Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas), Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatams Vitoldui Kumpai ir Ramūnui Petravičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Arlanga wood“ skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) 2008 08 29 sprendimo Nr. (16) SD-16439 „Dėl VDI reikalavimo Nr. R1-0260-0693“ ir VDI 2008 06 17 reikalavimo Nr. R1-0260-0693 panaikinimo atsakovams Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas UAB „Arlanga wood“ (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašoma: 1) panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos 2008 08 29 sprendimą Nr. (16) SD-16439 „Dėl VDI reikalavimo Nr. R1-0260-0693“; 2) panaikinti VDI 2008 06 17 reikalavimą Nr. R1-0260-0693.

Skunde paaiškina, kad VDI 2008 08 29 priėmė sprendimą Nr. (16)SD-16439, kuriuo atmetė pareiškėjo advokato 2008 07 21 skundą dėl VDI 2008 06 17 reikalavimo Nr. R1-0260-0693 panaikinimo ir paliko šį reikalavimą galioti.

Skundžiamame reikalavime nustatyta, kad „bendrovės darbuotojams neišmokėti delspinigiai už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį už 2008 m. sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesius“. Šiuo reikalavimu pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti pažeidimus ir apie tai pranešti VDI raštu.

Remiasi Valstybinės darbo inspekcijos įgaliojimais, kurie nustatyti Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsnyje, bei 6 straipsnyje išvardintomis inspekcijos funkcijomis. Aiškina, kad šis įstatymas neįgalioja VDI spręsti darbo ginčų.

Aiškina, kad to neginčija ir VDI, kadangi tai nurodyta skundžiamo sprendimo 3 punkte, tačiau faktiškai reikalavimu, kuris skundžiamas, darbuotojų naudai priteistos papildomos piniginės sumos – delspinigiai ir pareiškėjas įpareigojamas šias sumas išmokėti darbuotojams. Tai reiškia, kad VDI savo iniciatyva ėmėsi spręsti ir išsprendė individualų darbo ginčą dėl delspinigių sumokėjimo, nors toks ginčas nebuvo netgi prasidėjęs.

Remiasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo administracines bylas Nr. A10-717-05, A6-145/2007, kuriose paneigta VDI teisė spręsti dėl delspinigių ir kitų papildomų sumų išmokėjimo.

Teigia, kad VDI įpareigodama pareiškėją mokėti delspinigius sprendė darbo ginčą ir peržengė savo kompetencijos ribas, tuo pažeidė imperatyvias Darbo kodekso nuostatas bei VDI įstatymo nuostatas.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkint. Papildomai paaiškino, kad UAB „Arlanga wood“ moka atlyginimus darbuotojams dažniausiai per mėnesį vieną kartą ir tai daroma darbuotojų prašymu, taigi nėra jokio pagrindo mokėti delspinigius.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad VDI sprendė individualų darbo ginčą. Vadovaujasi Darbo kodekse įtvirtintais darbo teisinius santykius reguliuojančiais principais, DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei DK 201 straipsnio nuostatomis. Taip pat vadovaujasi DK 207 straipsniu, nustatančiu darbdaviui pareigą mokėti delspinigius. Paaiškina, kad pareiškėjo patikrinimo metu VDI pareigūnai nustatė, kad darbo užmokestis šios bendrovės darbuotojams 2008 m. sausio – balandžio mėnesiais buvo išmokamas įvairiomis mėnesio dienomis, o tam tikrais atvejais – vėliau nei numatyta darbo sutartyse. Šis faktas yra dokumentaliai patvirtintas ir dėl jo nėra ginčo. Faktą pripažįsta ir pareiškėjas. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad priežastys, dėl kurių pavėluotai mokėtas darbo užmokestis, būtų susijusios su darbuotojų kaltais veiksmais. Tokiu būdu daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju VDI nesprendė ir negalėjo spręsti darbo ginčo tarp darbuotojo ir darbdavio, nes toks ginčas nebuvo kilęs. VDI tik konstatavo darbo įstatymų pažeidimą ir įpareigojo jį pašalinti.

Pamini, kad DK ir kiti norminiai aktai neįpareigoja darbuotojų kreiptis į darbdavį su prašymu dėl delspinigių priskaičiavimo ir mokėjimo. Įstatymas imperatyviai įpareigoja darbdavį atlikti šią prievolę, jei ne dėl darbuotojo kaltės darbo užmokestis išmokamas pavėluotai, todėl, kai nevykdo šių įstatymo nuostatų be objektyvių priežasčių, darbdavys pažeidžia įstatymą.

Dėl VDI kompetencijos pripažįsta, kad VDI nesprendžia darbo ginčų. Pripažįsta, kad VDI vadovaujasi Valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, VDI nuostatais ir darbo reglamentu, kurie nustato VDI kompetencijos ribas. Teigia, kad pagal VDI įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 5 punktą VDI inspektoriai privalo nustatę darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus surašyti darbdaviui protokolus, aktus reikalavimus, juose nurodyti pažeidimus ir nustatyti laiką, per kurį pažeidimai turi būti pašalinami. VDI tokius veiksmus ir atliko savo kompetencijos ribose, veiksmus atliko VDI Vilniaus skyriaus inspektorius. Dėl to mano, kad skundžiami sprendimas ir reikalavimas turi būti paliekami galioti.

