Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo K. J. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarimo, kuriuo K. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį nubaustas 579 eurų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams, pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį paskirta 23 eurų dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 579 eurų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliantas savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, prižada ateityje netinkamai nesielgti. Nurodo, kad su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, su jais kartu gyvena jo mama, ji turi visišką negalią – yra nevaikštanti, jai nustatyti dideli specialieji poreikiai, todėl ją būtina vežti pas medikus, į reabilitacijos įstaigas, jie gyvena kaimiškoje vietovėje, todėl mano, kad yra pagrindas jam taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Skundžiamu nutarimu paskirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas dvejiems metams, yra aiškiai per griežta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį sutrumpinti paskirtosios papildomos nuobaudos –teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pažymėtina ir tai, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nubaustojo K. J. pažeidimas yra šiurkštus ir vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliaciniame skunde nubaustasis K. J. nurodo, kad jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl to, kad jis gyvena kaimiškoje vietovėje, augina du mažamečius vaikus, su juo kartu gyvena visiškai neįgali mama, todėl ją būtina vežti pas gydytojus, į reabilitacijos įstaigas. Tačiau akcentuotina, kad šios aplinkybės nubaustajam buvo žinomos ir iki jam padarant administracinį teisės pažeidimą, todėl dar prieš sėsdamas už vairo, būdamas neblaivus, turėjo įvertinti gresiančią atsakomybę už tokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo padarymą. Nėra pagrindo nesutikti su apelianto argumentu, kad, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis patirs tam tikrų nepatogumų, bet šių aplinkybių atsiradimą nulėmė paties nubaustojo elgesys, jo padarytas administracinės teisės pažeidimas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. J. ir anksčiau baustas už analogiško pobūdžio administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą, t. y. už automobilio vairavimą, būnant neblaiviam (nustatytas net 2,10 promilės girtumas), neturint teisės vairuoti (b. l. 11–12). Ir tai parodo, kad jis yra linkęs daryti tokio pobūdžio pažeidimus, išvadų iš ankstesnio baustumo nepadarė, paskirtosios 1158 Eur dydžio baudos nesumokėjo.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus administracinės nuobaudos tikslus, į tai, kad nubaustasis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailisi ir tai pripažintina jo atsakomybę švelninančia aplinkybe, nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atėmus specialiąją teisę – teisę vairuoti transporto priemones – trumpesniam negu numatytas ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje šios teisės atėmimo minimalus terminui, būtų netinkamai individualizuota nuobauda, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Akcentuotina, kad nubaustasis K. J., vairuodamas automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas net 1,66 promilės neblaivumas, tokiu elgesiu sukėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl apelianto nurodyta aplinkybė, kad jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių, negali būti pripažįstama reikšmingesne aplinkybe negu nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo pavojingumo laipsnis visuomenei. Akcentuotina, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Todėl apygardos teismo vertinimu, jei papildoma nuobauda – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones –nagrinėjamu atveju būtų paskirta trumpesniam negu numatytas ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje minimalus terminui, pažeidėjas, tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų ir ateityje, vėl darytų analogiškus pažeidimus, nebūtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje asmuo nebedarytų naujų analogiškų pažeidimų. Todėl taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ir nubaustajam paskirti švelnesnę, nei pažeidimo sankcijoje numatyta, nuobaudą, nėra jokio pagrindo.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą, K. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.