- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-23
- Bylos Nr.
- 1A-341-508-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 24-1-01038-10-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- E. B.
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-341-508/2011;
Teisėjas R. Grigas Proceso Nr. 24-1-01038-10-3;
2011 m. gegužės 23 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, gynėjai advokatei Angelei Fominienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-14 nuosprendžio, kuriuo
E. B. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal LR BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal LR BK 187 str. 3 d. – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 65 str. 1 d. 1 a) p., bausmės, paskirtos pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., subendrintos taikant bausmių apėmimo būdą bei bausmių keitimo principą, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal LR BK 180 str. 1 d., taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką E. B. įskaitytas laikas išbūtas suėmime nuo 2010-10-25 iki 2011-02-14.
Iš E. B. priteista nukentėjusiajai J. M. 2074 Lt turtinės bei 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 70,72 Lt – Valstybinei ligonių kasa ir 1181,57 Lt –Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. nuteistas už tai, kad 2010-08-30, laikotarpiu nuo 13.30 val., iki apie 23.30 val., išdauždamas automobilio „BMW 325“ v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio nukentėjusiajai J. M. ir stovėjusio UAB „Kauno autobusai“ automobilių stovėjimo aikštelėje, Raudondvario pl. 105, Kaune, 200 Lt vertės keleivio pusės priekinių durelių lango stiklą, tokiu būdu sugadindamas svetimą – J. M. turtą bei padarydamas jai 200 Lt turtinę žalą, įsibrovęs į automobilio „BMW 325“ v/n BM 325 saloną, pagrobė 600 Lt vertės automagnetolą „Audio wox“, tuo J. M. padarydamas bendrą 800 Lt turtinę žalą.
Be to, E. B. nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. už tai, kad 2010-08-30 apie 23.40 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, prie Raudondvario pl. 105 pastato, Kaune, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui purškiant nukentėjusiajai dujas į akis, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajai J. M. priešintis, taip padarant nukentėjusiajai I laipsnio cheminį ragenų bei akių obuolių junginių nudegimą t.y. padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą, iš rankų pagrobė 25 Lt vertės rankinę, su joje buvusiais daiktais: mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 6500 slide“ 779 Lt vertės, UAB „Tele 2“ SIM kortelę 10 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2610“ 100 Lt vertės, UAB „Omnitel“ SIM kortelę 20 Lt vertės, 20 Lt vertės dirbtinės odos piniginę, troleibuso kasos aparato raktelį 70 Lt vertės, pinigus sumoje 250 Lt bei nukentėjusiajai J. M. priklausančius dokumentus: dvi AB „Swedbankas“ elektronines mokėjimo korteles, neturinčias materialinės vertės, LR piliečio asmens pasą, neturintį materialinės vertės, vairuotojo pažymėjimą, neturintį materialinės vertės, darbo pažymėjimą, neturintį materialinės vertės, leidimą automobilį laikyti UAB ,,Autrolis“ aikštelėje, neturintį materialinės vertės, tuo J. M. padarydamas bendrą 1274 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. B. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-14 nuosprendį pakeisti, paskirtą bausmę švelninti ir bausmės vykdymą atidėti bei peržiūrėti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. M.. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino nustatytas faktines bylos aplinkybes, bei išaiškino ir pritaikė baudžiamąjį bei procesinį įstatymą, todėl priėmė neteisingą nuosprendį, bei paskyrė neteisingą bausmę. Skunde nurodoma, kad jis anksčiau buvo teistas, dabar mokosi Vilijampolės vidurinėje mokykloje, iki suėmimo dirbo „Spindulio“ spaustuvėje, savo kaltę pripažįsta iš dalies ir labai dėl to gailisi. 2010-08-30 buvo prie Neries žvejoti, eidamas namo pamatė aikštelėje automobilį, ir jame pamatęs automagnetolą, nusprendė ją pavogti. Su turėta keramikine automobiline žvake išdaužė automobilio dešinės pusės lango stiklą ir iš automobilio pavogė magnetolą, kurią vėliau pardavė nepažįstamam vyriškiui. Daugiau nei tą, nei kitą dieną prie to automobilio nebuvo priėjęs, jokio plėšimo nukentėjusiosios atžvilgiu nepadarė. Mano, kad nukentėjusioji galėjo jį sumaišyti su kitu asmeniu. Nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta, su juo sutinka, tačiau nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis, sutiktų atlyginti apie 300-400 Lt neturtinę žalą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo E. B. nusikalstamas veikas pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. ir 187 str. 3 d., teisingai paskyrė bausmę bei išsprendė civilinio ieškinio klausimą, nepažeisdamas baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
Apeliantas skunde savo kaltę dėl įvykdyto plėšimo neigia, tačiau pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 180str.1d., pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios J. M. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, asmens parodymo atpažinti bei kratos protokolu. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip E. B. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d., įrodymus.
Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji J. M. parodė, jog apie 23.40 val. baigusi darbą, ėjo link savo automobilio, netoliese ant šaligatvio sėdėjo trys jaunuoliai. Du iš jų staiga atsistojo ir pradėjo eiti link jos, vienas (aukštesnis) papurškė jai į veidą dujų, kitas vaikinas, kurį vėliau atpažino (E. B.) jai iš rankų traukė rankinę. Ji suklupo, tačiau rankinės nepaleido, jai dar kartą papurškė dujų, E. B. truktelėjo dar kartą, atėmė rankinę ir abu vaikinai pabėgo. Ji nieko nematė, veidas degė, į jos pagalbos šauksmą atbėgo bendradarbiai, kurie iškvietė medikus ir ji buvo nuvežta į ligoninę. Kategoriškai patvirtino, kad nusikaltimą padarė E. B., kuris iš jos pavogė rankinę, ji E. B. matė, dar prieš jai papurškiant dujų į akis, jį gerai įsidėmėjo.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3133/10(2) patvirtina, kad J. M. padarytas I laipsnio cheminis ragenų bei akių obuolių junginių nudegimas, kuris išsivystė lokaliai akis paveikus chemine dirginančia medžiaga galimai 210-08-30. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl I laipsnio cheminis ragenų bei akių obuolių junginių nudegimo J. M. sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 d. laikotarpiui (t. 1, b.l. 32-33).
Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu atpažino E. B. kaip asmenį, ją užpuolusį ir apiplėšusį (t. 1, b.l. 61-64). 2010-10-25 asmens kratos metu pas E. B. buvo rastas dujų balionėlis (1 t., b.l. 125).
Šių aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad 2010-08-30 apie 23.40 val., prie Raudondvario pl. 105 pastato, Kaune, E. B., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, šiam papurškus nukentėjusiajai J. M. į akis dujų ir tokiu būdu atimant galimybę jai priešintis, E. B. iš rankų pagrobė nukentėjusiosios rankinę su joje buvusiais daiktais, tuo J. M. padarydamas nesunkus sveikatos sutrikdymą bei 1274 Lt turtinę žalą. Atėmus galimybę nuketėjusiajai priešintis ir pagrobus jos turtą, E. B. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 1 d.
Nuteistasis E. B. skunde teigia, kad nukentėjusioji galėjo jį sumaišyti su kitu asmeniu, tačiau šis jo teiginys niekuo nepagrįstas ir vertintinas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jo kaltė įvykdžius plėšimą, neginčijamai įrodyta teisme ištirtais bei įvertintais įrodymais.
Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs E. B. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. ir 187 str. 3 d., paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54 str. 2 d.
Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad E. B. padarė du apysunkius nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau teistas, teistumai neišnykę, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad plėšimą įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmes pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. bei arešto bausmę pagal LR BK 187 str. 3 d., nes tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, teisėjų kolegijos nuomone, gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
Esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). Už nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d., E. B. paskirtos bausmės savo dydžiu yra mažesnės negu tos rūšies bausmės vidurkis, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 187 str. 3 d., padarymą – nežymiai didesnė negu vidurkis (LR BK 49 str. 3 d.). Įvertinus E. B. daromų tyčinių nusikaltimų recidyvą ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, laikytina, kad paskirtos bausmės neprieštarauja teisingumo principui ir dar labiau jas švelninti nėra pagrindo.
Skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis mokosi vidurinėje mokykloje, iki suėmimo dirbo spaustuvėje, neįpareigoja teismo švelninti paskirtą bausmę, nes skiriant bausmę yra vertinamos ne atskiros aplinkybės, o jų visuma, šiuo atveju lėmusi bausmę, adekvačią nuteistojo asmenybei ir padarytoms nusikalstamoms veikoms.
Šalies argumentai
Apeliantas skundu prašė ne tik sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bet ir jos vykdymą atidėti, tačiau šis nuteistojo prašymas atmetamas. LR BK 75 str. 1 d. nustato sąlygas, kurioms esant asmeniui gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Asmeniui nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be šių formalių sąlygų įstatymas taip pat numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
E. B. pripažintas kaltu už dviejų tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymą, nusikalto būdamas anksčiau teistas, teistumui neišnykus, jo padaryti nusikaltimai turi kvalifikuojančių požymių, kas rodo didesnį veikos pavojingumą, veikdamas bendrininkų grupėje pasikėsino ne tik į svetimą turtą, bet ir į nukentėjusiosios J. M. sveikatą, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Aktyvi apelianto elgsena nusikaltimų darymo metu rodo, kad kaltininkas sąmoningai siekė pažeisti teisės normas, ignoravo moralės nuostatas, nesibodint net žaloti sveikatą nukentėjusiai moteriai, asmenybė susiformavusi nusikalsti, todėl pasiekti bausmės tikslų, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, negalima.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka ir su nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos dydžiu, teigdamas, kad jis yra per didelis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, civilinio ieškinio klausimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendė nepažeisdamas LR BPK 109 str., 111 str. 1 d. ir 115 str. 1 d. reikalavimų ir vadovavosi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, priteistos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams.
Žalos dydį civiliniame ieškinyje nurodo asmuo, kuriam padaryta žala, o galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji J. M. pareiškė civilinį ieškinį 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimui (1 t., b.l. 28). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė dėl įvykdytų nusikalstamų veikų patyrusi stresą, išgąstį, fizinį skausmą, dėl patirto akių sužalojimo negalėjo eiti į darbą, kaip vairuotoja neteko gero troleibuso. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkino visiškai ir iš E. B. pagrįstai priteisė 3000 litų. Teisėjų kolegija pažymi, kad priteistas neturtinės žalos dydis neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose ir yra teisingas atlygis nukentėjusiajai, patyrusiai skriaudą dėl bendrininkų grupės E. B. nusikalstamų veiksmų žalojant regėjimą. Pažymėtina, kad E. B. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką laikytina, kad tyčinės veikos atveju yra padaroma didesnė neturtinė žala, nei neatsargiais veiksmais. Tyčia pažeidus labiausiai teisės ginamas vertybes, tokias kaip žmogaus sveikata, neturtinės žalos pasekmių ir ją padariusio asmens kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-14 nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį keisti ar naikinti E. B. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutar i a:
nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.