Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-21 · Administracinė byla Nr. I-1736-790/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-21
Bylos Nr.
I-1736-790/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04732-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
D. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1736-790/2017Proceso Nr. 3-61-3-04732-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras,dalyvaujant pareiškėjui D. T.,atsakovo atstovui Aigerdui Skroliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas D. T. skundu (t. 1, b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki 2015 m. gruodžio mėnesio daug kartų buvo konvojuojamas netinkamomis sąlygomis. Konvojavimo automobiliuose tekdavo sėdėti ant kietų plastmasinių sėdynių, trūko vietos. Teigė patyręs diskriminaciją, nes pareigūnai važiuodavo sėdėdami ant minkštų sėdynių. Konvojavimo automobiliuose buvo rūkoma, dėl to pareiškėjui pasidarydavo bloga, svaigdavo galva, nes pats nerūko. Konvojavimo automobiliuose nebuvo saugos diržų, šildymo ir ventiliacijos sistemos arba neveikdavo, arba nebūdavo įjungiamos, trūkdavo oro. Buvo konvojuojamas patemptais kojos raiščiais, nors Kaune prašė, kad apžiūrėtų gydytojas. Buvo apžiūrėtas medikų tik atvykęs į Marijampolės pataisos namus, o Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai į jo nusiskundimus nekreipė dėmesio. Teigė patyręs emocinių ir psichologinių išgyvenimų, kančią, netinkamos konvojavimo sąlygos padarė įtaką jo psichikai ir sveikatai.

Atsakovo atstovas Viešojo saugumo tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 15–20). Atsakovo atstovas teigia, kad Viešojo saugumo tarnyba asmenis konvojuoja specialiaisiais automobiliais ir specialiaisiais autobusais, kuriuose yra pagal nustatytus reikalavimus įrengtos kameros, vėdinimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai, po du gesintuvus. Asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Visas Viešojo saugumo tarnybos specialiosios paskirties transportas yra patikrintas Nacionalinės visuomenės sveikatos laboratorijos, kuri nenustatė jokių pažeidimų. Atsakovo atstovas teigia, kad užtikrina, jog specialiuoju transportu vyktų tik leidžiamas asmenų skaičius, esant reikalui skiriamas papildomas transportas. Teisės aktai nenumato saugos diržų įrengimo. Konvojavimo automobiliuose rūkyti draudžiama, pareigūnai stebi bei drausmina pažeidėjus. Pareiškėjas Konvojavimo taisyklių nustatyta tvarka nesiskundė dėl galimai neteisėto pareigūnų elgesio, duomenų apie tai nėra. Atsakovo atstovas prašo taikyti ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimams dėl atsakovo veiksmų iki 2013 m. gruodžio 4 d.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundo reikalavimus palaikė, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad buvo konvojuojamas 2015 m. lapkričio arba gruodžio mėnesį iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Marijampolės pataisos namus su patemptais kojos raiščiais. Pasirašė, kad sutinka būti konvojuojamas. Su skundais dėl konvojavimo sąlygų, pareigūnų elgesio į Viešojo saugumo tarnybos vadovus nesikreipė. Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti. Nurodė, kad konvojavimui skirtas transportas atitinka nustatytus reikalavimus, įrengtos tinkamos kėdės, pareiškėjas turėjo individualią sėdėjimo vietą. Kojų raiščių patepimas nesusijęs su konvojavimo įvykiais, medikai leido konvojuoti pareiškėją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, civilinės atsakomybės, vykdant jo konvojavimą laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki 2015 m. gruodžio mėnesio.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuota teismų praktika, paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis administra­cinėje byloje Nr. A444-343/2013). Todėl ir nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad pareiškėjas jo konvojavimo metu suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo būti pažeidžiamos. Pareiškėjas dėl neturtinės žalos priteisimo į teismą kreipėsi 2016-12-05 (t. 1, b. l. 3), todėl laikytina, kad jis praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos vykdant jo konvojavimą galimai netinkamomis sąlygomis nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki 2013-12-04 atlyginimo.

Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovo atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (t. 1, b. l. 15–20). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pagal LVAT praktiką, teismui sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, šalys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo (pvz. LVAT 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises. Vertinant pagrindus atnaujinti pareiškėjo praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis) teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė objektyvaus pobūdžio aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų konvojavimo sąlygų nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki 2013-12-04, atlyginimo priteisimo taikytina ieškinio senatis ir ši skundo dalis atmestina. Todėl toliau byloje nagrinėtinos pareiškėjo konvojavimo sąlygos nuo 2013-12-05 iki 2015 m. gruodžio mėnesio (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Pagal Konvojavimo taisykles konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis atitinkamų izoliavimo reikalavimų (103 punktas); specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų (109 punktas); bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą ir kt.

Pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis pareiškėjas nagrinėjamu ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas šiomis dienomis: 2014-04-09, 2014-04-16, 2015-09-04, 2015-09-11, 2015-09-15, 2015-10-01, 2015-10-01, 2015-10-06, 2015-10-09, 2015-10-13, 2015-11-19, 2015-11-25, 2015-11-30, 2015-11-30, 2015-12-08, 2015-12-15, 2015-12-17 automobiliais: Iveco, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (24 sėdimos vietos), Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos), VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), Mercedes-Benz Atego, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (25 sėdimos vietos), Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (36 sėdimos vietos) (t. 1, b. l. 110–202, t. 2, b. l. 1–12).

Pareiškėjas nurodo, kad konvojavimo automobiliuose trūko vietos. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Byloje esantys įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius dėl vietos trūkumo konvojavimo metu. Atsakovo atstovo pateikti konvojuojamųjų sąrašai, kelionės žiniaraščiai (t. 1, b. l. 110–168), duomenys apie automobilių vietų skaičių patvirtina, jog automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis, nei nustatyta sėdimų vietų. Iš pateiktų į bylą Viešojo saugumo tarnybos konvojavimui naudojamų automobilių schemų matyti, kad kamerose yra vietos bagažui susidėti, įrengti atskiri bagažo skyriai (pvz., t. 1, b. l. 185, 189). Iš konvojaus žurnalų įrašų matyti, kad pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų nusiskundimų nereiškė. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl vietos trūkumo.

Pareiškėjas skunde teigė, kad konvojavimo automobiliuose nebuvo saugos diržų, šildymo ir ventiliacijos sistemos neveikdavo arba nebūdavo įjungiamos, trūkdavo oro, tekdavo sėdėti ant kietų plastmasinių sėdynių, teigė patyręs diskriminaciją, nes pareigūnai važiuodavo sėdėdami ant minkštų sėdynių. Konvojavimo taisyklių 146 punkte, nustatančiame specialiojo automobilio, autobuso reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Konvojavimo taisyklės nenumato, kad konvojavimo automobiliuose turi būti įrengiami saugos diržai, taip pat nenumato, kokio tipo sėdynės – minkštos ar kietos, turi būti įrengiamos asmenims konvojuoti. Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2013-03-27 protokolo Nr. F-A-46, 2013-03-27 protokolo Nr. F-M-67, 2014-05-12 protokolo Nr. F-A-167, 2014-05-12 protokolo Nr. F-M-175, 2015-05-08 protokolo Nr. F-VE-4, 2015-05-08 protokolo Nr. F-A-77, 2015-07-03 protokolo Nr. F-A-170, 2015-07-03 protokolo Nr. F-VE-8 (t. 1, b. l. 170–174, 184, 188, 198–201, t. 2, b. l. 4–5, 8–9) matyti, kad minėtuose konvojavimo automobiliuose įrengta pritekamoji ventiliacija, apšvieta atitinka nustatytus reikalavimus. Iš automobilių kėbulo schemų matyti, kad juose įrengti šildymo įrenginiai ir sistemos, ventiliacija, langai, evakuacinės angos (t. 1, b. l. 185, 189, 190, 202, t. 2, b. l. 2). Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (t. 1, b. l. 175–181, 183, 187, 192 t. 2, b. l. 3, 6, 7, 12), automobilių registracijos liudijimai (t. 1, b. l. 182, 186, 191, t. 2, b. l. 1, 11) patvirtina, kad Viešojo saugumo tarnybos naudojami konvojavimo automobiliai, jų įrengimas atitinka tokios rūšies transportui nustatytus techninius reikalavimus. Taigi, šie duomenys patvirtina konvojavimo automobilių tinkamumą ir saugumą, todėl teismas atmeta pareiškėjo teiginius dėl saugos diržų neįrengimo, netinkamos ventiliacijos, kietų sėdynių kaip abstrakčius ir neįrodytus. Teismas pripažįsta, kad konvojavimas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamų pasekmių.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo konvojuojamas patemptais kojos raiščiais. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad minėti įvykiai vyko 2015 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį jo konvojavimo iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Marijampolės pataisos namus metu. Konvojavimo taisyklių 137 punkte numatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Pagal šį teisinį reguliavimą, tuo atveju, jei pareiškėjo atžvilgiu Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai būtų atlikę neteisėtų veiksmų, konvojavimo sąlygos būtų neatitikę nustatytų reikalavimų, ar pareiškėjas būtų turėjęs kitų nusiskundimų ar sveikatos problemų, pareiškėjas turėjo teisę dėl šių aplinkybių nustatyta tvarka pareikšti skundą ar prašymą. Konvojaus žurnalų, kelionės žiniaraščių įrašai (t. 1, b. l. 110–202, t. 2, b. l. 1–12) patvirtina, kad įvykiai, atsitikę konvojaus metu, buvo fiksuojami. Nors pareiškėjo teigimu, konvojuojamų asmenų pareiškimai ir prašymai nebuvo priimami, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad asmenų pretenzijos, prašymai priimami ir užrašomi (pvz., t. 1, b. l. 149). Pažymėtina, kad teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Marijampolės pataisos namus konvojuojamas nebuvo (t. 1, b. l. 144–168). Iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Marijampolės pataisos namus pareiškėjas buvo konvojuotas 2015-09-15 ir 2015-10-13 (t. 1, b. l. 126–128, 141–143), konvojavimo metu jokių nusiskundimų nereiškė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašai, padaryti Marijampolės pataisos namuose 2015-09-15, rodo, kad atvykęs etapu pareiškėjas buvo sveikas (t. 1, b. l. 12). 2015-10-14 įrašas pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje patvirtina, kad pareiškėjas sveikas, o nusiskundimus dėl kairės čiurnos skausmų pareiškėjas išsakė 2015-10-16, nurodė, kad prieš savaitę buvo kryptelėjęs koją, buvo diagnozuota būklė po kairės čiurnos raiščių patempimo (t. 1, b. l. 13). Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad galimi pareiškėjo sveikatos sužalojimai atsirado dėl Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmų, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas nesant medikų leidimo. Teismas vertina, kad esant galimiems pareiškėjo teisių pažeidimams pareiškėjas turėjo realią galimybę juos išreikšti. Šiuo atveju įrašų apie pareiškėjo nusiskundimus konvojaus žurnaluose nėra, duomenų apie pareiškėjo skundus dėl konvojaus pareigūnų veiksmų atsakovo atstovo vadovybei ar kontroliuojančioms institucijoms į bylą taip pat nepateikta.

