- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-27
- Bylos Nr.
- 3K-3-156/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Čaika, Janina Stripeikienė, Pranas Žeimys
- Trečiasis asmuo
- R. J., R. B., A. G., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai
- Ieškovas
- G. Miciaus
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Stripeikienės ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens R. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 27 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Miciaus komercinės įmonės ieškinį atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims R. B., A. G., R. J., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, dėl įpareigojimo duoti sutikimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. Miciaus komercinė įmonė prašė pripažinti, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. gruodžio 5 d. atsisakymas duoti sutikimą G. Miciaus komercinei įmonei priklausančiuose pastatuose (duomenys neskelbtini) įrengti automobilių techninės apžiūros stotį, stiklo taros sandėlį ir statyti automobilių parduotuvę yra neteisėtas, ir įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją duoti sutikimą G. Miciaus komercinei įmonei atlikti nurodytą rekonstrukciją. Ieškovas nurodė, kad pastatai, kuriuos jis ketina rekonstruoti, yra jo nuomojamame valstybinės žemės sklype. Klaipėdos apskrities viršininko administracija savo nesutikimą su numatoma rekonstrukcija motyvavo tuo, kad ieškovas turi parengti teritorijos detalųjį planą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2005 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. gruodžio 5 d. atsisakymas duoti sutikimą G. Miciaus komercinei įmonei priklausančiuose pastatuose (duomenys neskelbtini) įrengti automobilių techninės apžiūros stotį, stiklo taros sandėlį ir statyti automobilių parduotuvę yra neteisėtas, ir įpareigojo Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi, duoti sutikimą G. Miciaus komercinei įmonei priklausančiuose pastatuose (duomenys neskelbtini) įrengti automobilių techninės apžiūros stotį, stiklo taros sandėlį ir statyti automobilių parduotuvę.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal trečiojo asmens Rimos Jurgaitienės apeliacinį skundą, 2005 m. spalio 26 d. nutartimi skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Teismai nustatė, kad ieškovas 2001 m. lapkričio 27 d. nusipirko pastatą (sandėlį) (duomenys neskelbtini) su teisėmis į valstybinės žemės sklypą, buvusių savininkų nuomotą iš atsakovo, ir 2002 m. gegužės 22 d. sudarė žemės nuomos sutartį Nr. N55/2002-32, pagal kurią 97 metų terminui išsinuomojo šio žemės sklypo 1546/3619 dalis, nuomos teises įregistavo viešajame registre. Žemės sklypo bendranuomininkės ir kitų pastatų, esančių šiame žemės sklype, savininkės yra tretieji asmenys R. B. ir A. G., tarp bendranuomininkių buvo nustatyta ir įregistruota žemės sklypo naudojimosi tvarka. Ieškovas pageidauja nuomojame žemės sklype esantį sandėlį rekonstruoti į automobilių techninio aptarnavimo stotį ir stiklo taros sandėlį bei pastatyti automobilių parduotuvę. Klaipėdos rajono savivaldybė 2002 m. gruodžio 16 d. išdavė ieškovui projektavimo sąlygų sąvadą. Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, prašydamas duoti sutikimą atlikti numatytus statybos darbus, tačiau 2005 m. gruodžio 5 d. gavo neigiamą atsakymą, kuriame nurodyta, jog pagal tuo metu galiojusias Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas privaloma rengti detalųjį planą, kurio rengimo metu bus išnagrinėtas ieškovo prašymo pagrįstumas. Su tokia pozicija nesutikdamas ieškovas nurodė, kad jo parengti pastato rekonstrukcijos dokumentai yra suderinti pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotas projektavimo sąlygas su kitomis institucijomis, nuomojamo žemės sklypo paskirtis ir naudojimo bei tvarkymo būdas nesikeis, iš esmės nesikeis ir pastatų naudojimo būdas. Teismai nurodė, kad tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1, 2 dalyse buvo nustatytos sąlygos, kada būtina rengti detaliuosius planus, tačiau 3 dalyje numatytos išimtys, kada detalieji planai nerengiami, o to paties įstatymo 20 straipsnyje nurodyta, kad detaliųjų planų rengimo, derinimo, tvirtinimo tvarką nustato Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintos detaliųjų planų taisyklės (toliau – Taisyklės), planus tvirtina savivaldybės taryba arba jai pavedus – valdyba. Pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Taisyklių 6 punktą kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės institucija, išnagrinėjusi turimus teritorijų planavimo ir kitus dokumentus, sprendžia, ar numatytai veiklos programai realizuoti būtinas detalusis planas, ar gali būti rengiamas statybos ar kitokios veiklos projektas. Teismai, atsižvelgdami į tai, kad ieškovas jau turėjo savivaldybės išduotas projektavimo sąlygas, nereikalaujančias rengti detaliojo plano, pripažino, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija neturėjo teisės duoti ieškovui neigiamą atsakymą, remdamasi būtinybe parengti detalųjį planą. Teismai padarė išvadą, kad ieškovo parengtas projektas neprieštarauja projektavimo sąlygų sąvado išdavimo metu galiojusiems norminiams aktams. Teismai taip pat nurodė, kad teisinius žemės nuomos santykius reglamentuoja ne tik specialios teisės normos, nurodytos LR CK 6.545-6.566 straipsniai, bet ir bendrosios teisės normos, nurodytos LR CK 6.477 straipsnyje, 6.495 straipsnyje, kartu ir sutartis. Kilus ginčui dėl nuomos sutarties sąlygų, o šiuo atveju dėl žemės sklypo naudojimo ir tvarkymo teisinio režimo, susijusio su pastatų rekonstrukcija ar naujų statyba, jį sprendžia teismas. Teismai sutiko su ieškovo pozicija, kad pagal nuomos sutartį šiuo atveju nekyla būtinybė keisti žemės sklypo nuomos sąlygas, susijusias su žemės sklypo tiksline paskirtimi ir naudojimo režimu, taigi rengti detalųjį planą neprivaloma. Trečiojo asmens R. J. argumentus teismai atmetė, motyvuodami tuo, kad ji nėra ieškovo ir atsakovo sudarytos nuomos sutarties šalis, savo paaiškinimuose ji nenurodė, kaip ieškovo ketinama vykdyti jam priklausančio pastato rekonstrukcija pažeidžia jos interesus, be to, pats žemės sklypo nuomotojas neprieštarauja, kad ieškovas jo išsinuomotoje žemės sklypo dalyje vykdytų pastato rekonstrukciją, ir nurodo, kad šiuo atveju detaliojo plano rengimas nėra būtinas. Be to, teismai nustatė, kad R. J. nėra gretimo ieškovo sklypui žemės sklypo savininkė, nes jos žemės sklypas ribojasi su tomis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimis, kurios pagal nusistatytą naudojimosi sklypu tvarką priklauso R. B. ir A. G. Teismas konstatavo, kad tuo atveju, jei dėl ieškovo vykdomos ūkinės veiklos būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės, šie asmenys savo teisių ar interesų pažeidimus gali ginčyti teisme, nurodydami konkrečius jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimus.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu trečiasis asmuo R. J. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 27 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai turėjo taikyti nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, įtvirtintas CK 6.545-6.566 straipsniuose. Ieškovo sudarytoje nuomos sutartyje nurodyta žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – „kitai specialiai paskirčiai“, pagal šios sutarties sąlygas žemės sklypas, pastatai ir įrenginiai turi būti naudojami pagal tiesioginę paskirtį. Šios aplinkybės patvirtina, kad dėl ieškovo planuojamų atlikti statybos ir rekonstrukcijos darbų bus pakeista nuomos sutartyje nustatyta žemės sklypo tikslinė paskirtis.
2. Teismų nuostata, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pati galėjo nuspręsti, kada turi būti rengiamas detalusis planas, o kada pakanka tik projektavimo sąlygų rengimo, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 daliai, pagal kurią žemės sklypų naudotojai privalo rengti detaliuosius planus, kai numatoma statinių rekonstrukcija, žemės naudojimo ir veiklos pobūdžio pakeitimas, teritorijos užstatymo režimo, pastatų ar statinių paskirties nustatymas ar pakeitimas.
3. Teismai neatsižvelgė į tai, kad G. Miciaus komercinei įmonei priklausantis sandėlis pagal projektą bus rekonstruotas ne į sandėlį, o į automobilių techninės apžiūros stotį, kuriai yra keliami specialūs reikalavimai.
4. Ieškovo projekto įgyvendinimas pažeistų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 67 punktą, kuriame nurodyta, kad sanitarinė zona nuo automobilių techninio aptarnavimo stočių yra 100 metrų, o minimalus atstumas nuo techninio aptarnavimo stočių iki gyvenamųjų namų – 50 metrų. Kadangi atstumas iki kasatorės gyvenamojo namo yra tik 22 metrai, tai teismai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo ketinami vykdyti statybos ir rekonstrukcijos darbai nepažeis kasatorės teisių ir teisėtų interesų. Būsimos statybos poveikis aplinkai ir tretiesiems asmenims įmanomas nustatyti tik rengiant teritorijos detalųjį planą, o ne išduodant projektavimo sąlygas.
