Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-580-238/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-04
Bylos Nr.
1A-580-238/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Danguolė Šiugždinytė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
T. V., R. M., S. S.
Advokatai
Regina Atkočaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-580-238/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33771-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Viktoro Preikšo ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei,nuteistojo T. V. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Dėl nuteistųjų R. M. ir S. S. apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. V. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 5 d., apie 16.30 val., juvelyrinių prekių parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas su R. M. ir S. S. atvirai pagrobė į rankas paduotą 2 170 eurų vertės auksinę grandinėlę, priklausančią R. M. įmonei, tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimo turto už 2 170 eurų.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) nuteistasis T. V. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Skunde nurodo, kad buvo nustatytas asmuo, kuris dalyvavo nusikaltime, tačiau jis nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o visi kaltinimai buvo pateikti jam (apeliantui), todėl prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą ir jį išteisinti.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja Regina Atkočaitienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Rima Žaltauskaitė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo T. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

7. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino T. V. kaltu padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.

8. Apeliantas teigia, kad buvo nustatytas asmuo, kuris dalyvavo nusikaltime, tačiau jis nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o visi kaltinimai buvo pateikti jam. Konstatuojama, kad šis apelianto argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti asmenys dalyvavę nusikaltimo padaryme ir jų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vienas iš nusikaltime dalyvavusių asmenų buvo apeliantas T. V.. Pažymėtina, kad T. V. dalyvavimas nusikaltime patvirtinamas byloje surinktais įrodymais, procesiniuose dokumentuose esančiais duomenimis.

9. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamasis T. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad važiuojant automobiliu su R. M. ir K., kažkuris iš jų pradėjo kalbėti apie tai, kad Vilkaviškyje yra nesudėtinga pavogti prekių iš juvelyrinių parduotuvių, todėl sutiko jas parodyti. K. jį visų pirma nusivedė į juvelyrinių prekių parduotuvę, kuri yra prie gatvės, tuomet nuėjo į kitą parduotuvę, kuri yra Vilkaviškio m. aikštes pakraštyje, kur K. vėl kalbėjosi su pardavėja apie aukso kainas ir gaminius, o jis pats nieko neklausinėjo. Šioje parduotuvėje jie užtruko apie 10 minučių, vėliau sugrįžo į automobilį, kuriame buvo R. M. ir S. S., kuri pasisiūlė nueiti į parduotuvę ir pavogti kokį nors gaminį. Praėjus maždaug 10 minučių ji grįžo ir pasakė važiuoti, kadangi turi grandinėlę. Jis grandinėlės parodyti neprašė, kadangi jam ji buvo neįdomi. Taip pat nurodė, kad vaidmenimis pasiskirstę nebuvo, viskas įvyko spontaniškai (t. 1, b. l. 147, 148). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. V. pripažino, jog ėjo į parduotuvę tiesiog prasieiti, bet nepripažino, kad kažką rodė. Teigia, kad ten gal ir kalbėjo kažką apie grandinėles, bet jis sakė, kad nėra prasmės vogti, nes iš tokio miesto nepabėgsi. Automobilyje gal ir kalbėjo kažką apie vagystę, nepamena, tačiau jis pasakė, kad jam neįdomu ir jis nesivelia į tokius dalykus (t. 3, b. l. 99–114). Tačiau aukštesniojo teismo nuomone, byloje surinkti įrodymai nekelia jokių pagrįstų abejonių dėl T. V. dalyvavimo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

10. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama įtariamoji S. S. nurodė, kad ji su R. M., T. (kaip paaiškėjo vėliau – V.) ir K., kurio pavardės nežino, susibūrė Kaune tikslu nuvažiuoti į Vilkaviškį ir kažką pavogti. Tikslas buvo pavogti juvelyrinių dirbinių, tačiau kokių ir iš kur, suplanavę nebuvo. Kelionės metu kalbėjosi, kad kažkurie iš vyrukų nueis apžiūrėti, ar yra kokių brangių juvelyrinių dirbinių, o ji po to nueis jų pavogti. Jie visi keturi nuvažiavo prie juvelyrinės parduotuvės ir T. V. su K. nuėjo jos apžiūrėti. Jie grįžo po 5 minučių ir pasakė, kad parduotuvėje yra grandinėlių, ir liepė jai nueiti kažką pavogti. Žino, kad jie buvo apžiūrėję 27 gramų auksinę grandinėlę, tačiau jai liepė pavogti tai, ką pavyks, konkretaus daikto neįvardino (t. 1, b. l. 90–92). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji S. S. nurodė, kad atsimena, jog ėjo į parduotuvę, tačiau jai niekas neliepė ir nesakė, kad eitų kažką vogti. K. paaiškino žodžiu, kur yra parduotuvė, o ar kas prieštaravo tam, nepamena. Nepamena, ar tarėsi važiuodami automobilyje, kas ką darys. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, tik jai niekas neliepė eiti vogti, nežino, kodėl tuo metu taip sakė (t. 3, b. l. 99–114).

11. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamasis R. M. nurodė, kad susitiko su T. V., S. S. ir K., kuris pasakė, kad Vilkaviškyje yra nesudėtinga pavogti juvelyrinių dirbinių, todėl visi susitarė, kad važiuoja ten ir K. jiems parodys, kur yra juvelyrinės parduotuvės. Nuvažiavus prie parduotuvės į ją nuėjo K. ir T. V., o jiems grįžus S. S. pasisiūlė eiti vogti (t. 2, b. l. 13, 14). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. nurodė, kad negali pasakyti, kas nuėjo į parduotuvę. Kai ji sakė, jog eina vogti, buvo tik jie dviese, o kai ji išėjo, vėliau atėjo T. V. su K. Pinigus už pavogtą grandinėlę gal bendrai būtų naudoję, taip išeina, kad visi keturi. Kad kažką reikia pavogti, buvo kalbama važiuojant nuo Marijampolės iki Vilkaviškio (t. 3, b. l. 99–114).

12. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. Z. metu paaiškino, kad 2017 m. liepos 5 d. po pietų dirbo parduotuvėje, kuomet atėjo du vyriškiai, jie nuėjo prie aukso skyriaus, klausinėjo apie aukso gaminius, kokia kaina, kiek gramų. Į parduotuvę buvo atėję T. V., S. S. ir dar vienas vyras. Vienas kalbėjo daugiausiai, o kitas (T. V.), nepamena, ar ką kalbėjo, bet nuolat kažką telefonu rašinėjo. Jie parduotuvėje išbuvo gal 5 minutes. Po kurio laiko atėjo panelė, sakė, kad norėtų aukso. Vieną pažiūrėjo, pasimatavo, padavė, paskui paprašė kito gaminio, pasiėmė į rankas ir pabėgo.

13. BK 24 straipsnis nustato būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką požymius. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Kelių asmenų padarytos veikos bendrumas galimas keliomis formomis, viena iš jų – sudėtinga bendrininkavimo forma, kai, be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys, kurie neatlieka veikų (nors kartais gali atlikti), aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios nulemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais.

14. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Kartu tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, sudaromo tarp bendrininkų, pasekmė. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gali pasireikšti bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2011).

15. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju T. V. tiesiogiai neatliko BK 178 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos, bet atliko kitokią veiką, kuri šiuo atveju nulėmė S. S. padarytą nusikalstamą veiką ir yra susijusi su ja – prieš įvykdant vagystę jis su kitu asmeniu (K.) nuvyko į juvelyrinių dirbinių parduotuvę, apžiūrėjo joje esančias prekes ir šią informaciją perdavė S. S.. Iš byloje esančių R. M. ir S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad visi nuteistieji tarėsi įvykdyti nusikalstamą veiką ir suvokė, kad joje dalyvauja – važinėjo ir ieškojo juvelyrinių parduotuvių, jas apžiūrinėjo, tarėsi, ką reikėtų pavogti ir kas tai padarys. Vagystė, kurią įvykdė S. S., buvo susitarimo, sudaryto žodžiu tarp visų bendrininkų, pasekmė. Nors kaltinamoji S. S. savo parodymus teismo posėdžio metu pakeitė, o kaltinamasis R. M. parodymus pakeitė iš dalies, teismo įsitikinimu, tai buvo padaryta tik siekiant padėti bendrininkui T. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jų duoti parodymai atitinka ir kitą bylos medžiagą bei tarpusavyje sutampa. S. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jie visi jau Kaune susibūrė tam, kad važiuotų į Vilkaviškį ką nors pavogti. Apie tai, kad T. V. su kitu asmeniu prieš įvykdant vagystę buvo atėję apžiūrėti juvelyrinių dirbinių, patvirtino ir liudytoja R. Z.. Kaltinamasis R. M. patvirtino, kad pinigus už pavogtą grandinėlę būtų pasidalinę visi keturi. Teismo posėdžio metu T. V. teigė, kad automobilyje gal ir kalbėjo kažką apie vagystę, nepamena, tačiau jis pasakė, kad jam neįdomu ir jis nesivelia į tokius dalykus. Tačiau tiek iki vagystės padarymo, tiek jos metu, tiek ir po jos, T. V. buvo kartu su kitais asmenimis, kurie vykdė vagystę, girdėjo jų pokalbius ir pritarė jų veiksmams, kartu ėjo į parduotuvę, iš kurios buvo ketinama vogti, laukė S. S. kol ši įvykdys vagystę (pavogs grandinėlę), iš Vilkaviškio miesto išvyko tik tuomet kai sulaukė pavogto daikto. Taigi, T. V. versija, kad jis su įvykdyta vagyste nėra susijęs, dėl jos įvykdymo nesitarė ir joje nedalyvavo, laikytina tik jo gynybine versija, siekiant išvengti savo atžvilgiu baudžiamosios atsakomybės.

16. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodoma, kad T. V. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2017 m. liepos 5 d. apie 16.30 val. juvelyrinių prekių parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas su T. V. ir S. S. dėl svetimo turto pagrobimo, atvirai pagrobė į rankas paduotą 2170 eurų vertės auksinę grandinėlę, priklausančią R. M. įmonei, tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimo turto už 2170 eurų. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamą veiką atliko ir buvo nuteisti trys asmenys – T. V., R. M. ir S. S., taigi ši nuosprendžio dalis, kurioje nurodoma, kad T. V. nusikalstamą veiką atliko su T. V., taisytina, nekeičiant paties nuosprendžio, kadangi tai nekeičia nuosprendžio esmės.

17. Byloje neginčytinai nustačius, kad būtent T. V. 2017 m. liepos 5 d., apie 16.30 val., juvelyrinių prekių parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas su R. M. ir S. S. atvirai pagrobė į rankas paduotą 2 170 eurų vertės auksinę grandinėlę, priklausančią R. M. įmonei, tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimo turto už 2 170 eurų, todėl jo veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuota teisingai.

18. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai T. V. skyrė bausmę – laisvės atėmimą, bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimą jos vidurkiui. Apeliaciniame skunde bausmės švelninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.

19. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas T. V. pritaikytas tinkamai, jam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų. Todėl nuteistojo T. V. apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžio aprašomosios dalies penktoje pastraipoje padarytą rašymo apsirikimo klaidą ir šią pastraipą išdėstyti taip:

„T. V. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2017 m. liepos 5 d. apie 16.30 val., juvelyrinių prekių parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas su R. M. ir S. S. atvirai pagrobė į rankas paduotą 2170 eurų vertės auksinę grandinėlę, priklausančią R. M. įmonei, tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimo turto už 2 170 eurų.“

Teisėjai Jūratė JakubonienėViktoras PreikšasDanguolė Šiugždinytė