Pareiškėjas skunde teigė, kad konvojavimo automobiliuose buvo rūkoma, dėl to pareiškėjui pasidarydavo bloga, svaigdavo galva, nes pats nerūko. Konvojavimo taisyklių 44.6, 48.5, 52.6 punktai draudžia konvojaus pareigūnams rūkyti specialiajame automobilyje (kitame specialiajame transporte) ar poste. Konvojuojamiems asmenims, atitinkamai, draudžia rūkyti Konvojavimo taisyklių 127.7 punktas. Taigi, tiek konvojuojamiesiems, tiek pareigūnams galioja imperatyvus draudimas rūkyti. Esant pareiškėjo nurodytiems pažeidimams jis turėjo kreiptis su skundais į konvojaus pareigūnus, nesant tokios galimybės – į atsakovo atstovo vadovybę ar kitas kontroliuojančias institucijas. Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų reiškęs nusiskundimus dėl kitų asmenų rūkymo konvojaus metu. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (t. 1, b. l. 11) matyti, kad jis 2015-09-07 nurodė esąs rūkantis. Todėl teismas laiko tokio pobūdžio pareiškėjo teiginius abstrakčiais ir neįrodytais.

Pareiškėjas skunde teigia, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų patyrė emocinių ir psichologinių išgyvenimų, kančią, netinkamos konvojavimo sąlygos padarė įtaką jo psichikai ir sveikatai. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (t. 1, b. l. 10–14) matyti, kad pareiškėjas sveikata iš esmės nesiskundė, buvo konstatuojama, jog pareiškėją konvojuoti galima.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktų įrodymų dėl automobilių atitikimo techniniams reikalavimams, konvojaus pareigūnų veiklos atitikimo Konvojavimo taisyklėse nustatytoms nuostatoms.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, nenustatyta Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjo konvojavimo metu laikotarpiu nuo 2013-12-05 iki 2015 m. gruodžio mėnesio. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo D. T. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras