Utenos apylinkės teismo sprendimas

2025-01-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-25-617/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A20.-25-617/2025Sprendimas · 2025-01-10Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-01-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-10
Bylos Nr.
A20.-25-617/2025
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00008-2025-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Advokatai
Eglė Vrubliauskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A20.-25-617/2025
Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00008-2025-1Procesinio sprendimo kategorija: 21.15 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 10 d.Švenčionys

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėjas Anatolij Januševskij

sekretoriaujant Agnei Usovieneidalyvaujant pareiškėjo atstovei Janinai Brovko

užsieniečiui V. D., jo atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei

vertėjai Valentinai Žverėlienei

teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo V. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centras teikimu prašo pratęsti Ukrainos piliečiui V. D. paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą iki 2025-04-13, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad užsienietis buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje 2024-11-17, kai kaip keleivis automobiliu atvyko iš Latvijos Respublikos. Užsienietis pateikė galiojantį Ukrainos piliečio pasą, bet neturėjo jokių dokumentų, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje. Aiškinantis užsieniečio atvykimo į Šengeno erdvę aplinkybes, užsienietis nurodė, kad jis yra Ukrainos karys, kuris kartu su grupe Ukrainos karių per Lenkiją atvyko į mokymus Latvijos Respublikoje, tačiau vengdamas tolimesnės tarnybos pasišalino iš tarnybos vietos ir vyksta pas šeimą į Vokietiją. Teismo sprendimu užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT prie LR VRM ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Būdamas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, kuri išnagrinėjus, Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-12-22 priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiusti jį iš Lietuvos Respublikos į Ukrainą. Dėl sprendimo užsienietis pateikė skundą. Užsienietis neturėjo tikslo gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jis tranzitu per Lietuvą vyko į Vokietiją, kur gyvena jo šeima. Prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, nes turint galimybę laisvai judėti, užsienietis gali pasislėpti, išvykti į Vokietija, tokiu būdu sutrukdyti priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti. Prašo teikimą patenkinti.

Užsienietis paaiškino, kad jis, turėdamas dokumentus, per Lenkiją atvyko į Latvijoje vykusius mokymus. Latvijoje jiems buvo paaiškinta, kad jie gali laisvai judėti, todėl jis nusprendė palikti tarnybą ir važiuoti į Vokietiją, kur gyvena jo šeima su tikslu susijungti su šeima. Po sulaikymo Lietuvoje jis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Kol vyksta jo prašymo nagrinėjimas jis neketina išvykti iš Lietuvos, nes žino, kad išvykus jis bus sulaikytas ir grąžintas į Lietuvą. Jis Migracijos departamentui yra pateikęs visus turimus dokumentus, taip pat savo sutuoktinės ir vaikų dokumentus, duomenis apie jo šeimos gyvenamąją vietą. Jis nei savo šalyje, nei Lietuvoje nėra padaręs jokių nusikaltimų, o faktiškai jau du mėnesius yra sulaikytas. Jis nori turėti galimybę laisvai judėti, kad nueiti į parduotuvę apsipirkti, apsilankyti cerkvėje.

Užsieniečio atstovė paaiškino, kad, atsižvelgiant į užsieniečio poziciją, su teikimu nesutinka. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo atžvilgiu yra priimtas Migracijos departamento sprendimas, todėl nėra pagrindo teigti, jog prieglobsčio motyvai nėra išaiškinti. Nėra duomenų, kad užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, užsienietis suprato, kad išvykus iš Lietuvos jis vis tiek bus grąžintas į Lietuvos Respubliką. Prašo skirti užsieniečiui su judėjimo laisvės apribojimu nesusijusią alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Nustatyta, kad V. D. (toliau – ir užsienietis) Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas 2024-11-17 patikrinus iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atvykstantį automobilį, kuriame jis važiavo kaip keleivis. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-11-18 sprendimu užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT prie LR VRM ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025-01-13. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-12-22 priėmė sprendimą Nr. 24S301407, kuriuo nusprendė nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiusti jį iš Lietuvos Respublikos į Ukrainą.

Šiuo metu užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, užsieniečio asmenybė nustatyta.

Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą;

6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, V. D. yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas < ... > tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. < ...>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Konstatuotina, jog egzistuoja LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 5 dalis).

Kaip minėta, užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas 2024-11-17 patikrinus iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atvykstantį automobilį, kuriame jis važiavo kaip keleivis. V. D. iš Latvijos Respublikos tranzitu per Lietuvos Respubliką vyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, kur gyvena jo šeima. Užsienietis prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje pateikė tik būdamas sulaikytas, Migracijos departamentas prie LR VRM užsieniečio atžvilgiu 2024-12-22 yra priėmęs sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiusti jį iš Lietuvos Respublikos į Ukrainą. Esant išdėstytoms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Tokiu būdu sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydama sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

Užsieniečio atstovė nurodė, kad prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė prilyginama sulaikymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nors alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcijoje, įsigaliojusioje 2023 m. gruodžio 30 d., – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo) – pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus formaliai ir yra laikoma alternatyvia sulaikymui, toks asmuo yra atskirtas nuo kitų gyventojų, netekęs judėjimo laisvės, todėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 2 straipsnio h punkto prasme jis yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas. Nuo 2025-01-01 pasikeitus LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ reglamentavimui, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Šio įstatymo 115¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Užsieniečių priėmimą užtikrinančia įstaiga yra Priėmimo ir integracijos agentūrą. Priėmimo ir integracijos agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024-09-17 įsakymu Nr. A1-614 „Dėl Priėmimo ir integracijos agentūros nuostatų patvirtinimo“, 10.11. p. Agentūra prižiūri laikino apgyvendinimo vietoje apgyvendintų prieglobsčio prašytojų, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, ir užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, išvykimą iš laikino apgyvendinimo vietos ar jai priklausančios teritorijos, imasi kitų neteisėto išvykimo rizikos mažinimo priemonių. Taigi, apgyvendinus užsieniečius Priėmimo ir integracijos agentūroje, jie nebus atskirti nuo kitų Agentūros gyventojų, jų judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Esant tokioms aplinkybėms teigti, kad asmuo, kuriam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 4 d. 2 p., 115 str. 2 d. 5 p., 118 str. 2 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-11-18 sprendimu V. D. paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir skirti Ukrainos piliečiui V. D., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2025-04-13, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Anatolij Januševskij