Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-07-02 · Civilinė byla Nr. 2S-1149-265/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-05-04Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-07-02Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-02
Bylos Nr.
2S-1149-265/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04933-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Skolininkas
A. K.

Įžanginė dalis

Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-1149-265/2015Teisėjas R. Dilys (Proceso Nr. 2-06-3-04933-2015-8)Procesinio sprendimo kategorijos(S)122.4;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininkės A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Jono Petriko pareiškimą dėl leidimo įeiti į skolininkui priklausančią gyvenamąją patalpą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo leisti įeiti antstoliui, dalyvaujant turto vertintojams, į skolininkei A. K. nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tai yra gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, bendras plotas 0,8200 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto 2 notaro biuro 2014-08-01 išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 1-9770 ir Nr. 1-9771 dėl skolų išieškojimo, parduodant iš varžytynių hipoteka įkeistą turtą: gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, bendras plotas 0,8200 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš skolininkės A. K. išieškotojo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius naudai. 2014-11-04 priimtas antstolio patvarkymas skirti ekspertizę skolininkės turto vertei nustatyti. Ekspertizę atlikti pavesta UAB „Ober-Haus” turto vertintojams. UAB „Ober-Haus” turto vertintojams vykdant antstolio pavedimą reikalinga patekti į skolininkės gyvenamąsias patalpas ir atlikti nekilnojamojo turto apžiūrą, siekiant nustatyti turto rinkos vertę. Galimybės apžiūrėti jai priklausančias gyvenamąsias patalpas skolininkė nesudaro.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi prašymą tenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad išieškojimui vykdyti, išieškotojo, skolininkės teisėms vykdymo procese užtikrinti, siekiant nustatyti skolininkui priklausančios gyvenamosios patalpos vertę, yra reikalinga apžiūrėti šias patalpas, į kurias pareiškėjas nėra įleidžiamas.

Atskiruoju skundu skolininkė A. K. prašė skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio prašymą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog nutartis dėl leidimo eiti į skolininko gyvenamąsias patalpas išduodama tik tada, kai antstolis išnaudoja visas galimybes patekti į skolininkui priklausantį turtą. Skolininkė nurodo, kad antstolis visų priemonių neišnaudojo, kadangi visus vykdomojoje byloje priimtus dokumentus siuntė tuo adresu, kuriuo ji negyvena. Dėl to apie priimtus sprendimus vykdomojoje byloje ji nežinojo, ir nėra pagrindo teigti, kad ji trukdė antstoliui atlikti gyvenamųjų patalpų vertinimą. Be to, nurodo, kad jos atsisakymas leisti apžiūrėti patalpas arba aplinkybės, kad name, kurį prašoma apžiūrėti, niekas negyvena, nebuvo įformintas procesiniu dokumentu.

Antstolis Jonas Petrikas su skolininkės atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog skolininkė sąmoningai neatsiima jai siunčiamų laiškų bei vilkina išieškojimo procesą. Pasak antstolio, trukdymas antstoliui atlikti vykdymo veiksmus gali pasireikšti ir neveikimu.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CPK 615 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas antstoliui leidžia įteiti į patalpas tik tais atvejais, kai konstatuoja, jog skolininkas nesilaikė CPK 644 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos nekliudyti antstoliui vykdyti vykdymo veiksmus. Įpareigojimas nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus suprantamas ne tik kaip pareiga nesiimti aktyvių veiksmų, kurie tiesiogiai trukdo antstoliui atlikti su vykdymu susijusius veiksmus, bet ir kaip įpareigojimas skolininkui bendradarbiauti su antstoliu siekiant sklandaus vykdymo proceso. Be to, pažymėtina, jog skolininkas turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Nagrinėjamu atveju skolininkė nurodo, jog gyvenamosiose patalpose, kurias reikia apžiūrėti, ji negyvena, o apie antstolio vykdymo procese priimtus sprendimus nieko nežino, dėl to ir neturi galimybių leisti antstoliui apžiūrėti patalpų, iš kurių vykdomas išieškojimas. Šiuo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog pati skolininkė 2015-03-04 kreipėsi į antstolį su prašymu informuoti apie vykdomus veiksmus. Pastarasis 2015-03-30 apie priimtus procesinius dokumentus informavo skolininkę, tačiau pastaroji nesudarė sąlygų įvertinti turto, iš kurio vykdomas išieškojimas, su antstoliu nebendradarbiavo ir vilkino išieškojimo procesą, t.y. neveikimu kliudė antstoliui vykdyti jam įstatymo priskirtas funkcijas.

Pažymėtina, kad skolininkei žinant, kad yra norima apžiūrėti jai nuosavybės teise priklausančias patalpas siekiant jas įvertinti, ji turi galimybę netgi ir esant teismo leidimo leisti patekti į patalpas, suderinti su antstoliu turto vertinimo atlikimo datą ir taip išvengti priverstinių vykdymo veiksmų.

Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis skolininko teisių nepažeidžia, o tik užtikrina sklandžią vykdymo proceso eigą ir visų vykdymo proceso šalių interesus. Dėl to naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Antstolis prašė priteisti iš skolininkės 55 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pažymėtina, kad viena iš antstolio funkcijų - teisinių konsultacijų – patarimų teisiniais klausimais teikimas (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Ši įstatymo leidėjo nuostata suponuoja išvadą, jog antstolis, atlikdamas savo funkcijas – vykdydamas vykdymo veiksmus, pats yra kompetentingas spręsti šioje byloje iškilusius teisinius klausimus. Atsiliepime į atskirąjį skundą nebuvo išsakyta jokių motyvų, kurie reikalautų specifinių žinių, nenumatytų įprastoje antstolio veikloje. Byloje sprendžiamas klausimas yra tiesiogiai susijęs su antstolio vykdomomis funkcijomis, todėl antstolis nepagrįstai prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš kitos bylos šalies.

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas