Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-259-332/2007

Teisėjas: Žilvinas Astrauskas Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. liepos 5 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-05-09 nuosprendžio, kuriuo K. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. nuteista už tai, kad būdama liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 42-1-667-04, pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu 2004-11-03 apklausos metu Šiaulių m. II policijos komisariate, esančiame Tilžės g. 54, Šiauliuose, davė melagingus parodymus, kad 2004-08-17 apie 23.00 val. Beržyno mokyklos stadione nukentėjusieji K. Š. ir E. Č. prie jos ir D. M. prisikabino, kvietė eiti kartu, siūlė išgerti, po ko priėjo M. R. norėdamas jas apginti ir prasidėjo muštynės, bei tęsdama nusikalstamą veiką, apklausta 2005-03-04 teisiamajame posėdyje, vykusiame Šiaulių miesto apylinkės teisme, esančiame Vilniaus g. 247, Šiauliuose, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. už melagingų parodymų davimą ir prisiekusi, davė melagingus parodymus, nurodydama, kad prie jos prisikabino E. Č., o prie D. M. – kitas nukentėjęs, siūlė eiti kartu išgerti, bandė apsikabinti, o M. R. su trimis draugais atėjo jų ginti ir prasidėjo muštynės.

Teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad liudytojai E. Č. ir K. Š. paneigė jos neva melagingai duotus parodymus. Liudytojų parodymai prieštaringi, E. Č. apklaustas 2005-03-04 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji ir D. M. paklausė tikslaus laiko, E. Č. ir K. Š. atsakę kiek yra valandų ir jos nuėjo. Tuo tarpu 2005-06-03 teismo posėdžio metu K. Š. parodė, kad su merginomis kalbėjo, apie ką neprisimena. Kad kalbėjo su merginomis ir galėjo siūlyti merginoms pašvęsti kartu, K. Š. nurodė ir 2007-05-09 teisiamojo posėdžio metu. Liudytojai E. Č. ir K. Š. įvykio metu buvo neblaivūs, E. Č. duoti parodymai – siekis sušvelninti savo neblaivaus asmens elgesį. Jos duoti parodymai užrašyti netiksliai, apklausų metu ji nurodė, kad E. Č. ir K. Š. pasakytų žodžių tiksliai neprisimenanti. Pastabų dėl 2005-03-04 teisiamojo posėdžio protokolo negalėjo pareikšti, nes nebuvo proceso dalyviu. E. Č. ir K. Š. ją ir D. M. kalbino, jų veiksmus suprato kaip siūlymą prie jų prisijungti. Kaltinime nurodyto žodžio ,,prisikabino“ reikšmė nesuprantama.

Apylinkės teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas buvo šališkas, jis negalėjo nešališkai išnagrinėti baudžiamosios bylos, nes aukštesnės instancijos teismai priimdami sprendimus pripažino, kad ji yra padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. – davusi melagingus parodymus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu padarius išvadas, neatitinkančias aukštesnių instancijų teismų nuosprendžiais padarytų išvadų, apylinkės teismo nuosprendis būtų panaikintas. Aukštesniųjų teismų sprendimuose išvados dėl melagingų parodymų davimo padarytos nepašalinus prieštaravimų tarp jos ir E. Č. duotų parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodymus davė būdama nepilnametė, neturėjo dalyvavimo baudžiamajame procese patirties, reikiamo išsilavinimo, todėl negalėjo visiškai suprasti reikalavimo duodamų parodymų tikslumui ir vartojamoms sąvokoms. Kad apylinkės teismas buvo šališkas patvirtina ir tai, kad į teisiamąjį posėdį liudytojais buvo kviečiami tik E. Č. ir K. Š., kurių parodymai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-07 nutartimi pripažinti teisingais, kiti asmenys – nuteistieji M. R., E. K., E. J. ir A. U., kurie galėjo duoti parodymus apie to paties įvykio aplinkybes, kviesti į teisiamąjį posėdį nebuvo, teisiamasis posėdis vyko tik formaliai minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išvadų rėmuose. E. Č. ir K. Š. teisiamojo posėdžio metu apklausti neteisėtai, nesilaikant baudžiamojo proceso principų. Liudytojai apklausti apie plėšimo nusikaltimo padarymo aplinkybes, kai šio nusikaltimo padarymo aplinkybės jau buvo visapusiškai ir išsamiai išnagrinėtos ir patvirtintos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Apylinkės teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad E. Č. ir K. Š. jau yra davę parodymus, pakartotinai šiuos asmenis apklausiant pakeitus duotus parodymus E. Č. ir K. Š. galėjo kilti baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Todėl liudytojų E. Č. ir K. Š. teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant bylą dėl melagingų parodymų davimo duoti parodymai nelaikytini įrodymais.