Teisminiame bylos nagrinėjime atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinius įrodymus bei įvertinęs skundžiamo reikalavimo teisėtumą, daro išvadą, kad skundas tenkintinas.

Sprendžiamas administracinis ginčas, t. y. viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumas, atsižvelgiant į šiam subjektui suteiktus įgalinimus bei teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykius.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nesutinka mokėti delspinigius, be to, nei vienas darbuotojas nepareiškė tokio reikalavimo. Aptartos aplinkybės rodo, kad nagrinėjamu klausimu tarp darbuotojo ir darbdavio nėra kilęs darbo ginčas. Tuo atveju, jeigu darbuotojai pareikalautų mokėti delspinigius, tai būtų darbo ginčas.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus.

Valstybinei darbo inspekcijai įstatymu nesuteikta teisė spręsti individualaus pobūdžio darbo ginčus ir priiminėti dėl jų sprendimus. Darbo kodekso 286 straipsnyje nustatyta, kad darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisijos ir teismas. Šių institucijų kompetencijai pavesta spręsti darbo ginčus, kurie Darbo kodekso 285 straipsnyje apibrėžiami kaip nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kurio nepavyko sureguliuoti derybomis. Darytina išvada, kad darbo ginčų nagrinėjimas ir sprendimų dėl šių ginčų priėmimas nėra Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija.

Tokio ginčo atveju (dėl delspinigių pagal DK 207 straipsnio 1 dalį mokėjimo), jeigu jis kiltų, VDI neturi įgalinimų privalomu administraciniu sprendimu pasisakyti, ar delspinigiai turi būti mokami. Darbdavys ginčija pareigą mokėti delspinigius, o VDI, lyg tai atstovaudama darbuotojus (VDI nagrinėtas anoniminis skambutis, b. l. 43), įpareigoja sumokėti delspinigius už pavėluotai mokamą darbo užmokestį, nors darbdavys neigia, kad darbo užmokestis mokamas pavėluotai.

Minėta, kad DK numato specialią darbo ginčų nagrinėjimo tvarką, o Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas bei Lietuvos valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamentas (toliau – Reglamentas), patvirtintas Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2004 04 22 įsakymu Nr. I-108, DK normoms neprieštarauja, nes minėto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas nurodo vienintelį atvejį, kai darbo inspekcija gali spęsti darbo ginčą (gali spręsti ginčą tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbuotojo atsisakymo dirbti, motyvuojant, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata). Tai, kad kito pobūdžio darbo ginčai valstybinės darbo inspekcijos nesprendžiami, patvirtina ir minėto Reglamento 35 p.

Vertinant nagrinėjamo ginčo teisinius santykius, svarbu tai, kad Reglamento 30 punkte nustatyta, kad darbo inspektoriaus reikalavimai ir duoti nurodymai darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui yra privalomi, t. y. šiuo atveju pareiškėjas, neatsižvelgdamas į tai, kad nėra jokio įsiteisėjusio darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimo darbo užmokesčio išmokėjimo vėlavimo klausimu ir delspinigių mokėjimo klausimu, privalo vykdyti valstybinio darbo inspektoriaus reikalavimą ir privalomai išmokėti visiems darbuotojams tam tikras pinigų sumas, nors su tuo nesutinka, t. y. nesutinka, kad vėlavo išmokėti darbo užmokestį.

Atsižvelgiant į skundžiamo VDI Vilniaus skyriaus reikalavimo turinį (piniginis reikalavimas), į tai, kad reikalavime nenurodoma, kada ir kaip konkrečiai darbdavys pavėlavo mokėti darbo užmokestį, t. y., nenustatyta darbdavio kaltė, kuri būtina pagal DK nuostatas, pripažintina, kad toks reikalavimas prieštarauja teisinės valstybės principams ir Konstitucijos 109 str., nustatančiam, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Be to reikalavimo turiniu pažeidžiamos DK normos, reglamentuojančios darbo ginčų sprendimo tvarką (DK 285-303), ir DK 207 straipsnio 1 dalies nuostatos, reikalaujančios nustatyti darbdavio kaltę, bei Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas, nesuteikiantis teisės šiai inspekcijai nagrinėti ir spręsti socialinius konfliktus, kurie pagal savo teisinę prigimtį yra darbo ginčai. Skundžiamas reikalavimas yra neteisėtas dėl išdėstytų argumentų, todėl naikintinas.

