Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-11-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1781-253/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-19
Bylos Nr.
2A-1781-253/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02180-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Albina Pupeikienė, Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
E. R.
Atsakovas
Labdaros ir paramos fondui „Dvasinės pagalbos jaunimui centras“

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1781-253/2014

Teisėja Rasa Augustė (Proceso Nr. 2-06-3-02180-2014-9)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 11.1; 11.5.1; 11.11; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. lapkričio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. R. patikslintą ieškinį atsakovui Labdaros ir paramos fondui „Dvasinės pagalbos jaunimui centras“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo, priverstinės pravaikštos apmokėjimo, termino ieškiniui dėl atleidimo pareikšti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo, priteisti iš atsakovo nesumokėtą darbo užmokestį, vidutinį užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, atnaujinti praleistą terminą šiam ieškiniui pateikti, pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių – ieškovės teisinio neišsilavinimo, sveikatos būklės bei gydymosi, laukimo turint teisėtus lūkesčius po kreipimosi į kitas institucijas; priteisti darbo užmokesčio 4 mėnesiams į priekį, nes sugrąžinti ieškovę dirbti ankstesnėse atsakovo valytojos pareigose pasibaigus teismo procesui nebus sąlygų dėl darbdavio požiūrio, priteisti advokatės atstovavimo išlaidas iš atsakovo. Ieškovė nurodė, kad į darbą buvo priimta pagal 2013-11-21 darbo biržos rekomendaciją, priimta be darbo sutarties valytojos darbui puse etato, t. y. 4 val. per dieną, ji sutikusi su jai siūlomu darbu, nurodytu laiku atvykusi ir užpildžiusi atsakovo duotus reikiamus dokumentus; gavusi iš atsakovo darbo priemones, sutvarkė, išplovė nurodytas patalpas, domėjosi, ar darbdavys patenkintas jos darbu; darbo sutartis nebuvo įteikta, baigus darbą ieškovei buvo paaiškinta, kad įvyko nesusipratimas, nes manyta, jog jai dalį mokamo atlyginimo finansuos darbo birža, tačiau paaiškėjus priešingai, Labdaros ir paramos fondas „Dvasinės pagalbos jaunimui centras“ negali jos priimti be minėto finansavimo; ieškovei už dirbtą darbo dieną sumokėjo 20 Lt, nenurodant apie tai algalapyje ir jame nepasirašant; dėl patirtos neteisybės ieškovei pablogėjo sveikata, kvietė medicinos pagalbą; ji bandė aiškintis ir atstatyti teisybę, o tam nepavykus, kreipėsi į FNTT, į Klaipėdos m. savivaldybės teisininkus; dėl patirtų dvasinių išgyvenimų dar labiau susirgo ir nuo 2014-01-15 gydėsi. Bylos nagrinėjimo metu atsisakė reikalavimo priteisti darbo užmokestį po 500 Lt į mėnesį, 4 mėnesiams į priekį nuo sprendimo priėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-13 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės E. R. valstybei 14,16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas darė išvadą, kad įstatymo reikalavimus atitinkanti rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta, 2013-11-25 pusės dienos darbas centre E. R. buvo apmokėtas iš asmeninių D. L. M. lėšų. Atsakovas negalėjo leisti dirbti asmeniui be darbo sutarties, tačiau atsakomybę už tai numato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, ieškovė nesikreipė dėl nelegalaus darbo į Valstybinę darbo inspekciją, suėjus senačiai, atsakovas nebegali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Darbuotojo reikalavimui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu taikomas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Apie tai, kad nebus įdarbinta E. R. sužinojo 2013-11-25. Į teismą ieškovė kreipėsi tik po 3 mėnesių. Teismas vertino, kad vieno mėnesio terminas buvo praleistas nenustačius objektyvių