- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-21
- Bylos Nr.
- 1S-675-493/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- V. I.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. I. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria nuteistojo V. I. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 81/04-603 dėl lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu netaikymo, buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. I. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 1995 m. vasario 20 d. nuosprendžiu ir V. I. paskirta galutinė bausmė - 14 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d., bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 4 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 2/3 paskirtos bausmės suėjo 2016 m. liepos 14 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. liepos 23 d. buvo 11 mėnesių ir 11 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2020 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 81/04-603 nutarė netaikyti nuteistajam V. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir iki bausmės pabaigos rekomendavo jam tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų, dalyvauti programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“.
3. Dėl šio Komisijos nutarimo nuteistasis pateikė skundą apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė konstatuodamas, kad Komisijos nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam V. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
4. Skunde apygardos teismui nuteistasis V. I. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistasis skunde teigia, kad Marijampolės apylinkės teismas priėmė šališką nutartį, neatsižvelgė į skunde nurodytus argumentus ir neįvertino teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų. Anot nuteistojo, Komisija nagrinėjamu atveju taip pat buvo šališka ir nurodė klaidinančias priežastis, dėl ko nuteistajam netaikomas lygtinis paleidimas. Nors nuteistajam rekomenduojama dalyvauti programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, tačiau minėta programa nevyksta dėl koronaviruso infekcijos, tačiau būtent dėl šios priežasties nesumažėjo ir „OASys“ programos balai. Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad prieš pusmetį Komisija buvo nutarusi jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nagrinėjamu atveju nepagrįstai priėmė priešingą sprendimą. Skundo autorius nurodo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę šiuo metu yra pasitaisęs. Taip pat, prašo atsižvelgti į jo amžių ir sveikatos būklę. Anot skundo autoriaus, jis yra padaręs teigiamas išvadas, atsisakė alkoholio, yra tikintis. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis atlikdamas bausmę neteisėtu ar piktu veikimu nepasižymėjo, priešingai, buvo skatinamas. Išėjęs į laisvę nuteistasis ketina gyventi krikščionių bendruomenėje, dirbti. Nuteistasis nurodo, kad yra pasirengęs atlikti bausmę neizoliuotas, mano, kad toks sprendimas atitiktų humaniškumo principą, tuo labiau, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra labai maža.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. I. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus bei susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas skundo argumentų neįvertino taip, kaip tikėjosi V. I., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ar šališka ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo.
6. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. I. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OAsys“ metodiką, atitinkanti 94 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.
7. Bylos duomenimis, V. I. lygtinio paleidimo atveju galimai turės darbą, ketina gyventi (duomenys neskelbtini). Be to, už gerą elgesį pataisos įstaigoje nuteistasis buvo paskatintas 3 kartus, drausmine tvarka nebaustas. Nors šios aplinkybės teigimai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, įvertinus ir kitas Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, kurias nuteistasis akivaizdžiai ignoruoja, pagrįstai spręstina, jog vien tik šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu jau yra pakankamos.
8. Laisvės atėmimo bausmę V. I. atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą. Šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis. Praeityje jis buvo teistas dar penkis kartus. Jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir naują nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog jis negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Atsižvelgiant į nuteistojo teistumų skaičių, į tai, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka net už kelių nusikalstamų veikų padarymą, neabejotina, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių.
9. Nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi nuteistojo praeities įvykiais, už kuriuos jis jau yra atlikęs didžiąją dalį jam paskirtos bausmės ir padaręs dėl tokių praeities įvykių tinkamas išvadas. Priešingai nei nuteistasis teigia skunde, apylinkės teismas tinkamai vertino V. I. asmenybę, teigiamus jo elgesio pokyčius, akcentavo ne tik nusikalstamą praeitį, bet ir įvertino jo teigiamą elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo tarpu informacija apie ankstesnius V. I. teistumus ar padarytų nusikalstamų veikų sunkumą atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.
10. Minėta, jog nuteistojo V. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, prilyginama vidutinei rizikos grupei, atitinka 94 balus ir nuo paskutinio vertinimo (2019 m. gruodžio 18 d.) rizika nepasikeitė. Nors nuteistasis teigia, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nepasikeitė dėl, to, kad jam pataisos įstaigoje rekomenduojamas dalyvauti užsiėmimas „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ nevyko, tačiau visiškai sutikti su šiais teiginiais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pakartotinio V. I. nusikalstamo elgesio riziką didina tai, kad jis bausmės vykdymo atidėjimo metu pažeidinėjo probacijos sąlygas, taip pat, nuteistajam yra būdinga smurtinio elgesio istorija apsvaigus nuo alkoholio. Nors V. I. teigia, kad problemų dėl gyvenamosios vietos neturi, tačiau pažymėtina, kad jis yra registruotas kaip asmuo neturintis pastovios gyvenamosios vietos, o po galimo lygtinio paleidimo planuoja apsistoti laikinuose namuose. Sutiktina ir su Socialinio tyrimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, kad nuteistojo padėtį apsunkina ir prasta finansinė padėtis dėl neišmokėtų ieškinių. Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis turi pakankamai sričių, kuriuose koreguodamas savo elgesį jis dar gali sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau tinkamų pastangų į tai nededa. Be to, būtina analizuoti, kiek pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų yra statiniai, ir kiek dinaminiai. Šiuo atveju matyti, kad V. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (55 balai), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę ir privalo juos sumažinti. Tokio didelio dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad V. I. vis dar deda per mažai pastangų, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
11. Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad net ir šiuo metu V. I. yra linkęs savo kriminalinę istoriją pateisinti, racionalizuoti savo netinkamą elgesį. Taip pat, remiantis nuteistojo elgesiu nestruktūruotoje aplinkoje elgesiu negalima atmesti tikimybės, kad jam nepalankiomis situacijomis gali tinkamai neįvertinti galimų savo veiksmų padarinių ar pasirinkti netinkamas problemų sprendimo alternatyvas, ypač patekęs į konfliktinę situaciją. Tuo labiau, kad atlikus smurtinio elgesio rizikos vertinimą pagal HCR-20 metodiką, nustatyta, kad pakartotinių smurtinių nusikaltimų rizika šiuo metu taip pat yra vidutinė. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį neabejotinai galintis paskatinti elgesys nėra pakankamai pakitęs, jog būtų galima pagrįstai manyti, kad išėjęs į laisvę jis sugebės susitvardyti konfliktinėje situacijoje.
2. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam, net ir atlikusiam didžiąją dalį bausmės, vis dar išskiriami net 7 kriminogeniniai rizikos veiksniai. Abejoti šiais Socialinės tyrimo išvados duomenis aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi tiek vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tiek kriminogeniniai rizikos veiksniai V. I. nustatyti atsižvelgiant tiek į jo teisės pažeidimų istorijos faktus, tiek ir stebimus nuteistojo elgesio pokyčius ir jų pasekmes, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, tai yra įvertinus tiek jo praeitį, tiek ir elgesį bausmės atlikimo metu.
3. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą ar priėmė šališką sprendimą pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. I. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra akivaizdi. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. I. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Minėtų argumentų kontekste teismas pabrėžia, jog jokie tarptautiniai teisės aktai ar rekomendacijos neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir pasitikėti nuteistuoju, jei jis dėl ankstesnių teistumų ir net po jam parodyto pasitikėjimo, būdamas laisvėje vėl darė nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant vis dar yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, net ir su taikoma probacija.
4. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad V. I. turi galimybę realiais veiksmais ir pastangomis teismui įrodyti, jog jis yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme ir gali gyventi vadovaudamasis visuomeninėmis vertybėmis, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo V. I. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.