4. Teismai nepagrįstai nustatė, kad kasatorės žemės sklypas nesiriboja su ieškovo valdomu sklypu.
5. Teismai netinkamai taikė CK 4.99 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai reikalavo, kad kasatorė įrodytų, kuo ieškovo projektuojami statybos darbai pažeis jos teises, nes iš pateiktų projektavimo sąlygų, neatlikus projekto ekspertizės ar atitikimo sanitarinėms sąlygoms ekspertizės, kasatorė negali nustatyti konkrečių galimų pažeidimų, tačiau tikėtina, kad automobilių remonto įmonės steigimas sukels papildomą triukšmą, padidins užterštumą ir pan.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas G. Miciaus komercinė įmonė prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo tokius argumentus:
1. Byloje esantys įrodymai – projektas, Klaipėdos rajono savivaldybės išduotos projektavimo sąlygos – patvirtina, kad numatoma statyba ir rekonstrukcija nekeičia žemės sklypo naudojimo dokumentuose nustatytų sklypo naudojimo būdo ir jo tvarkymo reikalavimų, taigi šiuo atveju detalaus plano rengimas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį yra nebūtinas.
2. Kasatorė nepagrįstai remiasi teisės aktais, reglamentuojančiais poveikio aplinkai vertinimą, nes šiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikiui įvertinti turi būti rengiamas detalus planas. Be to, ieškovas turi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotas projektavimo sąlygas, suderinimus ir pritarimus su visomis suinteresuotomis institucijomis, taip pat ir su visuomenės sveikatos apsaugos priežiūrą vykdančiais specialistais, kurie įvertino ieškovo planuojamos ūkinės veiklos poveikį, taip pat tikrino, ar ieškovo parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus.
3. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad Klaipėdos rajono savivaldybė, išduodama projektavimo sąlygų sąvadą, taip pripažino nesant būtina rengti detalųjį planą. Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija taip pat sutiko su tuo, kad ieškovui nebūtina rengti detalųjį planą. Kol nėra nuginčyti ir teismine tvarka panaikinti valstybės ar savivaldos institucijų priimti aktai, tol nėra pagrindo kelti klausimą dėl ieškovui išduotų projektavimo sąlygų ydingumo, neatitikimo teisės aktams.
4. Kasatorė netinkamai aiškina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatas, nes ieškovas neketina vykdyti tokio pobūdžio veiklos, kuriai nustatyti griežtesni reikalavimai (prekyba automobiliniais degalais, dujomis, automobilių kėbulų remontas ir pan.). Ieškovo projektą patvirtino Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, kuris yra kompetentingas spręsti, ar planuojama statyba bus pažeidžiami nurodyti reikalavimai, ar ne.
5. Teismai teisingai nustatė, kad kasatorės žemės sklypas nesiriboja su ta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi, kuri pagal nustatytą naudojimosi tvarką priklauso ieškovui. Dėl to ieškovo vykdoma rekonstrukcija negali pažeisti kasatorės interesų.
6. Kasatorės argumentas, kad teismai netinkamai taikė CK 4.99 straipsnį, yra nepagrįstas. Kasatorė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teisių pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimas ir nutartis naikintini ir byla perduotina nagrinėti iš naujo Klaipėdos rajono apylinkės teismui, konstatavus, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino įstatymų, reglamentuojančių teritorijų planavimo teisinius santykius, nuostatas ir nenustatė visų aplinkybių, įeinančių į šios bylos įrodinėjimo dalyko sudėtį.
Šioje civilinėje byloje ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko atsisakymą duoti sutikimą G. Miciaus komercinei įmonei išsinuomotoje valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje atlikti statybos ir rekonstrukcijos darbus ir įpareigoti atsakovą tokį sutikimą duoti. Klaipėdos apskrities viršininko administracija savo nesutikimą grindė tuo, kad ieškovas, ketindamas atlikti projekte numatytus statybos ir rekonstrukcijos darbus, turėtų parengti teritorijos detalųjį planą. Taigi šioje byloje pagrindinis teisės klausimas yra, ar pagal teisės aktų reikalavimus, ketinant atlikti ieškovo projekte numatytus darbus, būtina parengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą.
