Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,

dalyvaujant pareiškėjui V. K. ir jo atstovui advokatui Mariui Ramanauskui, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2018 m. lapkričio 26 d. rašto (sprendimo) Nr. (18.8) –ATPSI-211 teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo įpareigoti atsakovę priimti sprendimą dėl pareiškėjo projektinių pasiūlymų rengimo užduoties derinimo.

Minėtu raštu atsakovė informavo pareiškėją, jog išnagrinėjus pateiktą poilsio paskirties pastatų Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini), statybos projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, ją atsisakyta derinti, kadangi:

1) nepateikta žemės sklypo registracijos duomenys su pakeistais naudojimo būdais - rekreacinės teritorijos ir atskirųjų želdinių teritorijos;

2) nepateiktas žemės sklypo planas su naudojimo būdo pakeitimais - priedas prie Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. Al-1304, 2018-10-01 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, naudojimo būdo pakeitimo;

3) projektinių pasiūlymų paskirtis - nustatyti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, todėl projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje sklypo užstatymo reglamentai (užstatymo tankumas, užstatymo intensyvumas, pastato aukštis), kurie nustatomi pagal parengtus ir suderintus projektinius pasiūlymus, negali būti pateikiami;

4) neteisinga iš anksto nustatyti projektinių pasiūlymų vaizdinėje informacijoje nagrinėjamos gretimos urbanistinės aplinkos dydį, šis dydis parenkamas projektinių pasiūlymų rengimo etape, projektinių sprendinių teisingumo pagrindimui.

Iš suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Be to, sprendžiant, ar atitinkamas aktas sukelia asmenims teisines pasekmes, turi būti atsižvelgiama ne tik į akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar vartojamas sąvokas, bet vertintinas akto turinys, ar juo yra išreiškiami tam tikri valinio pobūdžio patvarkymai.

Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo rašto turinio matyti, kad juo atsakovė iš esmės nepritaria projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, todėl šiuo konkrečiu atveju atsakovės priimtas raštas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, todėl jis kaip aktas nagrinėtinas teisme. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-431-552/2016.

Šiame kontekste paminėtina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimo nuostata, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia (liet. be kita ko) tai, jog poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimus); <...> sąvokos (formuluotės), susijusios su konstitucinių žmogaus teisių įgyvendinimu, jų ribojimu, turi būti itin aiškios, apibrėžtos ir suprantamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

Lietuvos Respublikos aplinko ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Dėl statybos techninio reglamento STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 07 13 iki 2019 01 01) (toliau – ir Reglamentas) 7 punkte be kita ko nustatyta, kad projektas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 24 straipsnio 3 dalyje išvardintais privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (tarp jų projektiniais pasiūlymais (kai jie parengti), suderintais su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis). Projektiniai pasiūlymai rengiami – išreikšti numatomo projektuoti visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nurodytais atvejais numatomo projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją. Projektinių pasiūlymų sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato statytojas, atsižvelgdamas į Reglamento 13 priedo nuostatas.

Reglamento 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai“ (toliau ir – Reglamento priedas) 10 punkte nustatyta, kad projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nurodoma:

10.1. informacija apie sumanytą projektuoti statinį ar jo dalį (pavadinimas, statybos rūšis, statinio kategorija, statinio pagrindinė naudojimo paskirtis), žemės sklypo ir statinio (techniniai ir paskirties) rodikliai (tarp jų gamybos, kitos planuojamos ūkinės veiklos, paslaugų apimtis, butų, vietų, lovų, aptarnaujamų žmonių skaičius; statinio ar jo dalies naudojimo paskirties keitimo atveju nurodoma esama ir būsima paskirtys;

10.2. projektinių pasiūlymų paskirtis;

10.3. projektinių pasiūlymų sudėtis;

10.4. statytojo pateikiami dokumentai ir kiti duomenys;

10.5. projektinių pasiūlymų vaizdinė informacija;

10.6. kiti duomenys (projektinių pasiūlymų parengimo terminai, Statytojui pateikiamų projektinių pasiūlymų kopijų ir kompiuterinių laikmenų su įrašyta projektinių pasiūlymų kopija kiekis ir kita).

Reglamento 12 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, įvertina, ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju yra galima. Minėto priedo 13 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), atsižvelgdamas į konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje gali nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą). Pagal Reglamento 13 priedo 14 punktą savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), įvertinę projektinių pasiūlymų užduotį per 5 darbo dienas jai pritaria (žyma „pritariu“, parašu ir data ant pirmojo lapo) arba per 5 darbo dienas raštu praneša statytojui motyvus, kodėl nepritaria.

