- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- 2A-271-585/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės
- Suinteresuotas asmuo
- K. J., I. B., V. K., S. L.
- Kategorijos
vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys: K. J., I. B., V. K. (V. K.) ir S. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė pripažinti K. J. neveiksnia turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, asmeninių neturtinių santykių srityse – asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo santykių srityje; pripažinti ribotai veiksnia turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan., asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvardos įgūdžių, sveikatos priežiūros, šeimos santykių srityse.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies. Skundžiamu sprendimu teismas pripažino K. J. ribotai veiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus tokiose srityse: turtinių santykių – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymų, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, kilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, paveldėjimo teisiniai santykiai, dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; asmeninių neturtinių santykių – šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus ir kt.), būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių. Likusioje dalyje K. J. pripažino veiksnia. Globėja ir turto administratore paskyrė S. L., priteisė bylinėjimosi išlaidas.
3. Skundžiamu sprendimu teismas nustatė, jog atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę nustatyta, kad K. J. turtinių santykių srityse susijusiuose su maisto produktų įsigijimu gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, tačiau už komunalines paslaugas negali susimokėti. Kituose turtinių santykių srityse (asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje ir kitose turtinių santykių srityse) – savo veiksmus gali suprasti dalinai. Nurodyta, kad asmeninių neturtinių santykių srityse - savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros, šeimos santykių gali iš dalies, ir būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityse – negali, balsavimo teise gali naudotis.
4. Teismas konstatavo, kad dėl psichinės sveikatos būklės ir senatvės suinteresuotas asmuo K. J. gali ribotai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Suinteresuotas asmuo K. J. patyrė atstovavimo išlaidų pateikė pagrindžiančius įrodymus. Visas patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė iš pareiškėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria iš pareiškėjo suinteresuotos asmens K. J. naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjas savo apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo tokius argumentus:
5.1. Pareiškėjas pateikdamas prašymą dėl suinteresuoto asmens neveiksnumo nustatymo vykdė įstatymo jam deleguotas funkcijas.
5.2. Bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, todėl dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
5.3. Pareiškėjas kaip byloje dalyvaujantis asmuo neturėjo materialinio teisinio suinteresuotumo, o tik procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo K. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo vadovaujantis prašo teismo atmesti apeliacinį skundą, priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Nepriklausomai nuo to, kokias funkcijas vykdo pareiškėjas, jis taip pat yra proceso šalis ir turi visas proceso šalies teises ir pareigas, tuo pačiu ir pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
6.2. Civilinio proceso kodeksas nenumato jokių išimčių pareiškėjui dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo.
6.3. Šioje byloje apeliantas iš pat pradžių neteisingai nustatęs ir įvertinęs K. J. būklę siekė ją pripažinti visiškai neveiksnia, todėl suinteresuotam asmeniui K. J. teisinė pagalba buvo būtina ginantis nuo nepagrįsto pareiškimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
9. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Tačiau Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Remiantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, sprendžiant ar reikalinga nagrinėjamoje byloje priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidų atlyginimą suinteresuotam asmeniui, pirmiausia reikia nustatyti ar apeliantas ir suinteresuotas asmuo turėjo priešingą materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
10. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nurodė, jog materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturėjo. Pareiškimą teismui pareiškė tik vykdydama įstatyme įtvirtintas savo funkcijas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais sutinka. Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Civilinio kodekso 3.241 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog globos ir rūpybos institucijos yra savivaldybių institucijos, kurios prižiūri ir kontroliuoja globėjų, rūpintojų ir pagalbą priimant sprendimus teikiančių asmenų veiklą. Remiantis nurodytomis įstatymo nuostatomis spręstina, jog apeliantas gavęs atitinkamą informaciją apie asmens sveikatos būklę privalo imtis atitinkamų priemonių, tarp jų – inicijuoti civilinę bylą teisme.
11. Byloje nustatyta, jog apeliantas pareiškimą teismui pateikė tik po to, kai gavo suinteresuoto asmens I. B. prašymą kreiptis į teismą dėl suinteresuoto asmens K. J. pripažinimo ribotai veiksnia tam tikrose srityse bei savivaldybės socialinės darbuotojos I. Y. išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Byloje paskirta suinteresuoto asmens K. J. psichiatrinė ekspertizė tik patvirtino, jog suinteresuotam asmeniui reikalinga globėjo pagalba tam tikrose srityse. Įvertindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas kreipdamasis į teismą vykdė įstatyme numatytas pareigas, o materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi apeliantas neturėjo. Nesant materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi nėra galimybės teigti, kad apelianto suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas nei suinteresuoto asmens K. J..
12. Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog tik tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Suinteresuotumas arba interesai pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį turi būti suprantami kaip materialinis teisinis suinteresuotumas ir/arba materialinis interesas. Apeliacinės instancijos teismas byloje nustatė, jog apelianto ir suinteresuoto asmens K. J. materialinis teisinis suinteresuotumas byloje nebuvo priešingas CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme todėl nėra pagrindo iš apelianto priteisti suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
13. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismo priimto sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
14. Apeliacinės instancijos teismas pateiktą apeliacinį skundą byloje tenkino. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai kurios naudai priimamas sprendimas. Kadangi apelianto apeliacinis skundas buvo patenkintas, todėl suinteresuoto asmens K. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo p d. sprendimą iš dalies pakeisti, netenkinti procesinio reikalavimo priteisti K. J. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius.