- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-13
- Bylos Nr.
- 1-3596-270/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19158-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Kaltinamasis
- V. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Žvironienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje
V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. įtariamas tuo, kad jis neteisėtai kitam asmeniui perleido areštuotą turtą, o būtent: jis, žinodamas, jog antstolis R. V. 2012-03-05 turto arešto aktu areštavo automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kurį asmeninės nuosavybės teise įgijo 2012-03-01 Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-4372-101/2012 pagrindu, bei areštuotas turtas perduotas jam saugoti (administruoti) ir šio turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas (administratorius), baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka, 2012 metais balandžio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniaus mieste, Žirmūnų mikrorajone, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai šį automobilį pardavė nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu neteisėtai perleido areštuotą ir jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 str. 1 d.
Kaltinamasis V. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su savo buvusia žmona išsiskyrė nuo 2012-03-01. Jiems dalinantis turtą, pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą automobilis Pegeot 307, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atiteko jam. Vykdant teismo sprendimą jis kartu su žmona nuvažiavo į „Regitra“ perrašyti minėtą automobilį jo vardu, tačiau „Regitroje“ sužinojo, kad automobilis yra areštuotas antstolių (ankščiau apie tai nežinojo) ir kol nebus nuimtas areštas automobilio perrašyti negalima. Kiek pasiaiškinęs sužinojo, kad areštas buvo uždėtas po jo tėvo mirties, dėl jo skolų. Jo tėvas mirė 2006 metais. Jis automobiliu toliau naudojosi, tačiau 2012 metais (negali pasakyti tikslios datos) važiuojant Žirmūnuose nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir taip apgadino automobilį Peugeot 307. Kitą dieną internete surado techninę pagalbą, kuri atvyko apžiūrėti automobilio. Jis techninės pagalbos darbuotojui papasakojo visą situaciją ir tuomet jis apžiūrėjo automobilį ir pasakė, kad automobilis neremontuojamas ir kad jį reikia nurašyti. Tuomet techninės pagalbos vairuotojas pasiūlė jam pinigų už automobilį, jis sutiko ir automobilį pardavė, surašant laisvos formos pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau šiuo metu neatsimena kiek pinigų gavo. Pardavus automobilį daugiau to asmens, kuris nupirko automobilį, nematė ir daugiau nebendravo (kontaktinio telefono neturi|). Apie areštą, jis pirkėją įspėjo, tačiau jam tai netrukdė. Automobilį pardavė, nes jis buvo sugadintas, o jis neturėjo pinigų jį remontuoti. Tuo metu jam labai reikėjo pinigų. Nuo tėvo mirties niekas automobilio nereikalavo ar kitaip juo nesidomėjo. (b. l. 53).
Kaltinamasis papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad lieka prie duotų parodymų tik nori tikslinat aplinkybes, nes po pirmos apklausos grįžo ir gerai pagalvojo apie šią situaciją ir dabar gali pasakyti, kad automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise įgijo 2012-03-01 Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-4372-101/2012 pagrindu (skyrybų su buvusia žmona byloje). Apie areštą jis žinojo, nes su arešto aktu buvo supažindintas rašytinai, tačiau žinodamas, kad automobilis yra areštuotas jį po padarytos avarijos, t. y. 2012 m. balandį, Vilniuje (tikslios datos ir vietos neatsimena) pardavė nepažįstamam asmeniui, nes kaip yra minėjęs tuo metu labai trūko pinigų ir neturėjo už ką jį sutvarkyti, dėl padarytos nusižengimo, labai gailisi. (b. l. 58).
Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nuolat gyvena pareiškime nurodytu adresu. V. S. buvęs jos sutuoktinis. Jie išsiskyrė 2012 metų kovo 1 d. Pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą automobilis Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo atiteko jos buvusiam sutuoktiniui V. S.. Šis automobilis buvo pirktas santuokos metu ir registruotas jos vardu. Po skyrybų šio automobilio ji daugiau nematė. Juo naudojosi V. S.. Po skyrybų, kiek atsimena, po trijų mėnesių ji paprašė V. nuvykti kartu su ja į VĮ „Regitra" perregistruoti nurodytą automobilį jo vardu. Nuvykus į VĮ „Regitra" sužinojo, kad automobilis yra areštuotas antstolio už jo velionio tėvo skolas. Kiek žino, buvęs vyras po savo tėvo mirties paveldėjo žemės sklypą ir skolas. Minėtas automobilis taip ir liko registruotas jos vardu, kadangi buvęs vyras savo skolų nesusitvarkė, o automobiliu toliau naudojosi jis. Po skyrybų su buvusiu vyru beveik nebendrauja arba bendrauja tiek kiek reikia prižiūrėti bendrus vaikus. Po skyrybų, tiksliai kada ji neprisimena, buvęs sutuoktinis jai pasakė, kad su minėtu automobiliu pateko į eismo įvykį. Po eismo įvykio automobilį pardavė kaip metalo laužą nepažįstamam vyrui. Kada tiksliai ir už kiek pardavė automobilį nepasakė. Ar buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis nežino. Laikui bėgant, t. y. šių metų balandžio mėnesį, jai namus atėjo du laiškai iš Kauno miesto savivaldybės administracijos su administracinio nusižengimo protokolais, kuriuose buvo nurodyta, kad su minėtu automobiliu. t. y. "Peugeot 307", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno mieste yra įvykdyti du administraciniai nusižengimai dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Kadangi automobilis iki šiol yra registruotas jos vardu, todėl administracinio nusižengimo protokolai yra surašyti jai ir paskirtos administracinės baudos. Taip ji suprato, kad su minėtu automobiliu kažkas naudojasi. Po šių laiškų ji paskambino buvusiam sutuoktiniui ir pasakė apie gautas baudas. Jis atsakė, kad tikriausiai kažkas naudojasi minėtu automobiliu. Ji pasiūlė kartu nueiti į policiją ir parašyti pareiškimą, kadangi taip ilgiau tęstis negali. Kas naudojasi jos vardu registruotu automobiliu, kuris teismo sprendimu yra V. S. nuosavybė, ji nežino. Po skyrybų minėtą automobilį valdė tik jis. Prašo imtis priemonių nustatyti minėto automobilio buvimo vietą ir jį surasti. (b. l. 16).
Liudytojas M. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 metai balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje internetinėje svetainėje www.autogidas.lt pamatė pigų automobilio skelbimą. Automobilio skelbimas buvo įdėtas už 550 Eur. Paskambinus pardavėjui jis nurodė jog automobilis yra geros būklės, techninė apžiūra irgi yra, tik draudimo nebuvo. Jam tiko automobilis Peugeo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir jis su savo uošviu nuvažiavo į Vilnių adresu Asanavičiūtės g., kur ir buvo susitarę su automobilio pardavėju. Asmuo atvažiavęs pasakė, kad jo draugas paprašė parduoti automobilį. Ant pirminės pirkimo pardavimo sutarties ir ant transporto priemonės dokumentų buvo tas pats asmuo V. S.. Pirkimo pardavimo sutartis iškarto buvo surašyta ir pasirašyta pardavėjo. Asmens duomenų, kuris jam pardavė automobilį nežino. Skelbimas buvo įdėtas už 550 Eur, o jis nusiderėjo iki 500 Eur ir nusipirko. Apsidraudęs automobilį grįžo į Kauną. Šiuo metu automobilis yra pas E. S.. Jokių dokumentų, susijusių su automobilio pirkimu neturi. 2018 m. balandžio mėn. „Regitros“ internetinėje svetainėje bandė užregistruoti žmonos vardu šią transporto priemonę, tačiau gavo neigiamą atsakymą, tada pasiskambino į „Regitros“ filialą ir jam pasakė, kad automobilis yra areštuotas. Daugiau nieko paaiškinti negali. (b. l. 28).