VDI Vilniaus skyrius, vykdydamas būtent šios institucijos uždavinius ir funkcijas, galėjo išaiškinti pareiškėjo darbuotojams, kokiu būdu jie gali ginti jų manymu pažeistą teisę, tačiau negalėjo duoti privalomų nurodymų darbdaviui apmokėti iki tam tikros datos neišmokėtas sumas. Pareiga konsultuoti darbuotojus numatyta VDI įstatyme. Pastebėtina, kad VDI už privalomo vykdyti VDI reikalavimo neįvykdymą gali darbdavį bausti administracine tvarka, o šiuo atveju neišnagrinėjus galimo konflikto tarp darbuotojų ir darbdavio, neįrodžius esant visoms DK 207 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms delspinigiams mokėti, tokia situacija, kad liktų galioti VDI Vilniaus skyriaus reikalavimas pareiškėjui, būtų neteisėta ir nepagrįsta.

Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2008 08 29 sprendimu Nr. (16)SD-16439 (b. l. 19) nusprendė, kad VDI Vilniaus skyriaus vyresnysis darbo inspektorius atlikdamas patikrinimą UAB „Arlanga wood“ pagrįstai nustatė darbo įstatymų pažeidimus ir ėmėsi atitinkamų priemonių šiems pažeidimams pašalinti, surašydamas privalomą vykdyti reikalavimą, ir atmetė pareiškėjo atstovo skundą. Šis sprendimas grindžiamas išvadomis dėl VDI reikalavimo Nr. R1-0260-0693 (b. l. 7-9). Teismas pastebi, kad šiose išvadose DK 207 straipsnio 1 dalis aiškinama iškreiptai, nes DK 207 straipsnio 1 dalis (VDI Vilniaus skyriaus reikalavime nurodyta, kad būtent ši teisės norma pažeista) akcentuoja darbdavio kaltės buvimą, o ne tai, kad pavėluotai mokėta ne dėl darbuotojo kaltės. Šiose išvadose taip pat nėra argumentuotai pateikiamų, konkrečių įrodymų dėl darbdavio kaltės buvimo, kas yra reikšminga taikant DK 207 straipsnio 1 dalį. Išvadoje neišvardyti visi konkretūs atvejai, kada darbdavys ir kokiam darbuotojui konkrečiai laiku neišmokėjo darbo užmokesčio. Pareiškėjas (darbdavys) tokius faktus neigia, pateikia teismui keleto darbuotojų prašymus mokėti darbo užmokestį kartą per mėnesį. Tokie prašymai turi būti darbdavio vykdomi ir tokiu atveju akivaizdu, kad nesutaps darbo užmokesčio mokėjimo datos, nurodytos darbo sutartyse (b. l. 44) ir realaus mokėjimo datos. Beje, VDI Vilniaus skyriaus pateiktoje medžiagoje yra tik viena darbo sutartis, taigi neaišku kuo remiantis nustatyti daugybiniai pažeidimai. Kadangi Valstybinio darbo inspektoriaus sprendimu patvirtintas neteisėtas reikalavimas, jis taip pat naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Apskritai, iš visų Valstybinės darbo inspekcijos skundžiamų aktų neaišku, kuo pasireiškė DK 207 straipsnio 1 dalies pažeidimas, nes, kaip minėta, nei šiuose sprendimuose, nei Išvadose, nėra nurodyta, kokie konkretūs atvejai rodo esant pažeidimą ar pažeidimus. Teismas dėl to negali pasisakyti, ar teisingai ir pagrįstai konstatuotas DK 207 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Tokiu atveju skundžiami aktai prieštarauja ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams.

Teismas taip pat privalo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) formuojama praktika tokio pobūdžio administracinėse bylose, nes tokia pirmos instancijos teismo pareiga numatyta Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje. Teismas vadovaujasi LVAT 2005 06 17 sprendimu administracinėje byloje Nr. A10-717-05, 2006 04 20 nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-909-06, 2007 02 12 sprendimu administracinėje byloje Nr. A6-145/2007. Šiose bylose taip pat buvo sprendžiama dėl VDI reikalavimų, kuriuose buvo nurodyta: 1) sumokėti dienpinigius, 2) sumokėti darbo užmokestį už darbą naktį, švenčių dienomis ir viršvalandinį darbą, 3) aptarti darbo normas darbo sutartyse bei kolektyvinėje sutartyje. Visi šie klausimai taip pat gali būti sprendžiami tik DK numatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad darbo ginčas dar nėra kilęs, neturi reikšmės, nes VDI pasisakė ir nusprendė dėl dalykų, kurie gali būti nustatyti tik išsprendus darbo ginčą.

Kadangi tokio darbo ginčo nagrinėjimas nėra priskirtas Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai, skundžiami VDI sprendimai naikinami Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Kadangi tokio akto negali priimti joks administravimo subjektas, ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas. Darbo ginčai turi būti sprendžiami DK nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 2 p., ir 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo UAB „ARLANGA wood“ skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyresniojo darbo inspektoriaus 2008 birželio 17 d. reikalavimą Nr. R1- 0260-0693 ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008 m. rugpjūčio 29 sprendimą „Dėl VDI reikalavimo Nr. R1-0260-0693“ Nr. (16(SD)-16439.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.