Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-13 · Administracinė byla Nr. I-702-968/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-13
Bylos Nr.
I-702-968/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
R. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-702-968/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02705-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas R. B. su skundu (t. 1, b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės iki 2016 m. gegužės Lukiškių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose nebuvo tinkamos ventiliacijos, langai buvo išdaužyti, nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, sanitariniai mazgai neatitiko reikalavimų. Išduodama patalynė buvo prastos būklės. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas jo orumas, atsirado depresija.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (t. 1, b. l. 10–19) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose numatytas inventorius. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2015 m. yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 10,80 Eur, kurios priteistinos iš pareiškėjo.

4. Byla pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalies nuostatas yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (t. 2, b. l. 43), todėl bylos šalys į teismo posėdį nekviečiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies

5. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis nuo 2015 m. gegužės iki 2016 m. gegužės Lukiškių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015-04-28 iki 2016-05-18. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, todėl vadovausis jais spręsdamas šioje byloje pareiškėjo keliamą ginčą.

6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

7. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

8. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas:

2015-04-28 atvyko į Lukiškių TI-K, buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,28 m², kameroje buvo 3 asmenys; 2015-04-29 perkeltas į kamerą Nr. 405, kurios plotas 17,02 m², joje buvo laikomas iki 2015-05-03, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–6 asmenys; 2015-05-04 perkeltas į kamerą Nr. 399, kurios plotas 31,61 m², kameroje buvo 2 asmenys; 2015-05-05 išvyko į Alytaus pataisos namus (toliau – Alytaus PN); 2015-05-12 atvyko iš Alytaus PN, buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, kurios plotas 7,31 m², kameroje buvo 3 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 309, kurios plotas 7,72 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2015-05-13 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – Šiaulių TI);

2015-05-19 atvyko iš Šiaulių TI, buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, kurios plotas 7,38 m², joje buvo laikomas iki 2015-05-20, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2015-05-21 perkeltas į kamerą Nr. 404, kurios plotas 17,02 m², kameroje buvo 2 asmenys; 2015-05-22 perkeltas į kamerą Nr. 399, kurios plotas 31,61 m², joje buvo laikomas iki 2015-05-25, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–7 asmenys; 2015-05-26 išvyko į Alytaus PN; 2015-07-14 atvyko iš Alytaus PN, buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2015-07-15 išvyko į Šiaulių TI; 2015-07-24 atvyko iš Šiaulių TI, buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, kurios plotas 7,49 m², kameroje buvo 2 asmenys; 2015-07-25 perkeltas į kamerą Nr. 397, kurios plotas 20,14 m², joje buvo laikomas iki 2015-07-27, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2015-07-28 išvyko į Alytaus PN;

2015-09-01 atvyko iš Alytaus PN, buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, kurios plotas 7,49 m², kameroje buvo 2 asmenys; 2015-09-02 išvyko į Šiaulių TI; 2015-09-10 atvyko iš Šiaulių TI, buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 2 asmenys; 2015-09-11 perkeltas į kamerą Nr. 397, kurios plotas 20,142 m², joje buvo laikomas iki 2015-09-15, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2–4 asmenys; 2015-09-16 perkeltas į kamerą Nr. 400, kurios plotas 40,40 m², kameroje buvo 2 asmenys; 2015-09-17 perkeltas į kamerą Nr. 398, kurios plotas 8,03 m², kameroje buvo 5 asmenys; 2015-09-18 perkeltas į kamerą Nr. 404, kurios plotas 17,02 m², joje buvo laikomas iki 2015-09-21, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 4–8 asmenys; 2015-09-22 išvyko į Šiaulių TI; 2015-09-25 atvyko iš Šiaulių TI, buvo uždarytas į kamerą Nr. 113, kurios plotas 6,43 m², joje buvo laikomas iki

2015-09-27, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2015-09-29 išvyko į Alytaus PN; 2015-10-06 atvyko iš Alytaus PN, buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 387, kurios plotas 29,44 m², kameroje buvo 1 asmuo;

2015-10-07 išvyko į Šiaulių TI; 2015-10-15 atvyko iš Šiaulių TI, buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2015-10-15 perkeltas į kamerą Nr. 367, kurios plotas 7,84 m², joje buvo laikomas iki 2015-10-18, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys;

