Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Mefodijos Povilaitienės, teisėjų Egidijos Smalakienės (pranešėja), Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Dovlitas“ atstovei advokatei Onai Vitartienei, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Donatui Lapinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Dovlitas“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie LR Vyriausybės dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja ginčija Direktoriaus 2008-01-16 Įsakymą ir prašo jį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, motyvuodama, jog priimant skundžiamą Įsakymą buvo pažeistos Įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. ir 8 str. 1 d. nuostatos, tai yra pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (LR ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.), o jeigu teismas manys, kad Įsakymas priimtas nepažeidžiant teisės aktų, prašė panaikinti skundžiamą Įsakymą, nes juo paskirta nuobauda yra per griežta, neadekvati padarytam pažeidimui, todėl neteisinga (b. l. 7).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 str. 2 d. įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Tarnyba 2007-12-28 raštu Nr. 3S-2219 „Dėl licencijuojamos veiklos pažeidimų“ informavo Vilniaus miesto savivaldybę, jog trečiojo suinteresuoto asmens 2006-12-14 nutarimu Nr. 3K06/314 pareiškėjai taikytos ekonominės sankcijos už LR alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 17 str. 2 d. 2 p. pažeidimus, nes parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai, kurių įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-12-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-11-1186/2007 minėtą Tranybos nutarimą paliko galioti (b. l. 24). Direktorius, vadovaudamasis Taisyklių 7 ir 51.5 p., Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-09-12 sprendimu Nr. 1-196 patvirtinto Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijavimo Vilniaus mieste tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 43 p. ir atsižvelgdamas į minėtą Tarnybos 2007-12-28 raštą, 2008-01-16 Įsakymu nuo 2008-02-17 panaikino licencijos Nr. 013P00, išduotos 2004-03-04, verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimą UAB „Dovlitas“ (b. l. 35). Apie priimtą Įsakymą, jo sukeliamas teisines pasekmes ir Įsakymo apskundimo tvarką pareiškėja buvo informuota 2008-01-17 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Verslo ir paslaugų skyriaus raštu Nr. A51-1165-(3.25-TR3) (b. l. 36).

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Įsakymo, kuriuo pareiškėjai buvo panaikintas 2004-03-04 išduotos licencijos Nr. 013P00 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Kaip jau minėta, pareiškėja Įsakymo neteisėtumo pagrindu nurodo tai, jog Įsakymas, kaip individualus vienkartinis teisės taikymo aktas, kuriame išreikšta viešojo administravimo institucijos valia ir teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto, pareiškėjos atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą, privalėjo būti priimtas vadovaujantis Įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. įtvirtintu objektyvumo principu ir atitikti administracinio akto (sprendimo) turiniui keliamus Įstatymo 8 str. 1 d. apibrėžtus reikalavimus, tačiau, priimant ginčijamą Įsakymą, nebuvo laikomasi Įstatymo numatytų taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Vertinant minėtus pareiškėjos argumentus dėl ginčijamo Įsakymo, kaip individualaus teisės akto, turinio trūkumų ir priėmimo procedūrų pažeidimų, kolegija pažymi, jog LR alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 17 str. 2 d. 2 p. numatytų pažeidimų aplinkybių nagrinėjimas nėra administracinės procedūros, kuria naikinama licencija verstis prekyba alkoholio produktais, sudėtine dalimi. Pažeidimas yra konstatuojamas Tarnybos nutarimu, esančiu pagrindu administracinei procedūrai, kuria naikinama licencija verstis prekyba alkoholio produktais, pradėti ir sprendimui priimti. Analogiškos nuostatos laikomasi ir teisminėje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-739/2004). Taigi, atsakovė, gavusi trečiojo suinteresuoto asmens 2007-12-28 raštą Nr. 3S-2219 „Dėl licencijuojamos veiklos pažeidimų“, kuriame nurodoma už kokius pažeidimus pareiškėjai taikytos ekonominės sankcijos, turėjo pagrindą priimti ginčijamą Įsakymą (b. l. 24).

Remiantis Įstatymo 19 str. (2006-06-27 įstatymo redakcija Nr. X-736), administravimo procedūra yra pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Pagal Įstatymo 21 str. 1 d. 1-3 p. (2006-06-27 įstatymo redakcija Nr. X-736), pagrindas pradėti administracinę procedūrą yra asmens skundas arba valstybės politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo pranešimas, arba kito asmens pranešimas.

Nurodytų teisės normų analizė ir byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia kolegijai teigti, jog vados pripažinti, kad ginčo atveju buvo pagrindas administracinei procedūrai pagal Įstatymą pradėti, nėra. Kolegija atkreipia dėmesį, kad specialaus reglamentavimo, kaip atliekamos procedūros dėl licencijų panaikinimo, taip pat nėra. Todėl, atsižvelgdama į šiuos faktus, kolegija daro pagrįstą išvadą, jog administracinei procedūrai turėtų būti taikomi pagrindiniai principai, numatyti Įstatyme, kurie užtikrintų objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad priimant ginčijamą Įsakymą atsakovė turėjo pakankamai duomenų, kurių pagrindu buvo garantuojamas objektyvus visų reikšmingų aplinkybių įvertinimas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl LR ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p. numatyto pagrindo Įsakymą naikinti nėra. Įsakyme yra nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis jo priėmimo pagrindas, o pareiškėjos motyvai dėl nesilaikymo Įstatyme numatytų taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą yra atmestini kaip nepagrįsti.

Nepagrįsti yra ir pareiškėjos argumentai dėl pareiškėjai paskirtos nuobaudos, tai yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo, griežtumo, jos neadekvatumo padarytam pažeidimui, nuobaudos neteisingumo.

Iš skundžiamo Įsakymo matyti, kad jis buvo priimtas Taisyklių 51.5 p. ir Tvarkos aprašo 43 p. pagrindu, atsižvelgiant į Tarnybos 2007-12-28 pateiktą informaciją apie trečiojo suinteresuoto asmens 2006-12-14 nutarimu pareiškėjai pritaikytą ekonominę sankciją (2 000 Lt baudą) už LR alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir šio straipsnio 2 d. 2 p. nustatytų reikalavimų pažeidimus, kurie Tarnybos buvo užfiksuoti 2006-12-04 (b. l. 57-59, 61-62).

Kolegija pažymi, kad Įsakyme nurodytos teisės normos atkartoja LR alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 17 d. nuostatas. Todėl nagrinėjamajai bylai yra reikšminga nustatyti, ar ginčijamas įsakymas atitinka nurodytą LR alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 17 d.

LR alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 17 d. (2006-04-25 įstatymo redakcija Nr. X-571), nurodyta, kad įmonėms, turinčioms licencijas verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais ir nesilaikančioms šio įstatymo 17 str. 1 d. 1, 2, 4, 5, 8, 9 p., 2 d. 1, 2, 4, 7 p. reikalavimų, licencijų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos 5 metus nuo licencijų galiojimo panaikinimo dienos. Šios teisės normos taikymo prasme tai reiškia, kad nurodytų reikalavimų pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą licenciją. Taigi konstatuotina, kad aplinkybė, ar toks LR alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimas pareiškėjos buvo pažeistas, turi bylai esminę reikšmę.

Kaip nurodyta aukščiau, paminėti pareiškėjos padaryti LR alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimai buvo konstatuoti trečiojo suinteresuoto asmens 2006-12-14 nutarimu (b. l. 57-59). Šis nutarimas pareiškėjos buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2007-03-16 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šį teismo sprendimą pareiškėja apskundė apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2007-12-18 nutartimi 2007-03-16 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-11-1186/2007) (b. l. 24). Paminėtų pažeidimų padarymo faktas buvo nurodyto teisminio nagrinėjimo esmė, tai yra šio fakto konstatavimas arba jo paneigimas buvo esminė aplinkybė, kurią teismas aiškinosi (tyrė) ir kurios aiškinimosi (tyrimo) rezultatas yra tiesiogiai išreikštas 2007-03-16 ir 2007-12-18 teismo sprendimų rezoliucinėse dalyse. Remdamasi LR ABTĮ 58 str. 2 d. nustatytomis taisyklėmis, reglamentuojančios prejudicinę teismo sprendimo reikšmę, kolegija konstatuoja, jog faktas, kad 2006-12-04 pareiškėja padarė LR alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir šio straipsnio 2 d. 2 p. numatytus pažeidimus, laikytinas nustatytu.

