- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-1983-524/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūneinė
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- UAB „Šviesos krateris“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėje Erika Misiūnienė rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo M. J. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012-10-02 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovui UAB „Šviesos krateris“ dėl neteisėto vienašališko sutarties nutraukimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais atsakovo raštą „Dėl reklaminio ploto nuomos sutarties Nr. 2012/49 – PL nutraukimo“ taip pat 2012-09-17 raštą „Dėl reklaminio ploto nuomos sutarties Nr. 2012/49 – PL nutraukimo“ ir raštą „Dėl 2012-07-30 reklaminio ploto nuomos sutarties Nr. 2012/49 PL nutraukimo“ bei atnaujinti 2012-07-30 reklaminio ploto nuomos sutarties Nr. 2012/49 PL galiojimą. Pareikštiems reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui UAB „Šviesos krateris“ iki spalio 31 d. dalyvauti sandoriuose su kitomis šalimis, įskaitant, bet neapsiribojant, politinėmis partijomis ar jų kandidatais, siekiant pernuomoti reklaminius plotus, esančius Plungės autobusų laukimo paviljonuose. Nurodė, kad su atsakovu 2012-07-30 sudarė reklaminio ploto nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo nuo 2012-10-01 iki 2012-10-31 išnuomoti ieškovui 10 reklaminių plotų, esančių penkiuose autobuso laukimo paviljonuose Plungės m. Atsakovas, nevykdydamas savo įsipareigojimų, nuo 2012-09-26 sutartį nutraukė.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2012-10-02 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad iš esmės ieškovas ginčija vienašališką nuomos sutarties nutraukimą. Reklaminių plotų nuomos trukmė nuo 2012-10-01 iki 2012-10-31, t. y. sutartis trumpalaikė. Iš ieškinio turinio teismas nustatė, kad reklaminis plotas išnuomotas tikslu skleisti politinę reklamą. Pagal LR Seimo rinkimų įstatymo 56 str. rinkimų agitacija, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios, t. y., rinkimų agitacijos kampanijos etapas prasideda įstatymų nustatyta tvarka paskelbus rinkimų datą (2012-04-14) ir baigiasi prasidėjus įstatymų nustatytam terminui, kurio metu draudžiama rinkimų agitacija (2012-10-13). Teismas įvertino šias aplinkybes, realius bylos išnagrinėjimo terminus teisme, ir padarė išvadą, kad galimo teismo sprendimo įgyvendinimas apskritai nebus įmanomas. Teismo nuomone, ieškovo prašomos taikyti laikinosios priemonės nėra proporcinga priemonė jų taikymu siekiamiems tikslams.
Šalies argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2012-10-02 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždrausti atsakovei iki spalio 31 d. dalyvauti sandoriuose su kitomis šalimis, įskaitant, bet neapsiribojant, politinėmis partijomis ar jų kandidatais, siekiant pernuomoti reklaminius plotus, esančius Plungės autobusų laukimo paviljonuose. Nurodė, kad ieškinys pareikštas dėl vienašalio sutarties nutraukimo. Atsakovas nutraukęs sutartį gali sudaryti naują sutartį su trečiaisiais asmenimis, tokiu būdu palankus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis taip pat siekiama laikino ginčo situacijos teisinio sureguliavimo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškinio užtikrinimo priemonių tikslą ir paskirtį. Priduria, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina ar yra pagrindas jas taikyti. Pažymi, kad sutartimi reklaminių plotų nuomos terminas nuo 2012-10-01 iki 2012-10-31, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR seimo rinkimų įstatymo nuostatas dėl rinkimų agitacijos draudimo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino esminių aplinkybių, kad šis ginčas susijęs ne tik su privačiu interesu, bet ir su viešuoju interesu, siekiant apliginti Konstitucijoje įtvirtintas normas – demokratiškai remiantis visuotine lygia teise, rinkti Seimo narius.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, t. y. neadekvačios jų taikymu siekiamiems tikslams. Teigia, kad ieškovas nepagrindė galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas atidėdamas atskirojo skundo nagrinėjimą atkreipė dėmesį, kad bendrosios kompetencijos teisme sprendžiamas tik šalių civilinis teisinis ginčas dėl reklaminio ploto nuomos sutarties nutraukimo pagrįstumo, todėl atskirojo skundo nagrinėjimo dalyką sudaro laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas terminuotos sutarties vienašalio nutraukimo atveju.