praleidimo priežasčių,– į ligoninę gydytis ieškovė kreipėsi tik 2014-01-15, prieš tai rašė skundą Specialiųjų tyrimų tarnybai, dėl savo teisių gynimo kreipėsi į televiziją, į laidą „24 valandos“, 2014-01-07 kreipėsi į teisininkus, todėl laikytina, kad ir ieškovė nenurodė svarbių priežasčių, dėl ko ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas. Teismas ieškinį atmetė ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Teismas vertino, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovės prašymas teismą įpareigoti darbdavį įforminti darbo sutartį ir iki sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisti darbo užmokestį negali būti tenkinamas, nes darbo sutartis sudaroma laisva šalių valia, šalims susitarus dėl esminių darbo sąlygų, be to, ieškinys teismui pateiktas dėl neteisėto atleidimo iš darbo, o ne dėl ieškovės neįdarbinimo valytojos pareigose, ar dėl pažeidimų nesiūlant E. R. dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje ir pan., t. y., bylos nagrinėjimo metu ieškovė ginčijo neteisėto atleidimo iš darbo faktą, bet ne atsisakymo priimti į darbą faktą. Nesant teismo sprendimo dėl nelegalaus darbo, teismas sutiko su atsakovo teiginiais, jog ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad ji buvo priimta į darbą,– darbo biržos rekomendacija dėl įdarbinimo ar toje pačioje knygelėje padarytas įrašas Sprendimas dėl įdarbinimo nėra įrodymas, patvirtinantis, kad darbo sutartis buvo sudaryta, – būtinos pagal įstatymus rašytinės darbo sutarties nėra, todėl teismas vertino, kad ieškovė nebuvo įdarbinta pas atsakovą, tad ir negalėjo būti atleista iš darbo. Patikslintame ieškinyje pareikštus kitus reikalavimus: dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, pradedant skaičiuoti nuo 2013-11-26 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, atmetė, netenkinus reikalavimo dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė E. R. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovės nuomone, teismas nepakankamai įsigilino į ginčo esmę, neteisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas, reguliuojančias darbuotojo įdarbinimo tvarką ir garantijas, darbo sutarties rašytinės formos laikymosi ir įdarbinimo tvarkos bei darbuotojų teisių jį įdarbinant. Be to, teismas nepagrįstai nesilaikė CPK XX skyriaus 414 str. ir 417 str. nuostatų, nustatančių teismo pareigą savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina, siekiant teisingai išspręsti bylą, reikalavimo savo iniciatyva įtraukti į bylą antrąjį atsakovą bei nesvarstė galimybės viršyti pareikštus reikalavimus, o sprendime tik konstatuoti, kad ieškinys netikslus, nes nėra reikalavimo atsisakymą priimti į darbą pripažinti neteisėtu. Taip pat, ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą, tokiu būdu atmetant ieškinio reikalavimus net nesigilinant į bylos esmę ir jos neatskleidus. Ieškinio senaties terminą ieškovė praleido dėl sveikatos ir dvasinės pusiausvyros pablogėjimo susikrimtus dėl minėtų nesklandumų, ieškodama teisybės kitomis, ne teisminėmis priemonėmis. Nurodo, kad įrašas Klaipėdos teritorinės darbo biržos rekomendacijoje įsidarbinti Nr. 32 parodo, kad susitarimas su darbdaviu dėl darbo buvo. Tai, kad nėra sudaryta darbo sutartis tik patvirtina, kad atsakovas pažeidė įstatymu nustatytą darbdavio pareigą sudaryti rašytinę darbo sutartį ir nepaisė darbo sutarties sudarymo tvarkos. Ieškovę įdarbinant, įstatymų nuostatas ir jos teisę į darbą pažeidė ne tik atsakovas, pateikęs netinkamą informaciją Klaipėdos teritorinei darbo biržai apie laisvą darbo vietą, darbo apmokėjimo ir kitas sąlygas bei pretendentams įsidarbinti keliamus reikalavimus, bet ir Klaipėdos teritorinė darbo birža, kuri yra tarpininkavimo įdarbinant paslaugų tiekėjas, suteikęs nekokybišką paslaugą. Dėl šių priežasčių atsakovu buvo būtina įtraukti ir Teritorinę darbo biržą. Mano, kad teismas neatliko savo funkcijų, numatytų CPK 414 str. 2 d.