Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, dalyvaujant ieškovei V. G. ir jos atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, atsakovui R. V., nedalyvaujant atsakovui R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. G. ieškinį atsakovams R. V. ir R. G. dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir,

nustatė : Ieškovė V. G. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama solidariai priteisti iš atsakovų R. V. ir R. G. 5792,40 Eur (20 000,00 Lt) neturtinei žalai atlyginti (3-6 b.l.). Nurodo, kad Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovai R. V. ir R. G. buvo pripažinti kaltais, padarę ieškovės (nukentėjusiosios) atžvilgiu nusikalstamą veiką, numatytą LR BK (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje ir nuteisti po 90 parų arešto. Nuosprendis įsiteisėjęs. Nurodo, kad ieškovė patyrė ypatingai didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Atsakovai savo neteisėtais veiksmais pažemino ieškovę, bijo susitikimų su vyriškos lyties atstovais, nežino, kaip tokie dvasiniai sukrėtimai atsilieps ateityje. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovė vėl ir vėl turėjo prisiminti baisius dvasinius išgyvenimus. Atsakovai ieškovės neatsiprašė, teismo posėdžiuose laidydavo žeminančias replikas ieškovės atžvilgiu. Po įvykio, ieškovę kelis mėnesius kamavo nemiga; pagalbos kreipėsi į psichologą. Ieškovė patyrė fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų atsirado neturtinė žala, kurią ieškovė vertina 5792,40 Eur (20 000,00 Lt) ir prašo priteisti iš atsakovų solidariai, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ir jos atstovė advokatė D. Jurevičienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Atsakovas R. V. yra pateikęs atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti (67-69 b.l.). Teismo posėdžio metu neigė savo kaltę. Nurodė, kad ieškovės fizinei ir psichinei sveikatai atsakovai žalos nepadarė ir šią aplinkybę patvirtina 2012-07-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos specialisto išvada Nr. GI802/12(02). Nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu, nurodo, kad tokio pobūdžio bylose prašoma priteisti suma prieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams. Pačios ieškovės didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Ieškovė tą vakarą buvo neblaivi; ieškovė pilnametė, savanoriškai vartojo alkoholinius gėrimus ir tai darė viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini), sutiko važiuoti su nepažįstamais asmenimis pirkti alkoholinių gėrimų, nors jos abi draugės atsisakė kartu vykti. Ieškovė pati elgėsi neatsargiai - supratusi, kad nespės parvažiuoti namo paskutiniu autobusu, nepasiliko nakvoti pas draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į pačios ieškovės neatsargumą, žalos dydį atsakovas prašo sumažinti.

Atsakovas R. G. yra pateikęs atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodo tuos pačius nesutikimo su ieškiniu pagrindus, kaip nurodė ir atsakovas R. V. (70-72 b.l.). Atsakovas R. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (83 b.l.), prašymų iš jo dėl bylos nagrinėjimo negauta. Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-05-31 nuosprendžiu pripažino R. V. ir R. G. kaltais, padarius nusikaltimą, numatytą BK (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje ir nuteisė juos po 90 parų arešto. Teismas nukentėjusiajai V. G. išaiškino teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Atsakovai R. V. ir R. G. nuteisti už tai, kad (duomenys neskelbtini) (15, 9-17 b.l.). Teismo nuosprendis peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka, paliktas nepakeistas, įsiteisėjęs (9-17, 18-23, 24-33 b.l.). Nuosprendžiu ieškovei išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį kaltiems asmenims civilinio proceso tvarka (BPK 112 str.). Ieškovė V. G. prašo priteisti solidariai iš atsakovų R. V. ir R. G. 5792,40 Eur (20 000,00 Lt) neturtinės žalos (3-6 b.l.), kurią patyrė dėl prieš ją įvykdyto nusikaltimo.

