Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., 149 str. 4 d., 153 str., 22 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 233 str. 1 d., ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. – laisvės atėmimu 11 metų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. – laisvės atėmimu 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 233 str. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė J. K. paskirta laisvės atėmimas 11 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

J. K. išteisintas dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 233 str. 1 d., kadangi nepadarytos veikos, turinčios nurodytų nusikaltimų požymių.

Iš J. K. priteista J. K. 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos R. Mickevičienės pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus: 2001 metais, nuo liepos mėn. vidurio iki rugpjūčio mėn. pabaigos, kiekvieną savaitę 1-3 kartus (tikslesnės datos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos), bei tais pačiais metais, nuo rugsėjo mėn. pradžios iki to paties mėnesio pabaigos, kiekvieną savaitgalį po 1 kartą (tikslesnės datos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos), dienos metu, įvairiu laiku, kišdamas rankas už mažametės J. K. , gimusios 1990 m. lapkričio 19 d., rūbų ir rankomis glostydamas jos kūną bei lytinius organus, tvirkino J. K.

J. K. taip pat nuteistas už tai, kad nuo 2001 metų rugsėjo mėn. pabaigos iki 2004 metų lapkričio mėn. vidurio (tiksliau nusikalstamos veikos pradžios ir pabaigos datos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos), įvairiu paros metu, (duomenys neskelbtini), įvairiose vietose – savo namo gyvenamajame kambaryje, ūkinio pastato palėpėje, to paties kaimo teritorijoje esančiame miške, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, kuri dėl savo mažametystės nesuprato prieš ja atliekamų veiksmų pavojingumo ir dėl to nesugebėjo pasipriešinti šiems veiksmams, taip pat grasindamas mažametę išvaryti iš jam priklausančių namų, pažadėdamas nukentėjusiajai nupirkti įvairių pirkinių, grasindamas sumušti nukentėjusiąją bei ranka sugriebdamas nukentėjusiajai už rankos ar pečių ir taip nutempdamas mažametę į kambaryje stovinčią lovą, laikydamas miške, kad nukentėjusioji nepabėgtų, taip pat 2004 metų vasarą (tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) to paties kaimo miške, suduodamas nukentėjusiajai delnu per veidą ir rykšte per sėdmenis bei šlaunis, priversdavo nukentėjusiąją nusirengti ar pats ją nurengdavo ir prieš jos valią įvesdamas savo varpą į nukentėjusiosios makštį kiekvieną savaitę 1-2 kartus lytiškai santykiaudavo su mažamete J. K., gimusia 1990 m. lapkričio 19 d.

J. K. taip pat nuteistas už tai, kad nuo 2004 m. lapkričio 20 d. iki 2005 m. rugpjūčio mėn. vidurio (tiksliau nusikalstamos veikos pabaigos data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), įvairiu paros metu, (duomenys neskelbtini), įvairiose vietose – savo gyvenamojo namo kambaryje, ūkinio pastato palėpėje bei to paties kaimo teritorijoje esančiame miške, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas sumušti nukentėjusiąją bei ranka sugriebdamas nukentėjusiajai už rankos ar pečių ir taip nutempdamas nepilnametę į kambaryje stovinčią lovą ar laikydamas miške, kad nukentėjusioji nepabėgtų, priversdavo nukentėjusiąją nuogai nusirengti ar pats ją nurengdavo ir prieš nukentėjusiosios valią įvesdamas savo varpą į nukentėjusiosios makštį kiekvieną savaitę 1–2 kartus lytiškai santykiavo su nepilnamete J. K., gimusia 1990 m. lapkričio 19 d.

J. K. taip pat nuteistas už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 25 d., apie vidurdienį (tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), (duomenys neskelbtini), prie L. M. sodybos, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia tampė rankomis už plaukų nukentėjusiąją J. K. , spyrė batu apauta koja 2 kartus į sėdmenis ir 2 kartus į nugarą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

J. K. taip pat nuteistas už tai, kad nuo 2005 m. rugsėjo mėn. iki 2005 m. gruodžio 16 d., laikomas Šilutės rajono policijos komisariato areštinėje, esančioje Šilutėje, Lietuvininkų g. 31, ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Šiauliuose, Trakų g. 10, siekdamas išvengti atsakomybės už nukentėjusiosios J. K. išžaginimą, pasikėsino sukurstyti kitą asmenį ikiteisminio tyrimo metu paveikti nukentėjusįjį ir teisme duoti melagingus parodymus. Jis, rašydamas ir išsiųsdamas kelis laiškus (duomenys neskelbtini) gyvenančiai nukentėjusiosios motinai R. K., prašė juose R. K. paveikti dukrą J. K., kad pastaroji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų melagingus parodymus dėl išžaginimo, t.y. kad nukentėjusioji J. K. parodytų, jog ji su J. K. lytiškai santykiavo gera valia, už tai pažadėdamas R. K. vesti, tačiau ši nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes R. K. atsisakė daryti poveikį nukentėjusiajai.