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos priimtą nutartį grindė tuo, kad sudaryta sutartis trumpalaikė, įvertinęs bylos išnagrinėjimo terminus konstatavo, kad galimas sprendimo įgyvendinimas apskritai nebūtų įgyvendintas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškinio užtikrinimo priemonėmis siekiama iki sprendimo byloje priėmimo išlaikyti byloje status quo padėtį (iki ieškinio pareiškimo buvusią situaciją). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pateiktą prašymą, nepagrįstai savo sprendimą motyvavo realiais bylų išnagrinėjimo terminais, sudarytos sutarties terminu ir pan., nes šios aplinkybės neturi įtakos sprendžiant pareikšto reikalavimo užtikrinimo klausimą.
Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (LR CPK 185 str.). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (LR CPK 144 str., 145 str. 2 d.). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti vykdymą teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, todėl laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo saugojimu negali būti taikoma kaip pažeidžianti ekonomiškumo principą (LR CPK 145 str. 2 d.). Viena iš įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių yra draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų (LR CPK 145 str. 1 d. 6 p.).
Iš bylos medžiagos matyti, jog tarp šalių 2012-07-30 sudaryta reklaminio ploto nuomos sutartis buvo nutraukta vienašaliu atsakovės 2012-09-12, 2012-09-17, 2012-09-25 reikalavimu, sutarties nutraukimo priežastimi nurodant 6.2 p. – šalių susitarimą. Apeliantas ieškiniu prašė pripažinti vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu ir atnaujinti sutarties galiojimą. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje yra taikomos ieškinio reikalavimui (dalykui) užtikrinti, nepriklausomai nuo to, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu yra reiškiamas ieškinys. Ieškovas šioje byloje pateikė ieškinį dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, todėl, jeigu teismas patenkintų ieškinio reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bet kokiu iš ieškinyje nurodytų pagrindų, sutartis būtų laikoma galiojančia, o ginčo šalys įgytų iš sutarties kylančias abipuses teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju, draudimas atsakovei imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieškovo teises, yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu pripažinti sandorio nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus atsakovei imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieškovo teises pagal nutrauktą sutartį, egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas, o tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad prašomos ieškinio užtikinimo priemonės taip pat nepažeistų proporcingumo principo, nes būtų taikomos, ne visos bylos nagrinėjimo metu, o tik iki sutartyje nurodyto termino – 2012-10-31.
Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos nepasisako.
Ši nutartis neužkerta galimybės proceso šalims, esant pagrindui, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar šių priemonių panaikinimo, taip pat dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (LR CPK 146, 147, 150 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priimta nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2012-10-02 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: ieškovo M. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Uždrausti atsakovei UAB „Šviesos krateris“ iki 2012-10-31dalyvauti sandoriuose su kitomis šalimis, įskaitant politines partijas ir jų kandidatus, siekiant pernuomoti reklaminius plotis, esančius penkiuose autobusų laukumo paviljonuose Plungės mieste: Sinagogų g. (prie esančios turgavietės); J. Tumo–Vaižganto g. (prie prekybos centro „Maxima XX“, Plungės mikrorajonas); Dariaus ir Girėno g. (prie pašto); Dariaus ir Girėno g. (kareivinėse); Birutės g., (prie AB „Linų audinių“).
Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ieškovo M. J. reikalavimo įvykdymui užtikrinti.
Nutartį vykdyti skubiai.
Išaiškinti atsakovei, kad ji atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutarties kopijas išsiųsti šalims.