Dėl solidariosios atsakomybės. CK 6.279 straipsnio 1 d. nustato, kad bendrai padarę žalos asmenys, nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Nuosprendžiu baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovai veikdami bendrininkų grupėje, panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę ir įvykdė tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes laikytina, kad atsakovams kyla solidarioji atsakomybė (CPK 177, 178 straipsniai, CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš bendraskolio lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinės atsakomybės. Civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (kaltė - įstatymų nustatytais atvejais).Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovų kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia, nukreipta tenkinti lytinę aistrą, nuosprendžiu nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, tyčia, priežastinis ryšys tarp neteisėtų, ir teismo nuosprendyje baudžiamuoju įstatymu (BK (duomenys neskelbtini) str. 1 d.) įvertintų veiksmų ir žalos. Atsakovai už savo neteisėtus veiksmus yra nuteisti baudžiamąja tvarka, todėl iš naujo civilinės atsakomybės sąlygos, nusikalstamų veiksmų pasekmės iš naujo nenustatinėjamos (CPK 182 straipsnio 1 dalis 2, 3 punktai). Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad atsakovai R. V. ir R. G. atliko tyčinius veiksmus, panaudojo fizinę ir psichinę prievartą prieš ieškovę, nukreiptą tenkinti lytinę aistrą ir atimant aukai galimybę priešintis. Atsakovai atliko neleistinus ir neteisėtus, visuomenėje nepriimtinus, prieštaraujančius gerai moralei, draudžiamus baudžiamojo įstatymo (BK (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis) veiksmus. Ieškovė nurodė, kad dėl įvykio patyrė didelį stresą, neigiamus psichologinius išgyvenimus.

Šioje byloje nenustatyta, jog nusikaltimas būtų sukėlęs ieškovei sunkias materialines, psichologines pasekmes.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Iš šios teisės normos seka, kad nusikaltimo prieš asmenį atveju, nukentėjusysis nekvestionuojamai įgyja teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tuo tarpu neturtinės žalos dydžio nustatymas yra fakto klausimas. Šioje teisės normoje numatyti ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatinėdamas ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į konkrečias aplinkybes. Visų pirma, atsižvelgia į tai, kad ieškovei nusikaltimo padarymo metu nebuvo padarytas sveikatos sutrikdymas (baudž. bylos 22 b.l., 1 t.), nepateikta įrodymų, kad ieškovė po nusikaltimo būtų gydžiusis ar kreipusis pagalbos į psichologus, bei į tai, kad dėl padaryto nusikaltimo ieškovė neabejotinai patyrė tam tikrą emocinę ir psichologinę įtampą bei išgyvenimus. Antra, teismas įvertina tai, kad nusikaltimas, nors ir nesutrikdė ieškovės sveikatos, tačiau iš dalies turėjo neigiamos įtakos ieškovės socialinio gyvenimo intensyvumui. Trečia, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė dėl patirtos emocinės ir psichologinės įtampos jaučia nepatogumus, kurie, galimai ateityje išnyks. Ketvirta, teismas įvertina ir tai, jog atsakovai prieš ieškovę įvykdė tyčinį nusikaltimą. Penkta - ieškovė nepatyrė turtinės žalos. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą į ieškovės V. G. patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nusikaltimo padarymo metu ieškovė nedirbo (90 b.l.). Atsakovas R. V. yra įregistravęs individualią įmonę (50 b.l.); teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba Individualioje įmonėje „Britlita“ vairuotoju (48-59 b.l.); nevedęs, turi du nepilnamečius vaikus (baudž. bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 16,17,18 b.l.,3 t.). Atsakovas R. G. laikotarpiu nuo 2012-11-23 iki 2013-10-31 dirbo UAB „Autoekspresas“ darbuotoju, byloje nepateikė duomenų apie savo užimtumą, materialinę padėtį, šeimos sudėtį (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovės, tiek atsakovų turtinė padėtis nelaikytini lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) bei teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovė patyrė 1200,00 Eur neturtinę žalą, kuri priteistina iš atsakovų solidariai, likusioje dalyje ieškinys atmestinas CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 6.250 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 puntu, 93 straipsnio 1, 2 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Šioje byloje tenkinus 21 proc. (1200 Eur x 100 : 5792,40 Eur ) ieškinio turtinių reikalavimų, valstybei iš kiekvieno atsakovo priteistina po 13,00 Eur žyminio mokesčio (1200 x 3% : 2; CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), po 4,93 Eur (9,85 : 2) išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.), viso - po 19,93 Eur bylinėjimosi išlaidų ir po 83,95 Eur (167,91 :2; 7-8, 86 b.l.) išlaidų už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Valstybės patirtos išlaidos yra mažesnės, nei nustato Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatos, todėl priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu, nusprendžia :

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 1200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinės žalos.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Priteisti valstybei iš R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 19,93 Eur (devyniolika eurų 93 ct) bylinėjimosi išlaidų ir po 83,95 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 93 ct) už antrinę teisinę pagalbą (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, bylinėjimosi išlaidoms įmokos kodas 5660, antrinei teisinei pagalbai - 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.