Nesutinka su tuo, kad su nukentėjusiąja aprašytus veiksmus pradėjo atlikti, jai esant 11 metų, ir nurodo, jog pastaroji buvo sulaukusi 13 metų, be to, viskas vyko jos sutikimu. Mano, kad tokiu būdu ji norėjo įgauti naujos patirties, o glamonės vyko jam neįvedant varpos į J. K. lytinius organus. Prašo jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d., perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 153 str., kadangi jis niekuomet nenaudojo prievartos ir neatliko normalaus lytinio akto. Tačiau toliau skunde apeliantas pripažįsta su nukentėjusiąja atlikęs lytinius santykius, kurie, jo teigimu, įvyko 2005 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje. Nurodo, jog tą dieną, kasant bulves, J. K. jo paklausė, ar jis yra bandęs lytinę aistrą tenkinti oraliniu būdu, tačiau jis atsakė, kad tuo bjaurisi ir pasiūlė grįžus namo atlikti normalius lytinius santykius, kas ir buvo padaryta. Prieš lytinius santykius jis kažkokiu drabužiu užklojo lovą, kadangi nenorėjo sutepti paklodės. Vėliau, atliekant ikiteisminį tyrimą, jis prašė, kad tyrėja nuvežtų jį į namus, kur jis ketino atrasti minėtą drabužį, norėdamas įrodyti, jog ant jo liko kraujo dėmės. Tačiau tyrėja tokio jo prašymo netenkino ir pasakė, kad jie šį drabužį susiras patys.

Tvirtina niekuomet nenaudojęs prievartos nukentėjusiosios J. K. atžvilgiu, išskyrus kartą su rykšte bei delnu sudavęs jai per sėdmenis už gaidžio nugalabijimą bei kitą kartą įspyręs bei patempęs už plaukų, jog ši ne ten pylė kasamas bulves. Atsižvelgdamas į tai, prašo jo veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 151 str., kadangi nebuvo jokios prievartos. Taip pat prašo atkreipti dėmesį į apklausos ir akistatos metu duotus nukentėjusiosios parodymus. Tvirtina, kad akistatos metu J. K. parodė savo noru atsidavusi apeliantui. Skunde pažymi laiškus rašęs iš nevilties, kai advokatas jam pasakė, kad nors nukentėjusioji ir meluoja, tačiau tokio pobūdžio bylose teismas paprastai tiki nukentėjusiais asmenimis. Laiškuose jis neprašė užtarimo, o tik tai, kad nukentėjusioji pasakytų teisybę. Tuo tarpu tyrėja, apelianto manymu, iš šių laiškų išrinko vien tik neigiamas, jam nenaudingas parašytų tekstų ištraukas. Teigia neturįs lėšų advokato išlaidoms sumokėti, o pats yra bemokslis.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistasis J. K. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė šį apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, teisingai ir pagrįstai nustatė, jog J. K. 2001 metų liepos-rugpjūčio mėnesiais, dienos metu, įvairiu laiku, atliko su mažamete J. K., gimusia 1990 m. lapkričio 19 d., tvirkinimo veiksmus. Be to, pagrįstai nustatyta, kad nuteistasis J. K. nuo 2001 m. rugsėjo mėn. pabaigos iki 2004 m. lapkričio mėn. vidurio, grasindamas panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiosios J. K. atžvilgiu ir jį panaudodamas, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle, lytiškai santykiavo su mažamete prieš jos valią, o vėliau, nuo 2004 m. lapkričio 20 d. iki 2005 m. rugpjūčio mėn. vidurio, jis atliko prievartinius lytinius santykius su nepilnamete J. K. 2005 m. rugpjūčio 25 d. J. K., tempdamas J. K. už plaukų ir spirdamas koja, sukėlė jai fizinį skausmą.