Apibendrinant nurodytas nuostatas nagrinėjamos bylos aspektu darytina išvada, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) turi : 1) įvertinti, ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju yra galima; 2) atsižvelgęs į konkrečios statybos ypatumus, gali projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą); 3) per 5 darbo dienas raštu pranešti statytojui motyvus, kodėl nepritaria projektinių pasiūlymų užduočiai. Aiškinant pirmiau aptartas Reglamento nuostatas kartu su VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, konstatuotina, jog nepritariant projektinių pasiūlymų užduočiai būtina nurodyti ne tik motyvus, kodėl nepritarta, bet ir nurodyti teritorijų planavimo dokumentus, teisės aktų normas, kuriomis remiantis projektinių pasiūlymų užduočiai nepritariama.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamame sprendime atsakovė nenurodė teisinio pagrindo (nėra nurodyta jokio teritorijų planavimo dokumento ar kito galiojančio teisės akto nuostatų (nuostatos)), teisės aktų normų, kuriomis remiantis jis padarė atitinkamas išvadas ir priėmė neigiamą atsakymą dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties derinimo. Atsakovės argumentai, kad nepateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas su įregistruota pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtimi bei pačios atsakovės priimti administraciniai aktai dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga naudojimo būdo keitimo, laikytini nepagrįstais, kadangi Reglamento 13 priedo IV skyrius šių priedų nenumato kaip imperatyvių. Kita vertus, sutiktina su pareiškėjo ir jo atstovo argumentais, kad atsakovės rašto 1 ir 2 punktai yra formalaus pobūdžio, nes reikalauta pateikti pačios atsakovės - Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtus administracinius aktus, akivaizdžiai žinant, jog atsakovė vienu iš įvardijamų aktų, tenkindama pareiškėjo prašymą, pakeitė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga naudojimo būdą iš bendro naudojimo teritorijos į reakreacinės teritorijos ir atskirų želdynų teritorijos.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ginčijamą sprendimą rengęs specialistas V. D. nurodė, kad projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje Nr. 17-17 iš esmės netinkamai buvo nurodytas statinio techninis rodiklis – pastato aukštis 20 metrų. Liudytojo teigimu, jei pareiškėjas šį rodiklį būtų nurodęs 13 metrų, projektinių pasiūlymų rengimo užduotis būtų suderinta. Liudytojas teismo posėdžio metu nenurodė kokio galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendiniui šis statinio rodiklis prieštarauja. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovės sprendimas nebuvo pagrįstas jokia teisės norma, išskyrus subjektyviu asmens rengusio ginčijamą sprendimą Reglamento nuostatų suvokimu, kuris neatitinka teisės akto rengėjo valios.

Ginčijamas sprendimas priimtas statybos srityje, statytojo ūkinę veiklą reglamentuojančių, o tam tikrais atvejais ir ūkinę veiklą ribojančių santykių srityje, todėl jame, atsižvelgiant į paminėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, turėjo būti nurodomos tiek konkrečios faktinės aplinkybės, tiek ir ginčijamo sprendimo priėmimo aiškus teisinis pagrindas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nėra aiškiai reglamentuotas įrodinėjimo procesas (įrodinėjimo priemonės, jų rinkimo, vertinimo tvarka) viešojo administravimo subjektui nagrinėjant tam tikrą klausimą ir priimant administracinį sprendimą. Teisėtumo principas, pareiga pagrįsti administracinį sprendimą faktiniais duomenimis, įpareigoja viešojo administravimo subjektą prieš priimant administracinį sprendimą surinkti faktinius duomenis, būtinus sprendimo priėmimui bei juos įvertinti. Įrodinėjimo procesas viešojo administravimo institucijoje turėtų vykti atsižvelgiant taip pat į tam tikrą sritį reguliuojančius teisės aktus, pagal kurių reikalavimus nustatomi administracinėje byloje nagrinėtini faktai <...> bei įrodinėjimo priemonės, kurios yra nustatytos atitinkamą sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-511-602/2018). ABTĮ 3 straipsnis įtvirtina administracinio teismo kompetenciją nagrinėti viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, t. y. vykdyti viešojo administravimo subjektų kontrolę. Taigi viešojo administravimo subjektas privalo teisingai nustatyti faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam klausimui, surinkti įrodymus, būtinus administracinio sprendimo priėmimui, o administracinis teismas tik patikrina, ar minėtas pareigas viešojo administravimo subjektas atliko teisingai, todėl įrodinėjimas administraciniame teisme yra tik subsidiaraus pobūdžio, teismas gali tik papildyti įrodinėjimo procesą (ABTĮ 80 str.).

Atsižvelgdama į šiame sprendime išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatyti ginčijamo sprendimo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį bei tinkamai įvykdyti nustatytas pareigas.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėjas skundu reiškia ir reikalavimą įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją suderinti Poilsio paskirties pastatų Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduotį.

Pirmiausia pažymėtina, jog administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukelia Palangos miesto savivaldybės administracijai pareigą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą įvertinti pateiktą Poilsio paskirties pastatų Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduotį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, t. y. teismas kontrolės modelio bylose vykdo objektyvios teisinės tvarkos apsaugos funkcijas. Materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1536/2014).

