Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. V., civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Justinai Paškevičienei, kaltinamajam V. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2018-05-08, apie 15.55 val., vairuodamas E. D. priklausantį automobilį Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui <...>.“, t. y. važiavo (duomenys neskelbtini) namu buvo neatidus ir neatsargus, nesilaikė visų atsargumo priemonių, apvažiuodamas jam iš dešinės kelio važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu ta pačia kryptimi dviračiu važiavusį V. V., gimusį (duomenys neskelbtini) m., neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir partrenkė dviratininką vairuojamo automobilio priekinio bamperio dešiniuoju kampu. Eismo įvykio metu nukentėjo dviratininkas V. V., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo apgadintas E. D. priklausantis automobilis Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei V. V. priklausantis dviratis,

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje važiavo link (duomenys neskelbtini), vežė močiutę į kapines. Važiavo maždaug 70 km/h greičiu. Privažiavo dviratininką, greitį sumažino iki 30 km/h. Norėjo apvažiuoti priekyje važiuojantį dviratininką, tačiau bijojo kirsti ištisinę liniją. Prasilenkdamas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, paliko per mažą atstumą tarp automobilio ir dviratininko ir priekiniu dešiniuoju bamperiu kliudė dviratininką. Iš karto sustojo, priėjo prie dviratininko, pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo. Po įvykio nukentėjusįjį lankė ligoninėje, jo atsiprašė. Norėjo susitaikyti, siūlė nukentėjusiajam atlyginti žalą, siūlė 1000 eurų, tačiau nesusitarė dėl sumos. Nukentėjusysis norėjo, kad jam sumokėtų 2 500 eurų. Jis tokios pinigų sumos neturi, todėl sumokėti negali. Gailisi dėl savo veiksmų.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti ties (duomenys neskelbtini) ir nurodyta: kelias – tiesus ruožas; kelio dangos būklė, tipas – sausas asfaltas; važiuojamosios kelio dalies plotis – 6,4 m, kelkraščio dešinės pusės plotis – 1,4 m, kelkraščio kairės pusės plotis – 1,4 m; kelio ženklai galiojimo zonoje – KET ženklas Nr. 108; duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą – viengubos ištisinės linijos, žyminčios kelio kraštą, vienguba ištisinė linija, skirianti priešingų krypčių eismo juostas. Automobilis Mazda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini) dešiniajame kelkraštyje, žiūrint kryptimi link (duomenys neskelbtini) priekinė dalis nukreipta į minėtą kaimą. Automobilis pilnai užvažiavęs ant kelkraščio, jo kairės pusės priekinis ir galinis ratai stovi ant viengubos ištisinės linijos, žyminčios kelio kraštą. Nuo automobilio galinės dalies iki (duomenys neskelbtini). Nuo to paties kampo, kryptimi į priešingą pusę, 11,7 m atstumu dešiniajame griovyje guli dviratis. Jo priekinė dalis nukreipta taip pat kryptimi link (duomenys neskelbtini). Dviračio priekinis ratas – 3,9 m, galinis – 3,9 m atstumu iki kelio važiuojamosios dalies krašto (b. l. 8-11, 19).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas automobilis Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: suskilęs priekinis stiklas, įlenktas priekinis bamperis ir priekinis dešinys sparnas (b. l. 12-13).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas dviratis Merckx, ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sugadintas galinis ratas, galinė šakė (b. l. 16-17).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad V. S. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje, vairuodamas transporto priemonė pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiais sutrikdyta nukentėjusiojo V. V. sveikata. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiojo parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto paaiškinimuose konstatuotos aplinkybės. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama V. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes V. S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

BK 281 str. 7 d. nustatyta, kad asmuo atsako pagal šio straipsnio 1–6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis V. S. apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, kad prieš pradėdamas dviratininko apvažiavimą buvo įsitikinęs, kad sugebės jį saugiai aplenkti. Jau buvo minėta, kad kaltinamojo parodymai esmėje sutampa su kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad V. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas V. S. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta vairuojant transporto priemonę, dienos metu, pažeidžiant KET reikalavimus, sukėlus kitam eismo dalyviui nesunkų sveikatos sutrikdymą. Įvertinama ir tai, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad V. S. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra jauno amžiaus, veikos padarymo metui buvo moksleivis, ateityje planuoja studijuoti. Teismas pažymi ir tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dėl to išgyvena ir kremtasi. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį parenkant artimą įstatyme numatytam minimumui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Teismas, vadovaudamasis BK 67 ir 68 straipsniais, apsvarstęs BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo kaltinamajam V. S. klausimą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, bylos aplinkybių visuma nesudaro teisinio pagrindo taikyti kaltinamajam šią poveikio priemonę. Vadovaudamasis BK 68 str., teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Bylą nagrinėjantis teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam V. S. įvertina tai, kad jis nusikaltimą padarė blaivus dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jo padarytas KET pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, nelaikytinas piktybišku ar turinčiu chuliganiško vairavimo požymių. Be to, kaltinamasis nėra baustas administracine tvarka, neteistas, duomenų, kad vestų netinkamą gyvenimo būdą nėra. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo V. S. taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis V. V. teisiamojo posėdžio metu iki įrodymų tyrimo pradžios pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo V. S. priteisti 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 74). Nurodė, kad viso dėl įvykio patirtą turtinę žalą vertina 5000 eurų. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ 2018 m. birželio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad nukentėjusiajam V. V. atlygino 2500 eurų neturtinę žalą (b. l. 51).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 str.). Pažymėtina, kad teismai privalo atsižvelgti ir į analogiškos kategorijos bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

Bylą nagrinėjančio vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes – gydymo stacionare trukmę (9 dienos), liekamųjų reiškinių nebuvimą, V. V. pateiktose epikrizėse nurodytus duomenis (b. l. 80, 81) apie sėkmingai atliktą reabilitaciją - nukentėjusiajam V. V. draudimo bendrovės išmokėtos neturtinės žalos dydis (2 500 eurų) nėra aiškiai per mažas, atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus ir iš esmės neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-211-895/2018 ir kt.). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas, jo taikyme suformuota teismų praktika sudaro pagrindą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. ieškinį atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

nusprendė:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 21 MGL (1050 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. S. skirti 14 MGL (700 eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.