Taip pat įrodyta, kad J. K. pasikėsino sukurstyti J. K. motiną – nukentėjusiąją R. K. , kad ši paveiktų dukrą duoti melagingus parodymus.

Iš J. K. apeliacinio skundo argumentų matosi, kad jie yra labai prieštaringi: apeliantas iš pradžių tvirtina, kad pripažįsta savo kaltę dėl J. K. išžaginimo ir jos tvirkinimo, tačiau toliau skunde tai neigia ir nurodo, jog nuosprendyje aprašytus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko, kai jai buvo 13 metų, o ne 11 metų, kaip konstatuota nuosprendyje. Apeliantas taip pat teigia, kad jis su J. K. lytiškai santykiavo ir ją tvirkino pačios mažametės iniciatyva, prašymu bei jos sutikimu, niekad nebuvo prievartos iš jo pusės.

Apelianto argumentus paneigia, o ginčijamas teismo išvadas patvirtina gana nuoseklūs nukentėjusiosios J. K. parodymai apie tai, kad jos motinos sugyventinis J. K. glostyti jos kūną, lytinius organus pradėjo 2001 metų vasarą, o tų pačių metų rugsėjo mėnesį miške, kada jie grybavo, pirmą kartą ją išžagino. J. K. bandė bėgti, tačiau J. K. ją pasivijo, liepė nusirengti ir gultis ant žemės, priešingu atveju grasino sumušti, išvaryti ją su mama iš namų. J. K. , atlikęs su ja lytinį aktą, liepė nesakyti motinai, pažadėjo nupirkti įvairių daiktų. Jos kūną ir lytinius organus J. K. glostė bei su ja lytiškai santykiavo daug kartų, nuolatos tai darydavo savaitgaliais, kuomet nukentėjusioji grįždavo iš mokyklos ar per atostogas. Visa tai atliko prieš jos valią namuose, miške, ūkinio pastato palėpėje, būdamas neblaivus bei grasindamas sumušti, o keletą kartų mušė rykšte ir sudavė per veidą. Vieną kartą juos lytiškai santykiaujančius pamatė motina, tačiau ji nieko J. K. nesakė, nes motina taip pat bijojo nuteistojo ir pati girtuokliaudavo (t. 1, b. l. 34-35; 36; 39-42; 45-49; 56-58; 132-135). Minėtas aplinkybes nukentėjusioji detaliai papasakojo tiek parengtinio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Netikėti tokiais J. K. parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo, juolab, kad juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji J. K. pirmą kartą tyrėjos buvo apklausta 2005 m. rugsėjo 1 d., t. y. nuo nusikalstamų veikų padarymo pradžios praėjus 4 metams, ji, būdama mažametė, negalėjo tiksliai nurodyti datas – mėnesius ir dienas, kada jos atžvilgiu buvo atliekami nusikalstami veiksmai, tačiau buvo stengtasi nusikaltimų padarymo laiką nustatyti kuo tikslesnį remiantis nukentėjusiosios parodymais, nes ji tuos įvykius siejo su mokslo metų pradžia ar pabaiga, atostogomis ar savaitgaliais, kuomet ji iš Šilutės rajono Verdainės pagrindinės mokyklos, kurioje buvo įkurdinta socialinių darbuotojų, savaitgaliais grįždavo į namus, esančius Brokorių k., Šilutės raj.

Atsižvelgdama į aptartus įrodymus, kolegija atmeta J. K. skundo argumentą, kad jis nusikalstamus veiksmus su nukentėjusiąja atliko, kai jai buvo ne 11 metų, o 13 metų. Be to, visai nelogiškas J. K. tvirtinimas, kad nukentėjusioji, būdama 10 metų, norėjo įgauti naujos patirties ir su juo glamonėjosi savo noru jam neįvedant varpos į jos lytinius organus. Neginčytinai nustatyta, kad mažametę J. K. jis pirmą kartą išžagino, kai ši buvo 10 metų, t.y. 2001 m. rugsėjo mėnesį, grybaujant miške. Ji detaliai paaiškino šio nusikaltimo aplinkybes, priežastis ir kodėl apie tai nepasakė savo motinai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byla buvo iškelta tik tuomet, kai 2005 m. rugpjūčio 26 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba raštu kreipėsi į prokuratūrą ir policijos komisariatą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo J. K. . Tuo tarpu iš mergaitės motinos R. K. parodymų matyti, kad ji apie nusikalstamus savo sugyventinio veiksmus žinojo daug anksčiau, nes vieną kartą pati matė, kaip J. K. su mažamete dukra atliko lytinius santykius, tačiau niekam nepraneš, nes jo bijojo.

