Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-29 · Administracinė byla Nr. I-1984-644/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-03-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2016-08-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-29
Bylos Nr.
I-1984-644/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02159-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1984-644/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02159-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 21.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

PareiškėjasM. K. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 3000Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l.4-5).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2014 m. kovo mėnesio apie du mėnesius buvo laikomas Kybartų pataisos namų baudos izoliatoriuje higienos normų neatitinkančiomis, kankinančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad buvo laikomas perpildytose kamerose -Nr. 5, kurioje gyveno 4 asmenys ir Nr. 6, kurioje gyveno5 asmenys.Patalpose nebuvo tinkamo apšvietimo ir vėdinimo, kaupėsi drėgmė, nemalonus kvapas, klozeto vamzdžiai tinkamai nefunkcionavo, kameros Nr. 5 sanitarinio mazgo durys neužsidarė. Tvirtino, kad atsakovas laikydamas pareiškėją minėtomis sąlygomis pažeidė Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Dėl minėtų veiksmų pareiškėjas patyrė žalą, kuri pasireiškė psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, sveikatos pablogėjimu. Neturtinę žalą vertino 3000 Eur, prašė ją priteisti iš atsakovo.

Skundo papildyme (b. l. 64-65) pareiškėjas taip pat nurodė, kad didelę dalįbaudos izoliatoriaus kameros ploto užėmė baldai, nebuvo galimybės judėti, pareiškėjas turėjo nuolat sėdėti arba gulėti lovoje, dėl ploto trūkumo tarp nuteistųjų kildavo konfliktai. Pažymėjo, kad baudos izoliatoriaus kamerose buvo laikomas ilgą laiką be pertraukų. Kameroje nebuvo spintelių drabužiams susidėti, grindys buvo nelygios ir neatsparios drėgmei, neveikė signalinis mygtukas prižiūrėtojams išsikviesti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepimuose (b. l. 8-10, 77-80) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad M. K. Kybartų pataisos namuose bausmę atliko laikotarpiu nuo 2013-12-31 iki 2014-05-02. Per šį laikotarpį pareiškėjas 4 kartus atlikinėjo paskirtas drausmines nuobaudas baudos izoliatoriuje. Bendras gyvenamųjų patalpų plotas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas: nuo 2014-03-13 iki 2014-03-20, nuo 2014-04-10 iki 2014-04-11 ir nuo 2014-04-24 iki 2014-04-27. Pažymėjo, kad kamerose plotas vienam nuteistajam ne visada atitinka nustatytus reikalavimus, kadangi skirstant nuteistuosius į kameras turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Paaiškino, kad pataisos namai buvo pradėti eksploatuoti 2006 metais laikantis tuo metu galiojusių higienos normų ir sąlygos nuo to laiko iš esmės nepasikeitė. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose nenumatyta, kad baudos izoliatoriuje turi būti įrengtos spintelės. Baudos izoliatoriaus kameros Nr. 5 grindys yra medinės, dažytos ir jų įrengimas atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Prižiūrėtojo iškvietimo sistema baudos izoliatoriaus kamerose yra įrengta ir ginčo laikotarpiu veikė. Tvirtino, kad pareiškėjas išreiškė tik abstrakčius samprotavimus dėl nepakankamo sanitarinio mazgo ploto, tačiau to nepakanka neturtinei žalai atsirasti. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam kalint Kybartų pataisos namų baudos izoliatoriaus kamerose netinkamomis sąlygomis.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad įkalinimo įstaigose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus Konvencijos 3straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir, ar tai neigiamai paveikė asmenį Konvencijos 3 straipsnio nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Kybartų pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina dėl jo kalinimo perpildytose baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 5 ir Nr. 6, kurių plotas neatitiko nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m.

Gyvenamosios patalpos sąvoka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010). Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.

Bylos duomenimis, pareiškėjas M. K. Kybartų pataisos namuose bausmę atliko nuo 2013-12-31 iki 2014-05-02 (b. l. 11).

Vadovaujantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo paskyrimus į baudos izoliatoriaus kameras matyti, kad laikotarpiais nuo 2014-03-03 iki 2014-03-06 ir nuo 2014-03-13 iki 2014-03-20 pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 6, kurios plotas 17,66 kv. m., ginčo laikotarpiu gyveno iki 5 asmenų. Laikotarpiais nuo 2014-03-28 iki 2014-04-03 ir nuo 2014-04-10 iki 2014-04-28 pareiškėjas gyveno baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 5, kurios plotas 11,39 kv. m., ginčo laikotarpiu gyveno iki 4 asmenų (b. l. 12).