1995 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai detaliuosius planus privalo rengti tada, kai yra numatytas bent vienas iš šių veiksmų ar veikų: 1) statyba, rekonstrukcija arba griovimas; 2) žemės naudojimo ir veiklos pobūdžio pakeitimas; 3) teritorijos užstatymo režimo, pastatų ar statinių paskirties nustatymas arba pakeitimas ir kt. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad detalieji planai nerengiami (netikslinami) vykdant statybos darbus, jei statomi (rekonstruojami, remontuojami) pastatai ar įrenginiai nekeičia detaliajame plane ar žemės sklypo naudojimo dokumentuose nustatytų sklypo naudojimo būdo ir jo tvarkymo reikalavimų; keičiant pastatų (patalpų) naudojimo paskirtį, jei toks keitimas neprieštarauja nustatytam teritorijos užstatymo režimui ir kt. Pagal šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo (Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) 22 straipsnio 1 dalį detalieji planai rengiami, kai keičiamas nustatytas teritorijos (žemės sklypo) tvarkymo ir naudojimo režimas, ir kitais numatytais atvejais. Šio įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje išaiškinta, kad teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas – tai detaliųjų planų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad vienas iš detaliojo teritorijų planavimo uždavinių yra nustatyti ar pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti; 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rengiant detaliuosius planus, nustatomas teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas ir kt. Pažymėtina, kad ieškovo ir atsakovo 2002 m. gegužės 22 d. sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N55/2002-32 pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis buvo nurodyta „kitai specialiai paskirčiai“, taip pat nustatyti architektūriniai-urbanistiniai apribojimai, pagal kuriuos žemės sklypas, pastatai ir įrenginiai naudojami pagal tiesioginę paskirtį. 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 (Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija) 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į gyvenamąsias teritorijas, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas, komercinės paskirties objektų teritorijas ir kt. Taigi atsižvelgiant į pirmiau nurodytų teisės normų nuostatas, sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju planuojant statybos ir rekonstrukcijos darbus būtina parengti žemės sklypo detalųjį planą, teismai turi aiškintis ir nustatinėti visas reikšmingas aplinkybes: koks teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas buvo nustatytas tam žemės sklypui, koks buvo žemės sklypo naudojimo būdas (pobūdis), kokius statybos ir rekonstrukcijos darbus ketinama vykdyti, ar keičiasi pastatų aukštingumas, užstatymo tankis ir intensyvumas, kokią veiklą numatoma vystyti tame žemės sklype ir kokie reikalavimai yra keliami tokiai veiklai pradėti ir kt. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai šių aplinkybių reikiamai neišsiaiškino. Teismai apsiribojo konstatavimu, kad Klaipėdos rajono savivaldybė, išduodama ieškovui projektavimo sąlygų sąvadą, tokiais veiksmais pripažino, jog šiuo atveju detaliojo plano rengti nėra būtina. Teismai taip pat rėmėsi tuo, kad žemės sklypo nuomotojas (Klaipėdos apskrities viršininko administracija) bylos nagrinėjimo metu neprieštaravo, jog ieškovas vykdytų numatytus darbus nerengdamas detaliojo plano. Šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pripažino, jog statant ar rekonstruojant pastatus valstybiniame žemės sklype, reikalinga gauti apskrities viršininko administracijos sutikimą, tačiau išduodant ieškovui projektavimo sąlygų sąvadą, tokio sutikimo Klaipėdos rajono savivaldybė nepareikalavo; tai buvo padaryta tik pateikus derinti statinio techninį projektą (b. l. 135). Teismai taip pat nevertino aplinkybės, kad Klaipėdos apskrities viršininko administraciją šioje byloje atstovavęs Teisės departamento direktorius, kuris iš dalies sutiko su ieškovo ieškinio reikalavimais, neturėjo tokių įgalinimų (b. l. 134). Be to, šioje civilinėje byloje yra duomenų, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administratoriaus 2003 m. spalio 23 d. įsakymu ieškovui išduotas projektavimo sąlygų sąvadas buvo pripažintas negaliojančiu ir rekomenduota rengti žemės sklypo detalųjį planą, tačiau vėlesniu įsakymu šis įsakymas panaikintas. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad detaliojo plano rengimo būtinybę nagrinėjo ir Aplinkos ministerija. Šių aplinkybių bylą nagrinėję teismai taip pat nesiaiškino.
Konstatavus, kad nenustatytos visos aplinkybės, sudarančios šios civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes šių pažeidimų apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima (CPK 360 straipsnis).
Kiti kasacinio skundo argumentai nebetenka teisinės reikšmės, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 ir 362 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 27 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.