Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 9 mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 6 mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 5 punktais, A. Š. įpareigotas 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir gydytis nuo alkoholizmo,

bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. 2023 m. vasario 18 d. apie 18 val. 27 min. (duomenys neskelbtini), prie garažo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. V. į veidą, tuo padarydamas jam odos nubrozdinimą kairiojo antakio srityje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. V. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma (kaltinamojo A. Š. parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo V. V., liudytojų V. P. ir E. S. parodymais, specialisto išvada, apžiūros protokolo ir kitais rašytiniais įrodymais) nustatyta, kad kaltinamasis A. Š. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. V. į veidą. Kaltinamojo fizinis poveikis į nukentėjusiojo kūną – sudavimas rankos kumščiu į veidą - vertinamas kaip mušimas. Nuo šio neteisėto kaltinamojo veiksmo nukentėjusiajam buvo sukeltos pasekmės - padaryti sužalojimai, tai yra odos nubrozdinimas kairiojo antakio srityje, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 66-67).

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo A. Š. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės

Skiriant kaltinamajam A. Š. bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos keturios bausmės rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jo trukmę nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui – 1 metus, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 1-2 dalis, 4 dalies 1, 5 punktai).

Kadangi kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirtina atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad A. Š. nusikalstamą veiką, už kurią yra teisiamas, padarė iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 30 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo (nusikalstama veika padaryta 2023 m. vasario 18 d.), šiuo nuosprendžiu ir teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės turi būti subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnyje numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis. Bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalys), prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės (8 mėnesių laisvės apribojimo) pridedant visą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę – 6 mėnesius laisvės apribojimo, ir kaltinamajam A. Š. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 1 metai ir 2 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir gydytis nuo alkoholizmo.

Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytina bausmė, kaltinamojo A. Š. visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 30 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. V. civiliniame ieškinyje prašė priteisti jo naudai iš kaltinamojo A. Š. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų jam buvo prakirstas antakis, patinusi kairė akis, jis buvo pažemintas, buvo užsidaręs dviem dienoms namuose, neišėjo į viešumą, juto dvasinius išgyvenimus, depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą (b. l. 44).

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kaip jau minėta, jog kaltinamasis A. Š. netiesiogine tyčia atliko neteisėtus veiksmus – vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui į veidą. Dėl tokių neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui buvo sukeltos pasekmės - padaryti sužalojimai, tai yra odos nubrozdinimas kairiojo antakio srityje, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 66-67). Įvertinus tai, jog dėl A. Š. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. V. patyrė fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus, buvo sumažėjusios jo bendravimo galimybės, šios pasekmės nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo dvasinei ir fizinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, jog jam padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Nors teismų praktika nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose inkriminuojama BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, yra pakankamai gausi, tačiau dėl itin plataus spektro aplinkybių, kurias nustačius asmens veiksmai kvalifikuojami pagal aptariamą baudžiamojo įstatymo straipsnį, asmenims nustatomų sveikatos sutrikdymų masto ir pobūdžio, priteistinos minimalaus ir maksimalaus dydžio neturtinės žalos ribos nėra vienareikšmės. Be to, kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu – vieną kartą suduodant kumščiu į veido sritį. Nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas pasireiškė pavieniu sužalojimu – odos nubrozdinimu kairiojo antakio srityje. Įvertinus sveikatos sutrikdymo mastą, jo sunkumą, bei tai, kad neigiami padariniai sveikatai nėra ilgalaikiai (kaip nurodė nukentėjusysis ir civilinis ieškovas savo civiliniame ieškinyje, truko dvi dienas), nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. civilinis ieškinys dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. V. priteistina iš kaltinamojo A. Š. 300 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui, tokia suma laikytina adekvati ir proporcinga nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina (b. l. 118-120).

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su garso įrašu, saugoma byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (bylos viršelis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Š. sumažintą bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės - 8 (aštuonių) mėnesių apribojimo - pridėti visą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, ir A. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir gydytis nuo alkoholizmo.

Į galutinę subendrintą bausmę įskaityti A. Š. pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 30 d. teismo baudžiamąjį įsakymą visiškai ar iš dalies atliktą bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalis).

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. Š. 300 Eur (tris šimtus eurų) nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinę plokštelę su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.