimą, todėl teismui teikia šį skundą.