Teismo posėdyje nuteistosios K. S. gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, ir teisingai kvalifikavo S. S. nusikalstamus veiksmus.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį K. S. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė liudytojų E. Č. ir K. Š. bylą nagrinėjant apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu atitinkamai 2006-01-08 ir 2007-04-26 duotais parodymais, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad K. S. baudžiamojoje byloje Nr. 42-1-667-04 būdama liudytoja ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė melagingus parodymus.

Liudytojas E. Č. apklaustas 2006-01-08 bylą nagrinėjant apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prie jo ir K. Š. priėjusios merginos paklausė kiek yra valandų, K. Š. išsitraukęs mobiliojo ryšio telefoną joms atsakė ir merginos nuėjo. Prie merginų nesikabinėjo. Po to prie jų priėjo vaikinai ir paklausę, kodėl kabinėjasi prie merginų, jį ir K. Š. apiplėšė. Iš esmės liudytojas E. Č. parodė analogiškai ikiteisminio tyrimo metu 2005-12-23 ir nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 42-1-667-04 apklaustas 2005-03-04 teisiamojo posėdžio metu ir 2004-08-18 bei 2004-12-13 ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas K. Š. 2007-04-26 bylą nagrinėjant apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prie jo ir E. Č. priėjusios merginos paklausė kiek yra valandų, merginoms atsakęs. Taip pat šio posėdžio metu K. Š. parodė, jog nebandė merginų sulaikyti, merginos negalėjo suprasti, kad prie jų kabinėjamasi. Kad prie merginų jis ir E. Č. nesikabinėjo, K. Š. nurodė 2006-01-04 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 42-1-667-04 apklaustas 2005-06-03 teisiamojo posėdžio metu ir 2004-08-18 ikiteisminio tyrimo metu. Apygardos teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų teisingumu.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-06-06 nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, kad M. R., E. K., E. J. ir A. U. susitarė apiplėšti E. Č. ir K. Š., dėl to M. R. prie pastarųjų priėjo, kitos priežasties tarp išvardintų asmenų kilti konfliktui nebuvo.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija negali nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad K. S. baudžiamojoje byloje Nr. 42-1-667-04 apklausta 2004-11-03 ikiteisminio tyrimo metu ir 2005-03-04 teisiamajame posėdyje davė melagingus parodymus, jog K. Š. ir E. Č. prie jos ir D. M. kabinėjosi ir M. R. norėdamas jas apginti priėjo prie K. Š. ir E. Č.. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai vertino K. S. tyčinius nusikalstamus veiksmus kaip siekį paneigti M. R., E. K., E. J. ir A. U. iki nusikalstamos veikos padarymo susiformavusią tyčią apiplėšti E. Č. ir K. Š..

Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad liudytojų E. Č. ir K. Š. parodymai prieštaringi. Aukščiau išdėstyti šių liudytojų parodymai patvirtina, jog jie nuosekliai nurodė, kad neatliko veiksmų K. S. ir D. M. atžvilgiu, kurie prieštarautų moralės ir dorovės principams ir nebuvo pagrindo M. R. ir kitiems baudžiamojoje byloje Nr. 42-1-667-04 nuteistiems asmenims imtis priemonių nutraukti tokius E. Č. ir K. Š. veiksmus. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad K. Š. 2007-05-09 teisiamojo posėdžio metu bylą nagrinėjant apylinkės teisme parodė, jog su merginomis kažką kalbėjosi, tačiau ką tiksliai neatsimena ir galėjo pasiūlyti merginoms kartu pašvęsti bei 2005-06-03 baudžiamąją bylą Nr. 42-1-667-04 nagrinėjant apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad jis su merginomis kalbėjosi, neprieštarauja aukščiau išdėstytiems liudytojų E. Č. ir K. Š. parodymams.