2015-10-19 perkeltas į kamerą Nr. 365, kurios plotas 6,48 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2015-10-20 išvyko į Alytaus PN; 2015-10-27 atvyko iš Alytaus PN, buvo uždarytas į kamerą Nr. 202, kurios plotas 6,90 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2015-10-28 išvyko į Šiaulių TI; 2015-11-03 atvyko iš Šiaulių TI, buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, kurios plotas 7,31 m², kameroje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 116, kurios plotas 7,49 m², joje buvo laikomas iki 2015-11-04, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2015-11-05 perkeltas į kamerą Nr. 391, kurios plotas 34,27 m², joje buvo laikomas iki 2015-11-09, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2–4 asmenys; 2015-11-10 išvyko į Alytaus PN; 2015-11-17 atvyko iš Alytaus PN, buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 388, kurios plotas 26,96 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2015-11-18 išvyko į Šiaulių TI; 2015-11-20 atvyko iš Šiaulių TI, buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, kurios plotas 7,31 m², joje buvo laikomas iki 2015-11-22, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2–4 asmenys; 2015-11-23 perkeltas į kamerą Nr. 388, kurios plotas 26,96 m², kameroje buvo 3 asmenys; 2015-11-24 išvyko į Alytaus PN; 2015-12-08 atvyko iš Alytaus PN, buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2015-12-09 išvyko į Šiaulių TI; 2015-12-11 atvyko iš Šiaulių TI, buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 3 asmenys; 2015-12-12 perkeltas į kamerą Nr. 368, kurios plotas 7,84 m², joje buvo laikomas iki 2015-12-14, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2015-12-15 išvyko į Alytaus PN;

2015-12-29 atvyko iš Alytaus PN, buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 388, kurios plotas 26,96 m², kameroje buvo 2 asmenys; 2015-12-30 išvyko į Šiaulių TI; 2016-01-07 atvyko iš Šiaulių TI, buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2016-01-08 perkeltas į kamerą Nr. 398, kurios plotas 23,32 m², joje buvo laikomas iki 2016-01-11, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–5 asmenys;

2016-01-12 išvyko į Alytaus PN; 2016-01-19 atvyko iš Alytaus PN, buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2016-01-20 išvyko į Šiaulių TI; 2016-01-29 atvyko iš Šiaulių TI, buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo;

2016-01-30 perkeltas į kamerą Nr. 398, kurios plotas 32,33 m², joje buvo laikomas iki 2016-02-01, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3–4 asmenys; 2016-02-02 išvyko į Alytaus PN; 2016-02-15 atvyko iš Alytaus PN, buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,28 m², joje buvo laikomas iki

2016-02-16, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–3 asmenys; 2016-02-17 išvyko į Šiaulių TI;

2016-02-26 atvyko iš Šiaulių TI, buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2016-02-27 perkeltas į kamerą Nr. 313, kurios plotas 7,79 m², joje buvo laikomas iki 2016-02-28, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2–3 asmenys; 2016-03-01 išvyko į Alytaus PN;

2016-03-22 atvyko iš Alytaus PN, buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, kurios plotas 7,31 m², kameroje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 268, kurios plotas 7,30 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2016-03-23 išvyko į Šiaulių TI; 2016-04-08 atvyko iš Šiaulių TI, buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, kurios plotas 7,48 m², joje buvo laikomas iki 2016-04-10, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3 asmenys; 2016-04-11 perkeltas į kamerą Nr. 331, kurios plotas 7,21 m², kameroje buvo 2 asmenys;

2016-04-12 išvyko į Alytaus PN; 2016-04-26 atvyko iš Alytaus PN, buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, kurios plotas 7,31 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2016-04-27 išvyko į Šiaulių TI; 2016-05-17 atvyko iš Šiaulių TI, buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo;

2016-05-18 išvyko į Alytaus PN.

9. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 86 dienas.

10. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

11. Remiantis Lukiškių TI-K į bylą pateiktais dokumentais, matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu, be kita ko, buvo laikomas kameroje Nr. 398 (2015-09-17, 2016-01-08 – 2016-01-11 ir 2016-01-30 – 2016-02-01). Pažymėtina, kad teikdamas duomenis apie minėtą kamerą Lukiškių TI-K nurodė tris skirtingus jos plotus, t. y. 8,03 m², 23,32 m² ir 32,33 m². Iš byloje surinktų įrodymų teismas neturi galimybės nustatyti, koks tiksliai yra kameros Nr. 398 plotas, todėl šiuos netikslumus vertina pareiškėjo naudai, t. y. laiko, kad kameros Nr. 398 plotas yra 8,03 m². Atitinkamai, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas 63 dienas, vadinasi, 23 dienas Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.

12. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, prašymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, prašymo Nr. 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.

13. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 23 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

14. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

15. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

16. Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m² – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Įvertinus byloje esančią medžiagą, matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą šiais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.

17. Skunde pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K sanitariniai mazgai neatitiko reikalavimų.

17.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios 2015-11-01, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015-11-01 galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama.

17.2. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą, taip pat Lukiškių TI-K 2016-07-13 pažymoje Nr. 24-5960 „Dėl R. B. skundo“ (t. 1, b. l. 28) nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema.

17.3. Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamo sanitarinių mazgų įrengimo ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.

17.4. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje M. prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje T. prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje A. ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

18. Skunde pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, langai buvo išdaužyti, nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra.

