Utenos apylinkės teismo nutartis

Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovei T. K. ir jos atstovui advokatui Valdui Bivainiui, atsakovui V. G. ir jo atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, institucijos teikiančios išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Svetlanai Priščepai, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovui V. G. ir pagal atsakovo V. G. priešieškinį ieškovei T. K. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus

Aprašomoji dalis

nustato:

Institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kuria siūlė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su vaikų tėvu V. G..

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla nutrauktina.

Šalys – ieškovė T. K. ir atsakovas V. G. – atsižvelgdami į savo nepilnamečio sūnaus ir dukros poreikius, savo turtinę padėtį, pasiekė abiems šalims priimtiną susitarimą dėl nepilnamečiams vaikams – sūnui L. G. ir dukrai I. G. teiktino išlaikymo dydžio ir laikotarpio, jų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, sudarė taikos sutartį, ją prašė patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Šalys nurodė, jog jiems yra žinoma civilinės bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės, numatytos CPK 294 str., t.y., kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, šalims paaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, išlaikymo nepilnamečiam vaikui forma ar dydis, gyvenamoji vieta gali būti keičiami (CPK 293 str. 5 p., 294 str. 2 d., CK 3.201 str.).

Teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (CK 3.169 str. 2d.), kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (CK 3.169 str. 1d.). Institucija, tyrusi šalių gyvenimo sąlygas, nustatė, kad ieškovė šiuo metu neužtikrina vaikams reikiamų gyvenimo sąlygų, vaikai gyvena kartu su tėvu, kuris vaikais rūpinasi tinkamai, todėl siūlė vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakovu.

Atsižvelgiant į iki šio laiko susiklosčiusią faktinę padėtį, t.y., kad šalių vaikai, šalims gyvenant skyrium, gyvena kartu su tėvu, nekeičiant jiems įprastos gyvenamosios vietos, taikos sutartis dalyje dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, kuria šalys susitarė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakovu, tvirtintina, nes tokia padėtis atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.169 str., 3.174 str.1-2 dalys) ir manytina, kad šalių nepilnamečių vaikų teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, jiems gyvenant kartu su tėvu bus užtikrintos, šis šalių veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 5p., 294 str. 2d.).

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje įvirtintas jau minėtas teises, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, siekiama užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai.

CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokio, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, būtini.

Nors sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatomi šie teisiškai reikšmingi faktai: 1) konkretaus vaiko poreikiai; 2) abiejų tėvų turtinė padėtis, tačiau atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma tai įvertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgia, užtikrina jų apsaugą, tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri nuo 2014-10-01 buvo 1.035 Lt, o nuo 2015-07-01 yra 325 EUR. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Šalių sūnus L. G. yra gimęs (duomenys neskelbtini), o dukra I. G. - (duomenys neskelbtini), jie gyvena kartu su atsakovu, lanko mokyklą, nėra duomenų, kad turėtų specialių poreikių, ieškovė gyvena skyrium, todėl kasdienė vaikų priežiūra tenka atsakovui. Šalys susitarė, kad ieškovė vaikų išlaikymui kas mėnesį kiekvienam mokės 90 EUR dydžio periodines išmokas.

Šalių sudaryta taikos sutartis dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo mokėjimo, atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus dėl šalių turtinės padėties ir jų nepilnamečių vaikų poreikių, tvirtintina, nes šis šalių veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 5p., 294 str. 2d.). Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ar dydis (CK 3.196, 3.201 str.).

Taikos sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė atlygins dalį atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 400 EUR (CPK 94 str. 2d.).

Ieškovei Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-02-09 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-312-311 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, – atlyginimo valstybei.

Atsakovui pagal įstatymą (CPK 83 str. 1d. 2p.) esant atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo už priešieškinio reikalavimą priteisti išlaikymą vaikams, o dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo reikalavimą apmokėjus 31 EUR žyminiu mokesčiu, taikos sutartimi šalims susitarus vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakovu, atsakovui yra pagrindas grąžinti 75 proc. žyminio mokesčio – 23,25 EUR (CPK 87 str. 2d., 3d.,5d.). Dėl nutarties vykdymo (nutarčiai įsiteisėjus) dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo atsakovas su šios nutarties kopija turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

2015-07-23 teismo nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš ieškovės nepilnamečiams vaikams laikinas materialinis išlaikymas ir nustatyta jų laikina gyvenamoji vieta kartu su atsakovu, įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str., 87 str., 94 str., 98 str., 140 str. 3d., 290 str., 291 str., 293 str. 5p., 294 str., 295 str., teismas

nutaria:

1. Patvirtinti šalių – ieškovės T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – sudarytą taikos sutartį tokio turinio:

1.1. ieškovė T. K. ir atsakovas V. G. susitaria ir nustato nepilnamečių vaikų: dukros I. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnaus L. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jų tėvu V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

1.2. ieškovė T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai I. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnui L. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokės periodinėmis išmokomis po 90 (devyniasdešimt) eurų kiekvienam vaikui nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šie mokėjimai turi būti atlikti į atsakovo V. G., atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke iki einamojo mėnesio paskutinės mėnesio kalendorinės dienos. Atsakovas V. G. yra paskiriamas ieškovės teikiamo išlaikymo vaikams lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

1.3. Atsakovas sutinka su tokiu išlaikymo dydžiu, todėl priešieškinio likusioje dalyje atsisako. Ieškovė atsisako savo ieškinio visų reikalavimų.

1.4. Šalys susitaria, kad atsakovo turėtą dalį bylinėjimosi išlaidų, t.y. 400 Eur atlygins ieškovė, pinigus pervesdama į atsakovo aukščiau nurodytą sąskaitą per 4 (keturis) mėnesius, skaičiuojant nuo šios sutarties pasirašymo dienos, taip pat ieškovė sutinka atlyginti teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

2. Grąžinti atsakovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,25 EUR žyminio mokesčio.

3. Civilinę bylą Nr.e2-977-356/2015 nutraukti.

4. Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti 2015-07-23 teismo nutartimi Nr.e2-977-356/2015 iki teismo sprendimo priėmimo taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymą ir laikino materialinio išlaikymo jiems iš ieškovės T. K. priteisimą.

5. Šios nutarties nuorašus įteikti šalims (per jų atstovus) ir institucijai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vijolė Vitienė