Tenkinti apelianto prašymą ir jo veiksmus perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. į BK 153 str. nėra jokio pagrindo, nes nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad J. K. su ja atliko prievartinius lytinius santykius nuo 2001 m. rugsėjo mėnesio. Tai darydavo nuolat savaitgaliais, jai nesutikus su J. K. atlikti lytinius santykius, pastarasis grasindavo ją sumušti, išvaryti iš namų, pažadėdavo nupirkti rūbų. J. K. , aiškindama, kaip ji buvo išžaginta pirmąkart miške, taip pat nurodė, jog bandė nuo J. K. pabėgti, verkė, tačiau jis pasivijo ir prievarta su ja atliko lytinius santykius. Apelianto parodymai apie tai, kad jis pirmą kartą su J. K. atliko lytinius santykius tik 2005 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, prieštarauja ne tik nukentėjusiosios aiškinimams, bet ir specialisto išvadai, iš kurios matyti, kad J. K. mergystės plėvės trūkumai yra seni, surandėję, jie yra maždaug vienodo senumo ir galėjo būti įgauti užduoties aprašomojoje dalyje nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2001 metų rugsėjo mėn. pabaigos iki 2005 metų rugpjūčio mėn. vidurio (t. 1, b. l. 70-71).

Atmetamas apelianto skundo argumentas, jog jis pirmą kartą su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo 2005 m. rugpjūčio 25 d., kasant bulves pas L. M. , nes tokių duomenų byloje nėra, to nepatvirtina faktinės bylos aplinkybės. Minėtą dieną J. K. sumušė nukentėjusiąją – tampė ją už plaukų, spyrė 2 kartus į sėdmenis ir 2 kartus į nugarą. Šią aplinkybę pripažino ir pats nuteistasis, paaiškinęs, jog J. K. sumušė už tai, kad ji ne ten supylė bulves. Tačiau nukentėjusioji tvirtina, kad ji buvo sumušta dar ir už tai, kad į bulvių lauką atvykusioms moterims iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos paaiškino, kad J. K. ją glamonėja, o prisipažinti, kad yra žaginama bijojo, nes J. K. grasino ją nužudyti. Visą tiesą ji papasakojo kitą dieną su mama nuvykusi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą.

J. K. teiginys, jog jis ikiteisminio tyrimo metu prašė nuvežti į namus, nes ketino paimti drabužį, kuriuo buvo užklota lova ir ant kurio buvo likusios kraujo dėmės, atmetamas kaip nepasitvirtinęs, nes, kaip matyti iš jo apklausos protokolų, apeliantas tokio prašymo tyrėjai nepareiškė, o atlikus įvykio vietos apžiūrą, buvo paimta nuo sofos - lovos nešvari paklodė, tačiau kraujo dėmių ar panašių į kraują ant jos, nerasta (t. 1, b. l. 24-31).

J. K. prašymas perkvalifikuoti jo veiką į BK 151 str., t. y. privertimą lytiškai santykiauti, negali būti tenkinamas, nes byloje surinktų, nuosprendyje išanalizuotų ir aptartų įrodymų visetas patvirtino, jog jis prievartinius lytinius santykius su J. K. atliko nuo 2001 metų rugsėjo mėn. pabaigos iki 2005 metų rugpjūčio mėn. vidurio, kai nukentėjusioji, gimusi 1990 m. lapkričio 19 d., buvo mažametė ir nepilnametė.

Nors apeliantas ir neigia naudojęs prievartą nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau jos parodymai, duoti tyrėjai, ikiteisminio tyrimo teisėjai ir teisiamajame posėdyje, patvirtina, kad jai buvo nuolat grasinama sumušti, išvaryti ją ir mamą iš namų, jei kam nors apie tai prasitars. Nukentėjusioji savo parodymus patvirtino dalyvaujant apklausoje psichologei, kuri nurodė, jog mergaitė nėra linkusi meluoti (t. 1, b. l. 45-49), todėl pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios parodymus laikė patikimu įrodymų šaltiniu ir jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliantas ginčija J. K. parodymus, duotus akistatos su juo metu ir nurodo, jog ji paaiškinusi, kad savo noru atsidavusi apeliantui. Su tokiu teiginiu kolegija nesutinka, nes iš byloje esančio akistatos protokolo (1 t. b.l. 56-58) matyti, jog tokių parodymų nukentėjusioji nedavė.