Taigi remiantis aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, spręstina, jog materialines teises normas taiko atsakovė, todėl tik ji, vadovaudamasi Reglamento 13 priedo 14 punktu privalo įvertinti projektinių pasiūlymų užduotį ir per 5 darbo dienas jai pritarti arba per 5 darbo dienas raštu pranešti statytojui motyvus, kodėl nepritaria. Todėl vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjo skundas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pareiškėjas prašo iš atsakovės priteisti 730 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios apskaičiuotas už: pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje (3 val.) – 180 Eur.; už kelionę iš Šiaulių į Klaipėdą ir Klaipėdos į Šiaulius (5 val.) - 150 Eur.; už skundo ir patikslinto skundo teismui parengimą - 400 Eur. Šių išlaidų pagrindimui pateikta 2019 m. kovo 19 d. sąskaita - faktūra serija AMR Nr.1025 ir 2019 m. kovo 19 d. kasos pajamų orderis serija MRA Nr. 281.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Šioje byloje pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, taigi sprendimas priimtas pareiškėjo naudai.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme); kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pabrėžtina, kad LVAT yra pažymėjęs, jog teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje turi kompleksiškai įvertinti kurios iš proceso šalių interesus atitinkantis sprendimas buvo priimtas, kokia apimtimi patenkinti reikalavimai, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2013-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Pareiškėjas prašo priteisti išlaidas, susijusias su atstovo atvykimu į teismo posėdį iš Šiaulių į Klaipėdą ir vykstant atgal – 150 Eur. Rekomendacijų 3 punktas numato, jog dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Teismas šioje byloje proceso šalių privalomo dalyvavimo teismo posėdyje nebuvo nustatęs, kitų aplinkybių dėl ko teismo buveinės vietovėje kitas advokatas nebūtų galėjęs teikti teisinių paslaugų nenustatyta, todėl patirtų 150 Eur kelionės išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Detalizuotoje pažymoje nurodoma, kad pareiškėjas už skundo ir patikslinto skundo parengimą sumokėjo 400 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2. už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus koeficientas yra 2,5. Pareiškėjo patikslintas skundas pateiktas 2019 m. sausio 4 d., taigi imamas užpraėjusio ketvirčio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje rodiklis (III ketvirtis - 935,7), kuris daugintinas iš 2,5 ir maksimali galima priteisti suma yra 2339,25 Eur. Pareiškėjo prašoma atlyginti skundo ir patikslinto skundo parengimo išlaidų atlyginimo suma neviršija Rekomendacijų maksimalaus dydžio ir yra ženkliai mažesnė, todėl priteistina visa išlaidų, patirtų dėl skundo ir patikslinto skundo parengimo, atlyginimo suma.

Atstovas teikiamoje teisinių paslaugų ataskaitoje nurodo, kad 180,00 Eur atstovavimo išlaidos apskaičiuotos už 3 valandų trukmės pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, rekomenduojama priteisti 0,1 maksimalaus užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas taip: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 punktas).

Iš Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 19 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdžio metu pareiškėjo interesus atstovavo advokatas Marius Ramanauskas. Teismo posėdis prasidėjo – 15:03 val., baigėsi 14:49 val., trukmė – 46 min. Pagal Rekomendacijų 9 punktą laikas apvalinamas iki 1 val. Kadangi Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atstovavimą teisme yra 0,1 o posėdis vyko 2019 I ketvirtį, tai imamas 2018 III ketvirčio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje rodiklis, kuris tuo metu buvo 935,7 Eur. Taigi maksimali galima priteisti suma už 1 val. atstovavimo teismo posėdyje gali būti 93,57 Eur (395,7 x 0,1). Detalizuotoje pažymoje nurodoma, kad atstovui už atstovavimo 1 valandą teismo posėdyje sumokėta 60 Eur., ši suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nurodomo dydžio, todėl pareiškėjui priteistinas 60,00 Eur atstovavimo teisme išlaidų atlyginimas.

Pažymėtina, kad susipažinimas su bylos medžiaga, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan. traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai ir gali būti atlyginami pagal Rekomendacijų 8.19 punktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Tačiau teismų praktika patvirtina, jog kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį. Pareiškėjo išlaidos, patirtos rengiantis nagrinėti bylą po tai, kai su atstovu buvo sudaryta atstovavimo sutartis ir suteikta prieiga prie elektroninės bylos, atlygintinos kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai pagal Rekomendacijų 8.19 punktą.

Teismo nuomone, šių paslaugų atlikimas įvertinus tai, kad byla yra elektroninė, atstovui buvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės, atstovas rengė procesinius dokumentus nuo proceso pradžios, pasirengimas bylos nagrinėjimui laikytina sudedamoji atstovavimo teismo posėdyje dalimi ir atskirai už susipažinimą bei pasirengimą teismo posėdžiui teismo išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, iš atsakovės, Palangos miesto savivaldybės administracijos, pareiškėjui priteistinas 460,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (60,00 Eur (atstovavimas teismo posėdyje) ir 400,00 Eur (skundo ir patikslinto skundo parengimas)). Kitoje dalyje pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (18.8)-ATPS1-211 “Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties”.

Įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Dėl statybos techninio reglamento STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka iš naujo įvertinti pareiškėjo 2018 m. lapkričio 7 d. pateiktą Poilsio paskirties pastatų Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduotį.

Iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui V. K. priteisti 460,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.