Pagal minėtus duomenis nustatyta, kad Taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeista šiais laikotarpiais: nuo 2014-03-13 iki 2014-03-20 (7 paros) - vienam asmeniui kameroje Nr. 6 teko 3,53 kv. m. (trūko 0,07 kv. m.), nuo 2014-04-10 iki 2014-04-11, nuo 2014-04-24 iki 2014-04-27 (4 paros) - vienam asmeniui kameroje Nr. 5 teko 2,85 kv. m. (trūko 0,75 kv. m.). Taigi, Taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma baudos izoliatoriaus kameroje pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistaiš viso 11 parų.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad dėl ploto trūkumo baudos izoliatoriaus kameroje buvo priverstas sėdėti arba gulėti lovoje, tarp kameroje laikomų asmenų kildavo konfliktai.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip jau buvo minėta, teismas nustatė, kad pareiškėjui gyvenant baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 5 ir Nr. 6 buvo pažeista minimali gyvenamojo ploto norma. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl riboto judėjimo baudos izoliatoriaus kameroje yra glaudžiai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertinamos kaip minėto pažeidimo dalis (pvz., LVAT 2013-05-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013, 2015-10-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1780-575/2015 ir kt.). Pripažinus, kad kamerų ploto reikalavimai buvo pažeisti, teismas minėtų aplinkybių nevertina kaip atskirų žalos padarymo pagrindų. Teisės aktai nenumato, kad asmeniui tenkanti minimali kameros ploto norma turi būti skaičiuojama neįskaitant baldų. Į bylą nėra pateikta įrodymų apie baudos izoliatoriaus kamerose vykusius konfliktus tarp nuteistųjų.

Pareiškėjas nurodo, kad sanitarinio mazgo kabina buvo maža, nebuvo galimybės uždaryti kabinos durų, dėl to pareiškėjas patyrė pažeminimą.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Taisyklės), 16.5. punkte taip pat nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose, be kita ko, turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Tačiau, akcentuotina, kad šie reikalavimai taikomi tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms minėti reikalavimai netaikomi. Kybartų pataisos namų ūkio skyriaus 2015-12-08 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad baudos izoliatoriaus kamerų sanitarinio mazgodurų būklė ginčo laikotarpiu atitiko nustatytus reikalavimus (b. l. 22). Teismo vertinimu, vien tik pareiškėjo paaiškinimų šiuo atveju nepakanka. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų (b. l. 21). Akcentuotina, kad bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai apie neužsidarančias sanitarinio mazgo duris nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, jo argumentai yra deklaratyvūs, todėl atmestini.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad baudos izoliatoriaus kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo ir vėdinimo, kaupėsi drėgmė, nemalonus kvapas, klozeto vamzdžiai tinkamai nefunkcionavo. Pareiškėjas savo teiginiams patvirtinti jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius nepateikė.

Ginčo laikotarpiu galiojusios higienos normos HN 76:2010 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal higienos normos HN 76:2010 26 punktą, gyvenamosiose patalpose santykinė oro drėgmė šiltuoju metų laiku turi būti 35-65 proc., šaltuoju – 35-60 proc., gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 76:2010 24 punktas), natūralaus apšvietimo koeficientas - 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta – 200 lx (HN 76:2010 22 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kamerų natūralaus apšveitimo padidinimas yra susijęs su lango iškirtimu (padidinimu), spręstina, jog šiuo atveju negalima konstatuoti Kybartų pataisos namų neteisėto neveikimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (HN 76:2010 2 p.).

Atsakovo atstovas atsiliepime pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigė. Nurodė, kad dar prieš ginčo laikotarpį Visuomenės sveikatos centras patikrino baudos izoliatoriaus kameros Nr. 5 dirbtinę apšvietą ir pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 14). Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2015-08-24 patikrinimo akte Nr. PT-329 yra įvertinta Kybartų pataisos namų baudos izoliatoriaus kameros Nr. 6 ventiliacija ir santykinė oro drėgmė, šie parametrai buvo tinkami, pelėsio nebuvo (b. l. 53-54). Kybartų pataisos namų ūkio skyriaus 2015-12-30 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad baudos izoliatoriaus kameros Nr. 5 ir Nr. 6 įrengtos toje pačioje pastato dalyje, išsidėstę viena šalia kitos ir turi vienodus apšvietimo, ventiliacijos, santykinės oro drėgmės parametrus. Apšvietimas nuolat remontuojamas, lempos keičiamos. Kybartų pataisos namai užtikrina 200 lx apšvietimą baudos izoliatoriaus patalpose (b. l. 50). Taip pat akcentuotina, kad už kamerų valymą bei tvarkymą atsakingi patys nuteistieji (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 p., HN 76:2010 58 p.). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateiktais duomenimis. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai šioje dalyje yra deklaratyvūs ir abstraktūs, nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad baudos izoliatoriaus kamerose buvo laikomas ilgą laiką be pertraukų.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 142 straipsnį, pataisos namuose už rėžimo reikalavimų pažeidimus nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos - nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki 15 parų (4 p.), drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių (6 p.) ir kt. BVK 144 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, izoliuoti, jis gali būti laikinai uždarytas į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį. Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms ir nelaikomas nuobauda.