Į klausimą, ar J. K. sutiko, ar nesutiko, ar J. K. klausė jos sutikimo, nukentėjusioji atsakė: ,,Kai J. K. glostė mano kūną, mane glamonėjo, lytiškai su manimi santykiavo, J. K. mano sutikimo neklausė, aš nenorėjau, kad J. K. mane glostytų, glamonėtų, su manimi lytiškai santykiautų. J. K. tai darė prieš mano valią, be mano sutikimo (t. 1, b. l. 56-57).

J. K. teiginys, kad pirmą kartą jis su J. K. atliko lytinį aktą tik 2005 m. rugpjūčio 25 d., nukasus bulves, prieštarauja jo paties parodymams, duotiems ikiteisminiame tyrime. Akistatos su J. K. metu nuteistasis pats pripažino, jog lytiniai santykiai tarp jo ir nukentėjusiosios buvo tuomet, kai mergaitė nesimokino ir buvo namuose: kartais per vieną savaitę buvo po 2 lytinius santykius, kartais – vienas lytinis aktas (t. 1, b. l. 57).

Apie tai, kad nuteistasis su J. K. atliko prievartinius lytinius santykius, patvirtina ir jo laiškai, rašyti mergaitės motinai (t. 1, b. l. 99-102), priešingu atveju jam nebūtų reikėję prašyti, kad nukentėjusioji pakeistų parodymus. Be to, iš laiškų turinio matyti, kad jis supranta padaręs nusikalstamus veiksmus J. K. atžvilgiu, už ką bus nubaustas, tą suprato seniai, žinojo, kad ,,sės, taip ir turėjo būti...“ (t. 1, b. l. 100).

Iš prieštaringų apelianto skundo argumentų matyti, kad jis tai pripažįsta padaręs nusikaltimus ir gailisi, tai neigia savo kaltę, taip pat nesutinka naudojęs prievartą nukentėjusiosios atžvilgiu. Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog tiek psichologinė prievarta, tiek ir smurtas J. K. atžvilgiu buvo naudojamas, ji, būdama bejėgiškos būklės dėl mažametystės, nesugebėjo pasipriešinti nuteistajam, todėl dėl smurto ir grasinimų darydavo tai, ką jai liepdavo J. K. . Nuteistojo kaltė yra įrodyta, nors su tuo apeliantas ir nesutinka, tačiau parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, patvirtina, kad jis suprato, jog taip elgtis su mergaite nederėjo.

Nors apeliantas skunde ginčija jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, tačiau J. K. parodymai patvirtino, kad J. K. nuolat girtaudavo ir su ja atlikdavo prievartinius lytinius santykius bei glostydavo jos kūną būdamas neblaivus. Nuosprendyje teisingai konstatuota, kad J. K. nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu 2001-2004 metais net penkis kartus buvo gydytas Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje dėl piktnaudžiavimo alkoholiu (t. 2, b. l. 62, 71, 76).

Kadangi J. K. buvo gydyta ligoninėje dėl potrauminio streso sindromo (t. 1, b.l. 75-77), kas rodo, jog J. K. padaryti nusikalstami veiksmai sukėlė išties neigiamus padarinius, todėl priteista 30 000 Lt neturtinė žala išties nėra per didelė. Pažymėtina, kad šios priteistos neturtinės žalos dydžio apeliantas net neginčija.

Tenkinti J. K. prašymą ir sušvelninti paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Kolegijos manymu, jam paskirta bausmė savo dydžiu yra teisinga, nes teismas įvertino tai, kad nusikalstamas veikas mažametės, o vėliau nepilnametės atžvilgiu darė net 4 metus, atsižvelgta į sunkius padarinius ir itin pavojingą J. K. asmenybę. Bausmė jam paskirta vadovaujantis BK 54 str. nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. J. K. paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė yra nežymiai didesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (BK 149 str. 4 d.), kurį sudaro laisvės atėmimas 10 metų, todėl negalima teigti, kad yra nubaustas per griežtai. Nors apeliantas nurodo, kad jis buvo nuteistas vien todėl, kad už analogišką nusikaltimą buvo teistas prieš 20 metų, tačiau, kaip nurodyta nuosprendyje, tai jokių teisinių pasekmių nesukėlė, tik įrodo jo neigiamus polinkius.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.