Pareiškėjos atstovės teismo posėdyje pateikti argumentai, jog, pagal šiuo metu galiojančią Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008-02-07 įsakymu Nr. B1-96 patvirtintų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklių redakciją, nėra numatyta, kad prekių tiekimo dokumentuose būtų nurodomas alkoholinių gėrimų partijos numeris, tai yra tapatumas nėra nustatomas, todėl pareiškėjai inkriminuotas pažeidimas perkvalifikuotinas į LR alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 12 p. ir 17 str. 2 d. 10 p., už kuriuos nėra naikinamas licencijos galiojimas, kolegijos pripažintini nereikšmingais ir netirtinais, nes minėtais teismo sprendimais nustatyta, jog patikrinimo metu (2006-12-04) pareiškėja neturėjo tinkamų, LR alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 2 p. numatytų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, patikrinimo metu dokumentais realiai neegzistavo, todėl LR alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 2 p. pareiškėjai pritaikyti teisingai ir pagrįstai.

Kolegija pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Teismas) 2008-01-21 nutarime konstatavo, jog LR alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 17 d., numatanti įmonių, kurioms paskirtos ekonominės sankcijos, licencijų panaikinimą už LR alkoholio kontrolės įstatyme numatytus pažeidimus, neprieštarauja LR Konstitucijai. Teismas nurodė, kad licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas, kaip įstatyme nustatyta uždraudimo sankcija, atlieka, visų pirma, prevencinę funkciją. Pažymėjo, kad, jeigu buvęs prekybos alkoholio produktais rinkos dalyvis, pažeidęs esmines ir jam žinomas bei suprantamas buvimo toje rinkoje sąlygas, kompetentingų valstybės institucijų sprendimu nebūtų pašalinamas (nustatytam laikui) iš tos rinkos (jo ūkinės veiklos laisvė šioje srityje nebūtų apribojama), būtų galima pagrįstai teigti, jog nei sąžininga konkurencija, nei vartotojų teisės nėra saugomos ir ginamos, be to, kiltų grėsmė įvairioms kitų asmenų teisėms, inter alia žmonių sveikatai ar net gyvybei, būtų pakenkta įvairioms LR Konstitucijoje įtvirtintoms, jos saugomoms ir ginamoms vertybėms, viešajam interesui. Todėl netaikyti tokios uždraudimo sankcijos (ir kartu prevencinio poveikio priemonės), kaip licencijos verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai licencijos panaikinimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Toks neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad, jeigu yra vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių.

Kolegija, vadovaudamasi ištirtų rašytinių įrodymų visuma ir aptartų teisės aktų nuostatomis, laiko, jog Įsakymu pareiškėjai išduotos licencijos galiojimo panaikinimas yra tinkama sankcija už jos padarytą pažeidimą, sankcija griežtumu adekvati padarytam pažeidimui, todėl yra teisinga.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat, kad pareiškėjos atstovė teismo posėdyje nenurodė jokių naujų aplinkybių, susijusių su skundo dalyku, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės priimtas Įsakymas yra neteisėtas, konstatuotina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio nuostatomis, skundžiamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-01-16 įsakymo Nr. 40-25 „Dėl 2004-03-04 išduotos licencijos Nr. 013P00 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ skunde ir kitais motyvais naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d. ir 129 str., kolegija

n usprendė:

Pareiškėjos UAB „Dovlitas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.