Apeliaciniame skunde K. S. argumentas, kad jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme užrašyti netiksliai, atmestinas. K. S. parašu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2004-11-03 surašyto protokolo teisingumą, be to, apklausiant K. S. dalyvavo jos motina D. S.. Nuteistoji nepasinaudojo jai įstatymo suteikta teise daryti savo parodymų protokolo pakeitimus bei reikšti dėl protokolo pastabas. 2005-03-04 teisiamojo posėdžio metu K. S. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Laikyti, kad nuteistosios parodymai užrašyti netiksliai nėra pagrindo.

Apeliantės skundo argumentas, kad liudytojų E. Č. 2006-01-08 ir K. Š. 2007-04-26 bylą nagrinėjant apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai nelaikytini įrodymais, taip pat atmestinas. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1-4 dalyse nurodoma, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Apeliantės ginčijami liudytojų E. Č. ir K. Š. parodymai apylinkės teismo pagrįstai laikyti įrodymais, nes jie atitinka įrodymams keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus. Liudytojai E. Č. ir K. Š. patvirtino kaltinamosios kaltę įrodančias aplinkybes, įrodymai gauti teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka – atliekant Lietuvos Respublikos BPK numatytus proceso veiksmus. Aplinkybė, jog liudytojai E. Č. ir K. Š. buvo apklausti nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 42-1-667-04 dėl jų atžvilgiu įvykdyto plėšimo, neleidžia laikyti E. Č. ir K. Š. duotų parodymų, nagrinėjant bylą dėl asmens melagingų parodymų davimo plėšimo byloje, neteisėtai gautais įrodymais.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad apylinkės teismas buvo šališkas. Skunde pažymėta aplinkybė, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 42-1-667-04 aukštesnės instancijos teismai priimdami sprendimus nurodė, kad ji davusi melagingus parodymus, neleidžia konstatuoti, jog bylą nagrinėjęs apylinkės teismas dar prieš pradėdamas nagrinėti bylą ar bylos nagrinėjimo metu būtų turėjęs ar įgijęs išankstinių nuostatų dėl bylos baigties. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį asmens, padariusio nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., atžvilgiu privalo nustatyti pagal šį straipsnį baudžiamajai atsakomybei kilti būtinas sąlygas – asmens duotų parodymų neatitikimą nustatytoms bylos aplinkybėms, kaltės - tiesioginės tyčios buvimą asmens veiksmuose ir kt. Ar asmuo kaltas nusikalstamos veikos padarymu pripažįstama tik teismo nuosprendžiu iš­sa­miai iš­tyrus ir tei­sin­gai įver­tinus įro­dy­mus, kurie patvirtina ar paneigia esant baudžiamajai atsakomybei kilti pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. būtinas sąlygas. Kolegija jau aukščiau minėjo, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Be to, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė teisiamojo posėdžio metu bylą nagrinėjant dėl melagingų parodymų davimo ištirtais M. R., E. K., E. J. ir A. U. baudžiamojoje byloje Nr. 42-1-667-04 duotais parodymais ir neapklausė šių asmenų teisiamajame posėdyje. Kolegija mano, kad šių asmenų duoti parodymai negali būti laikomi patikimais ir šiuos liudytojus apklausti teisme nebuvo tikslinga. Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad ištirti įrodymai įvertinti ne taip, kaip norėtų nuteistoji, negali būti traktuojama teismo šališkumu. Taip pat kolegija nenustatė, kad apylinkės teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nuostatas.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Nuteistosios K. S. apeliacinį skundą atmesti.