Kauno apygardos teismo nutartis

2012-03-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-245-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-01
Bylos Nr.
1A-219-245-2012
Teisminio proceso Nr.
20-1-00949-10-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Evaldas Gražys, Regina Cemnolonskienė
Nukentėjusysis
D. A.
Nuteistasis
V. S.
Advokatai
Daiva Jurevičienė
Kategorijos

Pranešėjas K. Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-245/2012;

Teisėja D. Kursevičienė Proceso Nr. 20-1-00949-10-9;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, nukentėjusiajai D. A., nuteistajam V. S., jo gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-07 nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. S. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš V. S. nukentėjusiajai D. A. priteista 16368 litai neturtinei žalai atlyginti ir 500 litų proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. pagal LR BK 281 str. 3 d. nuteistas už tai, kad 2010-09-29, apie 08.00 val., Kaune, A.Baranausko g., vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Taikos pr. link Studentų g., ties sankryža su Varpo g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš kairės pusės perėjoje važiuojamąją dalį baigiančios pereiti pėsčiosios D. A., ją parbloškė ir padarė kūno sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji D. A. apeliaciniu skundu prašo padidinti priteistą neturtinę žalą iki 41143 litų ir paskirti V. S. LR BK 75 str. 2 d. 1 p. numatytą įpareigojimą – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nukentėjusiajai atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nustatė jai 25000 litų neturtinės žalos dydį. Apsiribota tik kriterijų neturtinei žalai nustatyti išvardinimu, tačiau jie neanalizuoti pagal faktines bylos aplinkybes. Tuo teismas pažeidė LR BPK 304 str. 1 d. 2 p. Dėl V. S. sukelto autoįvykio ji patyrė ypatingus sužalojimus: kryžkaulio, 5-jo kryžmens slankstelio, kairiojo gaktikaulio viršutinės šakos ir skeveldrinį viršutinės šakos, dešinio gaktikaulio abiejų šakų skeveldrinius lūžius, kairio kelio išorinio šalutinio raiščio plyšimą, lengvą smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą galvoje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, dešinio XI-6 šonkaulio lūžį, kraujosruvas liežuvio raumenyje. Dėl kairio gaktikaulio viršutinės šakos ir skeveldrinio apatinės šakos bei dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžių pažeistas dubens žiedo vientisumas, buvo privalomas vien gulimas režimas, kentė skausmus, negalėjo judėti, savęs apsitarnauti, šlapintis ir tuštintis. Iki šiol jaučia sužalojimų padarinius, yra nedarbinga, gali judėti tik su pagalbinėm priemonėm, sunku save apsitarnauti, nuolat jaučia skausmus, pasveikimo ir pilnaverčio gyvenimo perspektyvos neaiškios. LAT 2008-03-04 nutartis Nr. 2K-68/2008 labai panašaus pobūdžio, tačiau nesunkaus sveikatos sutrikdymu pripažintų sužalojimų, patirta neturtinė žala įvertinta 40000 Lt. Jai pripažintas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl jos iš nuteistojo V. S. reikalaujama neturtinės žalos suma (41143 Lt) atitinka teisingumo, protingumo kriterijus.

Žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 dalys). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai netaikė V. S. jos prašytos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BPK 75 str. 2 d. 1 p., t. y. įpareigoti nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti jai padarytą žalą. Tokia priemonė užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi įpareigotų nuteistąjį stengtis atlyginti jai padarytą žalą. Netaikius šios poveikio priemonės žalos atlyginimas jai tampa neužtikrintas. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl panašaus pobūdžio nusikaltimo nuteistasis V. S. anksčiau jau yra su nukentėjusiuoju susitaikęs.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiąją, prašiusią jos apeliacinį skundą patenkinti, nuteistąjį, jo gynėją ir prokurorą, prašiusius nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiosios D. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo padidinti iš V. S. priteistiną neturtinės žalos dydį ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti nuteistajam įpareigojimą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad civilinio ieškinio dalyku gali būti dvi žalos: turtinė ir neturtinė žala. Turtinė žala yra materialinės sferos dalykų netektis, neturtinė žala yra fizinio ir moralinio pobūdžio nuostoliai. Žalos dydį civiliniame ieškinyje nurodo fizinis ar juridinis asmuo, kuriam padaryta žala, o galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs V. S. kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. bei pagrįstai nustatęs priežastinį ryšį tarp V. S. veikos ir nukentėjusiajai D. A. padarytos žalos, LR BPK 115 str. pagrindu išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Nukentėjusioji D. A. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 2860 litų turtinės žalos, kurią sudarė išlaidos nekompensuojamoms medicininėms paslaugoms ir dėl 50000 litų neturtinės žalos (b.l. 84-85). Bylos duomenys patvirtina, kad turtinę žalą (2860 litų) nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė AAS ,,Gjensidige Baltic“ (b.l. 123). Neturtinės žalos dalyje civilinis ieškinys patenkintas tik iš dalies, nukentėjusiosios naudai priteisiant 25000 litų. Dalį šios sumos – 8632 litus nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė AAS ,,Gjensidige Baltic“ (b.l. 126-128), kitą dalį – 16368 litus pirmosios instancijos teismas priteisė iš V. S.. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendė nepažeisdamas LR BPK 109 str., 111 str. 1 d. ir 115 str. 1 d. reikalavimų ir vadovavosi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, priteistos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams.

LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 str. 2 d. nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Minėti principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų-nukentėjusiojo ir kaltininko-pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl V. S. nusikalstamai nerūpestingų veiksmų nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmą ir judėjimo nepatogumus, taip pat stresą ir dvasinius išgyvenimus ne tik dėl ilgo sveikimo proceso, bet ir dėl prarastos galimybės dirbti ankstesnį darbą, nežinios dėl visiško išgijimo perspektyvos. Be to, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui, taip pat žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Pagrįstai pažymėta, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus ir galimus ateityje dvasinius išgyvenimus.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiosios prašytos priteisti neturtinės žalos dydį iki 25000 litų, savo sprendimą motyvavo, įvertino aplinkybes, kurioms esant neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta, taip pat aplinkybes, dėl kurių civilinis ieškinys negali būti tenkinamas visa apimtimi. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarinius, į D. A. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą (sunkus sveikatos sutrikdymas), fizinį skausmą, judėjimo nepatogumus, dvasinius išgyvenimus dėl prarastos galimybės dirbti ankstesnį darbą, dėl pasveikimo perspektyvos, turtinės žalos dydį (2860 litų), teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose bei V. S. kaltės formą (neatsargus nusikaltimas) ir turtinę padėtį (b.l. 133), priteistas 25000 litų neturtinės žalos dydis atitinka teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus bei neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl patirtų sužalojimų, fizinio skausmo, operacijų, ilgo gydymo, neaiškios pasveikimo ir pilnaverčio gyvenimo perspektyvos, jau buvo vertintos pirmosios instancijos teismo. Kitų objektyvių duomenų, kuriems esant būtų pagrindas priteistinos neturtinės žalos dydį padidinti iki apeliantės prašomos sumos (41143 litų), D. A. nei apeliaciniame skunde nei apeliacinės instancijos teismo procese, nepateikė. Konstatuotina, kad nustatant neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atskleidė taikytinų teisinių kriterijų turinį, pateikė argumentus dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo, kitų teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, pažeidimų nenustatyta, todėl skundžiamas nuosprendis civilinio ieškinio dalyje paliekamas nepakeistas.

Taip pat netenkintinas apeliantės prašymas V. S. skirti LR BK 75 str. 2 d. 1 p. numatytą įpareigojimą – atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši teisės norma įpareigoja kaltą asmenį atlyginti ne visą nusikaltimu padarytą žalą, o tik turtinę. Nagrinėjamu atveju turtinę žalą (2860 litų) nukentėjusiajai jau atlygino draudimo bendrovė AAS ,,Gjensidige Baltic“ (b.l. 123), todėl šis įpareigojimas V. S. neskirtinas. Papildomo įpareigojimo skyrimo klausimas nesietinas su apeliantės skunde nurodyta aplinkybe, jog dėl panašaus pobūdžio nusikaltimo V. S. anksčiau jau yra susitaikęs su nukentėjusiuoju. Byloje esantis Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-01-22 nuosprendžio nuorašas (b.l. 104-105) patvirtina, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., o tai yra kitos kaltės formos nusikaltimas, kuriuo pasikėsinta į juridinio asmens nuosavybę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nukentėjusiosios D. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai: Regina CemnolonskienėEvaldas Gražys