Bylos duomenimis,Kybartų pataisos namų direktoriaus nutarimais pareiškėjui skirtos šios nuobaudos: 2014-03-04nutarimu, už atsisakymą atlikti bausmę paskirtame būryje –15 parų baudos izoliatoriuje (b. l. 57, 86-87), 2014-03-28 nutarimu, už atsisakymą atlikti bausmę paskirtame būryje – 12 parų baudos izoliatoriuje (b. l. 58, 94-95), 2014-04-11 nutarimu už atsisakymą atlikti bausmę paskirtame būryje – 14 parų baudos izoliatoriuje (b. l. 59, 98-99), 2014-04-25 nutarimu už atsisakymą atlikti bausmę paskirtame būryje – 7 paras baudos izoliatoriuje (b. l. 60, 102-103). Vadovaujantis BVK 144 straipsnio 5 dalimi, Kybartų pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2014-03-03, 2014-03-18, 2014-03-19, 2014-03-27, 2014-04-10, 2014-04-24, 2014-05-01 nutarimais „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ (b. l. 84-85, 88-89, 90-91, 92-93, 96-97, 100-101, 104-105) pareiškėjas buvo uždaromas į baudos izoliatorių 24 val. terminui.Minėti duomenys paneigia pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad baudos izoliatoriaus kamerose jis buvo laikomas ilgą laiką be pertraukų. Akivaizdu, kad pareiškėjas, sistemingai darėdrausmės pažeidimus, dėl ko jis buvo uždaromas į baudos izoliatorių. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, pareiškėjo argumentai (dėl uždarymo į baudos izoliatorių ilgesniam nei nustatyta laikotarpiui) atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimus sieja su aplinkybėmis, kad kameroje nebuvo spintelės drabužiams susidėti. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, baudos izoliatorių kamerose turi būti toks inventorius: lova, stalas, taburetė, sanitarinis mazgas, sieninė drabužių pakaba, lentyna tualeto reikmėms, šiukšlių dėžė, valymo inventorius. Teisės aktai nenumato, kad baudos izoliatoriaus kameroje turi būti įrengtos spintelės drabužiams. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl kameros aprūpinimo baldais (spintelėmis), pareiškėjo skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameros grindys buvo nelygios ir neatsparios drėgmei, neveikė signalinis mygtukas prižiūrėtojams iškviesti, netinkamai veikė tualeto vamzdžiai. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu. Atsakovo atstovas atsiliepime pareiškėjo argumentus paneigė nurodydamas, kad baudos izoliatoriaus kameros grindys medinės, dažytos ir jų įrengimas atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus, prižiūrėtojo iškvietimo sistema įrengta ir ginčo laikotarpiu ji veikė. Kybartų pataisos namų ūkio skyriaus 2015-12-08 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad baudos izoliatoriaus kamerų sanitarinio mazgo, langų, durų būklė ginčo laikotarpiu atitiko nustatytus reikalavimus (b. l. 22). Teismo vertinimu, vien tik pareiškėjo paaiškinimų šiuo atveju nepakanka. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų (b. l. 21). Akcentuotina, kad bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentaiyra deklaratyvūs, todėl atmestini.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spainir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (pvz. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Kybartų pataisos namai ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, t. y. 4 paras trūko 0,8 kv. m., 7 paras – 0,07 kv. m., todėl konstatuotina, kad Kybartų pataisos namai pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų įkalinimo sąlygų patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, sveikatos pablogėjimą. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 30-44) matyti, kad ginčo laikotarpiu į medicinos specialistus jis yra kreipęsis dėl traumų, skrandžio skausmų, nerimo, įtampos, nemigos ir pan. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad minėti nusiskundimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pareiškėjo skundo argumentais dėl netinkamų kalinimo sąlygų baudos izoliatoriaus kamerose. Bylos duomenimis, pareiškėjas dėl sveikatos pablogėjimo (traumos, blogos psichologinės savijautos, įtampos ir pan.) į Laisvės atėmimo vietų ligoninę buvo išvykęs tris kartus (2014-03-06, 2014-03-20, 2014-04-03) (b. l. 12), tačiau, pažymėtina, kad iki jo išvykimo minimali kameros ploto norma buvo pažeista tik 0,07 kv. m. Taigi, teismas sprendžia, kad minimalios gyventojo ploto normos pažeidimai negalėjo sukelti tokio masto neigiamas pasekmes, kokias pareiškėjas nurodo savo skunde. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo fiziniai sužalojimai, įtampa, nerimas susijęs su atsisakymu gyventi paskirtame būryje, dėl ko jam buvo skiriamos nuobaudos (b. l. 30-31). Teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme. Įvertinus pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Kybartų pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė žala, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Įvertinęs nustatytas bylos faktines aplinkybes –pažeidimo trukmę ir mastą(4 paras pareiškėjui kameroje trūko 0,8 kv. m., 7 paras – 0,07 kv. m.), atsižvelgdamas į tai, kad pažeidimas nebuvo tęstinis, pareiškėjas į baudos izoliatoriaus kamerą buvo patalpinamas dėl jo paties pasirinkto elgesio –bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų, nesant byloje duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, nenustačius, kad dėl administracinėje byloje konstatuoto pažeidimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės, į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl 3000Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo M. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Audrius Grauželis