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Labdaros ir paramos fondas „Dvasinės pagalbos jaunimui centras“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-13 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas ieškinį atmetė ne tik pritaikius ieškinio senatį, bet ir dėl to, kad ieškinys nepagrįstas. Ieškovė pradėjo gydytis tik praėjus beveik 2 mėnesiams po tariamo pažeidimo, todėl nėra pagrindo atnaujinti senaties terminą, be to, gydymas nebuvo stacionare, ieškovė išėjusi iš gydymo įstaigos, rūpinosi pažymomis, ėjo teisinių konsultacijų. Ieškovės nurodytos aplinkybės atnaujinti ieškinio senaties terminą negali būti pripažintos svarbiomis, todėl teismas, atsakovo nuomone, ieškinio senatį taikė pagrįstai. Nurodo, kad ieškovės teiginiai, jog ji neva buvo įdarbinta atsakovo, nepagrįsti jokiais įrodymais. Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2013-11-21 rekomendacija įsidarbinti Nr. 32 ir sprendimas dėl įdarbinimo negali būti traktuojama kaip darbo sutartis, kadangi darbo sutarties sudarymą numato DK. Atsakovas neneigia, kad ieškovė buvo atėjusi ieškoti darbo, tačiau su ieškove buvo tik tariamasi dėl darbo sutarties sudarymo bei darbo sutartis nebuvo sudaryta. Šiuo atveju šalys nesudarė rašytinės darbo sutarties, nesusitarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, todėl nesusitarus dėl jų, darbo sutartis negali būti laikoma ir, šiuo atveju, nebuvo sudaryta. Šiuo atveju šalių susitarimo nebuvo, nebuvo išreikšta atsakovo valia sudaryti su ieškove darbo sutartį bei nebuvo susitarta dėl darbo sutarties sąlygų, numatytų DK 95 str., todėl ieškinys turi būti atmestas. Mano, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog teismas pažeidė CPK 414 str. ir 417 str. nuostatas. Ieškovės ieškinio reikalavimai reiškiami atsakovui ir susiję su atsakovu, o ne su Teritorine darbo birža, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl teritorinės darbo biržos įtraukimo atsakovu šioje civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimams nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (DK 27 str. 1 d.). DK 300 str. numato, kad jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo, jis turi teisę kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos. Ieškovė į teismą kreipėsi 2014-02-25, t. y. praėjus 3 mėnesiams nuo dienos, kai E. R. sužinojo, jog nebus įdarbinta, t. y. 2013-11-25. Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovė ieškinyje taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pateikti, pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškinio senaties termino praleidimą ieškovė motyvavo teisinio neišsilavinimo, sveikatos būklės bei gydymosi, laukimo, turint teisėtus lūkesčius, po kreipimosi į kitas institucijas, priežastimis. Byloje pateikti duomenys apie ieškovės gydymąsi tik nuo 2014-01-15, be to, dar 2013-11-27 ieškovė patiekė skundą Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos skyriui, taip pat nurodė, kad gruodžio mėn. kreipėsi į televiziją. Ištyrus ir įvertinus bylos medžiagą nenustatyta, kad įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas praleistas dėl svarbių, objektyvių priežasčių, jog per nurodytą terminą ieškovė dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių neturėjo galimybės ginti savo teisių, pareikšdama ieškinį. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nenurodė svarbių priežasčių, dėl ko ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas. Šiuo aspektu apeliantė taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas ieškinio senatį, neįsigilino ir neatskleidė bylos esmės. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino bei pasisakė ir dėl ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo, priteisti ieškovės naudai iš atsakovo nesumokėtą darbo užmokestį, vidutinį užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuos reikalavimus ieškovė grindė aplinkybėmis, kad iš esmės buvo atsakovo įdarbinta (žodiniu susitarimu) pagal darbo biržos rekomendaciją, ji buvo įdarbinta be darbo sutarties, o po vienos darbo dienos atleista iš darbo, nesant tam pagrindo, tinkamai neįforminus nei priėmimo, nei atleidimo. Ieškovės nuomone, yra pagrindas faktinės sutarties nutraukimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2013-11-21 buvo įregistruota Klaipėdos teritorinės darbo biržos skyriuje. Nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2013-11-21 rekomendacijoje įsidarbinti Nr. 32, nurodyta organizacija – Dvasinės pagalbos jaunimui centras, pateikti darbdavio kontaktiniai duomenys bei rekomenduota įdarbinti ieškovę valytoja. Kitoje šio dokumento dalyje „Sprendimas dėl įdarbinimo“, kurią pildo darbdavys ir kuri užpildyta 2013-11-22, nurodyta, kad ieškovė E. R. įdarbinta LPF „Dvasinės pagalbos jaunimui centras“ valytoja nuo 2013-11-25. Atsakovas patvirtino, kad ieškovė buvo atėjusi ieškoti darbo, tačiau teigė, kad su ieškove buvo tik tariamasi dėl darbo sutarties sudarymo, bet darbo sutartis sudaryta nebuvo.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad Klaipėdos teritorinės darbo biržos rekomendacijoje įsidarbinti Nr. 32 sprendimas dėl ieškovės įdarbinimo Labdaros ir paramos fonde „Dvasinės pagalbos jaunimui centras“ valytoja neįrodo darbo sutarties su ieškove sudarymo, kadangi įrašai minėtame dokumente, apeliantės nuomone, patvirtina, jog susitarimas su darbdaviu dėl darbo buvo. Pažymėtina, kad darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai atsiranda, įsigaliojus jų sudarytai darbo sutarčiai. DK 93 str. įtvirtinta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbo sutarčiai sudaryti yra būtina abiejų šalių suderinta valia. DK 99 str. 1 d. numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, numatytų DK 95 str. Vadovaujantis DK 95 str. nuostatomis, darbo sutarties sąlygas galima suskirstyti į tris grupes: 1) būtinosios darbo sutarties sąlygos (darbuotojo darbovietė (įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ir kt.) ir darbo funkcijos (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos), atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.); 2) darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir kt.); 3) papildomos darbo sutarties sąlygos (sąlygos, kurių darbo įstatymų, kiti norminių aktų arba kolektyvinės darbo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.). Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį (DK 94 str. 1 d.).

Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė aplinkybes, kad 2013-11-21 darbo biržoje jai buvo pasiūlytas valytojos darbas puse etato. Ji sutiko būti įdarbinta 4 val. per dieną, t. y. ½ etato, skaičiuojant nuo minimalaus atlyginimo, t. y. ieškovė sutiko dirbti 4 val. dienoje už 500 Lt per mėnesį atlyginimą. Nukreipta dirbti Labdaros ir paramos fonde „Dvasinės pagalbos jaunimui centras“, ten atėjo, užpildė jai paduotus dokumentus, gavo darbo priemones, sutvarkė ir išplovė nurodytas patalpas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad buvo susitarta dirbti už 455 Lt, ieškovės teigimu, tokią sumą pasakė L. E. M.. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad už atidirbtą darbo dieną atsakovo vadovė davė 20 Lt jai į rankas, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad gavo grynais 25 Lt už tą dieną. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad jai buvo pasakyta, jog ji „nesubsidijuojama“. Laikinai einanti atsakovo vadovės pareigas L. E. M. paaiškino, kad atsakovo organizacija neturi savų lėšų algoms mokėti, tokia galimybė yra tik dėl Europos Sąjungos programos dėl neįgaliųjų įtraukimo į darbo rinką, ieškovė tik parašė prašymą, o iki sudarant darbo sutartį sužinojus, jog ieškovės darbas nesubsidijuojamas, ieškovei nurodė, kad jos įdarbinti negali bei už ieškovės pusės dienos darbą sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Iš Lietuvos Darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-12-19 rašto matyti, kad E. R. išsiųstame atsakyme ieškovei buvo paaiškinta, kad teritorinė darbo birža negali turėti įtakos darbdavio priimamiems sprendimams, o teritorinės darbo biržos darbo ieškančiam asmeniui išduota rekomendacija įsidarbinti neįpareigoja darbdavio sudaryti darbo sutartį su rekomenduojamu asmeniu ir neapriboja darbdavio teisės keisti savo sprendimą dėl asmens įdarbinimo, o dėl galimai nelegalaus darbo pasiūlė kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. Darbo sutartis yra dvišalis sandoris. Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Klaipėdos teritorinės darbo biržos rekomendacijoje įsidarbinti Nr. 32 padaryto įrašo dėl sprendimo įdarbinti nelaikė darbo sutarties sudarymą patvirtinančiu įrodymu. Iš bylos duomenų matyti, kad po minėto įrašo padarymo paaiškėjo aplinkybė, jog atsakovas negali įdarbinti ieškovės. Nagrinėjamu atveju su ieškove rašytinė darbo sutartis, kaip tai numato DK 99 str. 2 d., nebuvo sudaryta. Ieškovės atliktas darbas buvo apmokėtas iš asmeninių D. L. M. lėšų. Teisėjų kolegijos nuomone, kiti bylos duomenys taip pat nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog abiejų šalių (ieškovės ir atsakovo) suderinta valia buvo konkrečiai susitarta dėl visų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, darbo apmokėjimo sąlygų. Esant tokioms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nebuvo įdarbinta pas atsakovą, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu atmestas pagrįstai. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį ir kitais motyvais, kurių teisėtumo ir pagrįstumo apeliantė nenuginčijo.

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl CPK 414 str. ir 417 str. nuostatų nesilaikymo. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kokių įrodymų, vadovaujantis CPK 414 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas nesurinko; naujų įrodymų su apeliaciniu skundu nepateikta. CPK 417 str. numato, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Apeliantė nenurodo, kokius nepareikštus reikalavimus pirmosios instancijos teismas turėjo patenkinti. Apeliantės nuomone, atsakove šioje byloje turėjo būti patraukta ir Klaipėdos teritorinė darbo birža, kaip tarpininkavimo įdarbinant paslaugų tiekėjas, suteikęs nekokybišką paslaugą. CPK 414 str. 2 d. numato, kad teismui, nagrinėjant bylą pagal darbuotojo ieškinį, nustačius, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, teismas turi teisę savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės ir ieškinio dalykas buvo dėl ieškovės atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir iš to kildinami kiti ieškinio reikalavimai – dėl nesumokėto darbo užmokesčio bei vidutinio užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčo objektas buvo ieškovės atleidimo iš darbo neteisėtumo faktas, bet ne atsisakymo priimti ieškovę į darbą faktas ar tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo kokybės vertinimas, be to, ieškovės reiškiami ieškinio reikalavimai susiję su atsakovu, o ne Teritorine darbo birža. Atsižvelgiant į tai, atmetami skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko CPK 414 str. 2 d., 417 str. numatytų funkcijų.

Apeliaciniu skundu prašoma skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes teismas neatskleidė bylos esmės. Vadovaujantis CPK 327 str., byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu nustatomi CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse nurodyti (absoliutūs sprendimo negaliojimo) pagrindai arba yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 327 str. taikymo sąlygų, dėl to nėra pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamą teismo sprendimą naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Albina PupeikienėMarius DobrovolskisErinija Kazlauskienė