Liudytoja R. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2008 metų ji dirba antstolio R. V. kontoroje, jos pareigos antstolio padėjėja. Kiek jai yra žinoma jų antstolio kontoroje yra byla dėl V. S. tėvo A. S., kurio byla pradėta nuo 2005 metų, tačiau A. S. mirus 2006-02-04, 2007-02-13 paveldėjimo aktu turtas ir skolos atiteko V. S.. 2009 metais buvo gautas G. Š. (išieškotojas vykdomojoje byloje) pranešimas nutraukti išieškojimą, kadangi skolininkas V. S. pilnai atsiskaitė ir pretenzijų neturi, tačiau pagal teismo sprendimus liko neapmokėtos antstolio vykdymo išlaidos, t. y. 5948 eurai, todėl buvo ieškomas V. S. turtas, kadangi V. S. tuo metu turto neturėjo ir niekur nedirbo, taip pat piktybiškai nemokėjo jam priteistų išlaidų, ji pradėjo tikrinti jo sutuoktinės I. S. turtą. Patikrinus sutuoktinės turtą, buvo rastas automobilis Peugeot 307 valst. Nr (duomenys neskelbtini) todėl remiantis civilio proceso tvarka 2012-03-05 buvo areštuota minėta transporto priemonė. Dėl automobilio arešto buvo išsiųstas turto arešto aktas abiem sutuoktiniams (išsiųstas įvairiais adresais: gyvenamąsias vietas, darbovietes). Pagal registruotos siuntos įteikimo pranešimą pats asmeniškai V. S. priėmė turto arešto aktą (asmeniškai pasirašė), kuriame jis buvo informuotas apie areštuotą automobilį ir gresiančią atsakomybę dėl jo netekimo, pardavimo. 2019-03-12 į juos kreipėsi I. S., kuri informavo, kad įvyko skyrybų procesas ir prašė prašymą nuimti areštą nuo jos sąskaitos ir pranešė, kad automobilis teismo sprendimu liko V. S.. Nuo turto arešto akto įteikimo dienos V. S. nebuvo susisiekęs su antstoliu. (b. l. 20)
2012-03-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp V. S. ir I. S. bendru sutuoktinių sutikimu. Taip pat šiuo sprendimu buvo patvirtinta tarp V. S. ir I. S. sudaryta sutartis ,,Dėl santuokos nutraukimo pasekmių“, kurios 11 punkte nurodoma, kad I. S. vardu įgyta transporto priemonė – keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka V. S.. (b. l. 2).
Iš Turto arešto aktų registro įrašo matyti, kad 2012-03-05 antstolis R. V. priėmė Turto arešto aktą, kuriuo R. V. reikalavimams įvykdyti yra areštuotas V. S. priklausantis turtas - automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 3)
Turto arešto 2012-03-05 akte nurodoma, kad antstolis R. V. areštuoja skolininko V. S. turtą, t.y. automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 39)
Iš registruotos siuntos įteikimo pranešimo matyti, kad 2012-03-14 V. S. pasirašytinai įteiktas 2012-03-05 Turto arešto aktas. (b. l. 41)
Iš antstolių informacinės sistemos išrašo matyti, kad V. S. atžvilgiu yra vykdomos 7 vykdomosios bylos. (b. l. 42)
BK 246 str. 1 d. nurodyta, kad tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Taigi objektyviai ši nusikalstama veika pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu – aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpimu, sunaikinimu, sugadinimu ar neteisėtu perleidimu. Šios nusikalstamos veikos dalykas – turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota.
Bylos duomenimis turto arešto 2012-03-05 aktu, vykdant Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuriomis buvo priteistos antstolio patirtos vykdymo išlaidos, buvo areštuotas V. S. nuosavybės teise priklausantis automobilis Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtu turto arešto aktu kaltinamajam V. S. buvo apribota disponavimo teisė paliekant valdymo ir naudojimosi teises. Iš registruotos siuntos įteikimo pranešimo matyti, kad kaltinamajam 2012-03-14 pasirašytinai buvo įteiktas 2012-03-05 turto arešto aktas, šią aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis nurodydamas, jog automobilio pardavimo metu, žinodamas, kad jo automobilis antstolio buvo areštuotas, vis tiek jį pardavė. Taigi V. S. kaltę, be paties kaltinamojo prisipažinimo, įrodo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys byloje esantys duomenys: liudytojų parodymai bei kita bylos rašytinė medžiaga. Šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių, kurias teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi BK 246 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Taigi V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 246 str. 1 d.
Kaltinamasis sutiko su tuo, kad byla būtų baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu, tačiau prašo išdėstyti mokėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, jog padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, be to, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi, taip pat ir į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant baudą (BK 47 str. 3 d. 2 p. (2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 redakcija)), taikoma įstatymo redakcija galiojusi nusikaltimo padarymo metu – 1 MGL buvo lygus 130 Lt (37,66 Eur).
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 246 str. 1 d., skirti bausmę – 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu galutinę 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., V. S. privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 2 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis:„bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.