18.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai (22 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). Šiltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų temperatūra turi būti 18–28? C, šaltuoju metų laiku, – 18–22? C (26 punktas).

18.2. Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 punktas). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C (16 punktas). Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).

18.3. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog R. B. dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas. Priešingai, byloje pateikta Lukiškių TI-K 2016-07-20 pažyma Nr. 24-6063 (t. 1, b. l. 20), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas prašymų ir skundų dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu nepateikė. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas 2016-07-19 raštu Nr. 2.10-4082(16.17.8.10.12) (t. 2, b. l. 1), teismą informavo, jog ginčo laikotarpiu nėra gavęs pareiškėjo skundų dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.

18.4. Iš atsakovės atstovo teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (t. 1, b. l. 29–192) matyti, jog Lukiškių TI-K kamerose atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (įskaitant kameras Nr. 105, Nr. 106, Nr. 107, Nr. 108, Nr. 109, Nr. 110, Nr. 112, Nr. 113, Nr. 114, Nr. 116, Nr. 118, Nr. 121, Nr. 268, Nr. 309, Nr. 331, Nr. 365, Nr. 367, Nr. 368, Nr. 387, Nr. 388, Nr. 397, Nr. 398, Nr. 399, Nr. 400, Nr. 404 ir Nr. 405, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas ir pareiškėjas) be kitų aplinkybių buvo nustatyta, kad: kamerų Nr. 112 ir Nr. 405 temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus, kamerose esantys langai atsidaro, vėdinimas užtikrinamas per langus (2015-03-25 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-634 (t. 1, b. l. 29–30), 2015-03-30 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-694 (t. 1, b. l. 32–33), 2016-02-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-177 (t. 1, b. l. 189)); kameros Nr. 309 vėdinimas užtikrinamas per atidaromą langą (2015-05-22 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1260 (t. 1, b. l. 37–38), 2015-06-29 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1348 (t. 1, b. l. 57–58)); kamerų Nr. 105, Nr. 106, Nr. 109, Nr. 387 ir Nr. 405 temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus, kamerų vėdinimas užtikrinamas per atidaromus langus (2015-07-10 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1707 (t. 1, b. l. 41–42), 2015-10-19 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2367 (t. 1, b. l. 75), 2015-12-03 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2761 (t. 1, b. l. 77)); kameros Nr. 113 temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus, kameros langas turėjo stiklą (2015-06-02 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1369 (t. 1, b. l. 143)2015-07-29 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1839 (t. 1, b. l. 51–52)); kameros Nr. 399, Nr. 400 ir Nr. 404 yra vėdinamos per atidaromus langus (2015-06-29 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1348 (t. 1, b. l. 57–58), 2015-10-01 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2205 (t. 1, b. l. 69–70), 2015-10-07 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2253 (t. 1, b. l. 96–97)); kameros Nr. 399 temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus (2015-10-31 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2478 (t. 1, b. l. 71–72)); kameroje Nr. 397 buvo vizualiai švarūs langai (2015-10-30 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2483 (t. 1, b. l. 73–74)); kameros Nr. 331 temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus, kamera vėdinama per atidaromą langą (2015-05-06 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1068 (t. 1, b. l. 85–86)); kameros Nr. 105 temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus, kamera vėdinama per atidaromą langą (2015-10-12 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2277 (t. 1, b. l. 90–91), 2015-12-14 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2852 (t. 1, b. l. 94), 2016-05-16 patikrinimo aktas Nr. PA-10-263(16.17.7 10.12) (t. 1, b. l. 190–191)); kameros Nr. 107 temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus, kamera vėdinama per atidaromą langą (2015-03-12 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-503 (t. 1, b. l. 98–100), 2015-03-19 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-580 (t. 1, b. l. 108–109)); kamerų Nr. 116, Nr. 400 ir 397 temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus, kameros vėdinamos per atidaromus langus (2015-07-15 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1734 (t. 1, b. l. 111–112), 2015-07-22 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1775 (t. 1, b. l. 113–114)); kamerų Nr. 108 ir Nr. 116 temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus, kamerose yra langai, patalpos vėdinamos natūraliai per langus (2015-08-13 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1900 (t. 1, b. l. 115–116), 2016-05-03 patikrinimo aktas Nr. PA-10-142(16.17.7 10.12) (t. 1, b. l. 184–185)); kameros Nr. 367 temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus (2015-10-20 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2380 (t. 1, b. l. 146)); kameros Nr. 114 temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus, kameroje buvo skaidraus stiklo langai, vėdinimas užtikrinamas per atidaromus langus (2015-06-09 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1439 (t. 1, b. l. 152), 2015-06-11 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1471 (t. 1, b. l. 153), 2015-10-15 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2333 (t. 1, b. l. 156–157), 2015-10-30 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2481 (t. 1, b. l. 158–159), 2015-12-28 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2971 (t. 1, b. l. 160–161)); kameros Nr. 118 temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus (2015-09-11 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2034 (t. 1, b. l. 167–168), 2015-09-11 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2036 (t. 1, b. l. 169–170), 2015-10-07 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2245 (t. 1, b. l. 171)); kamerų Nr. 110, Nr. 114 ir Nr. 118 temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus (2016-04-21 patikrinimo aktas Nr. PA-10-84(16.17.7 10.12) (t. 1, b. l. 172–173)); kamerų Nr. 387, Nr. 398 ir Nr. 400 temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus (2016-04-15 patikrinimo aktas Nr. PA-10-58(16.17.7 10.12) (t. 1, b. l. 172–173)); kamerų Nr. 398 ir Nr. 404 temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus, sudaryta galimybė kameras vėdinti per atidaromus langus (2016-02-10 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-127 (t. 1, b. l. 177–178), 2016-02-22 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-209 (t. 1, b. l. 179)); kamerų Nr. 121, Nr. 309, Nr. 388, Nr. 398 ir Nr. 399 temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus, sudaryta galimybė kameras vėdinti per atidaromus langus (2016-03-21 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-437 (t. 1, b. l. 180–182)); kamerų Nr. 108, Nr. 110, Nr. 121, Nr. 388 ir Nr. 398 temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus, sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus (2016-03-04 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-303 (t. 1, b. l. 187–188)). Atliktų patikrinimų metu taip pat nustatyta, kad Lukiškių TI-K laikinojo sulaikymo kamerų temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus (2015-05-22 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1260 (t. 1, b. l. 37–38), 2015-07-15 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1734 (t. 1, b. l. 111–112)). Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, taip pat į tai, jog daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu būtų nustatyti kokie nors higienos normų reikalavimų pažeidimai, byloje nėra, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos Lukiškių TI-K kamerų temperatūros, vėdinimo bei išdaužytų langų atmestini.

19. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K išduodama patalynė yra prastos būklės. Skunde pareiškėjas nedetalizavo, kaip jo minima bloga būklė pasireiškė, t. y. ar patalynė buvo nešvari, susidėvėjusi, suplyšusi, nedetalizuoja, kada (bent apytiksliai) šios aplinkybės atsirado, kiek laiko tęsėsi. Kita vertus, byloje pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodyta, kad naudojimui paruoštas minkštasis inventorius, patalynė ir rankšluosčiai buvo tvarkingi, vizualiai švarūs, nesuplyšę, minkštasis inventorius yra dezinfekuojamas, tai atitinka higienos reikalavimus (2015-08-13 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1900 (t. 1, b. l. 115–116), 2015-10-01 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2205 (t. 1, b. l. 69–70), 2015-12-28 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2971 (t. 1, b. l. 160–161), 2016-03-21 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-437 (t. 1, b. l. 180–182). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos patalynės būklės taip pat atmestini.

20. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo vietos visiems atsisėsti prie stalo.

20.1. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-07-13 pažymoje Nr. 24-5960 „Dėl R. B. skundo“ (t. 1, b. l. 28) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai su 2 pasukamomis kėdutėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ (2010-02-25 įsakymo 1R-38 redakcija) nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti vienas stalas, taburečių kameroje turi būti tiek, kiek joje yra asmenų.

20.2. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas, buvo laikoma nuo 1 iki 8 asmenų. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog Lukiškių TI-K kamerose esančių asmenų skaičiui pritaikyti stalai ir suolai buvo įrengti ginčo kamerose Nr. 268, Nr. 309, Nr. 313, Nr. 331, Nr. 365, Nr. 367, Nr. 368, Nr. 387, Nr. 399, Nr. 391, Nr. 397, Nr. 398, Nr. 399, Nr. 400, Nr. 404 ir Nr. 405, šiose kamerose aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų pažeidimo nebuvo. Dėl kitų Lukiškių TI-K kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, pažymėtina, kad laikotarpiu, kurį pareiškėjas šiose kamerose buvo laikomas kartu su dar 2 ar daugiau asmenų, t. y. 8 dienas (2015-05-12, 2015-11-21, 2015-11-22, 2015-12-11, 2016-02-16, 2016-04-08, 2016-04-09 ir 2016-04-10), kamerose nepakako prie stalo įrengtų kėdžių.

21. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K jam atsirado depresija. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų būtų pablogėjusi jo psichinė sveikata. Į bylą pateiktame Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2016-07-26 rašte Nr. S-3831 (t. 2, b. l. 35) nurodyta, kad R. B. ginčo laikotarpiu su skundais dėl pablogėjusios sveikatos nesikreipė. Byloje pateiktoje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (t. 2, b. l. 4–33) taip pat nėra duomenų apie kokius nors pareiškėjo psichinės sveikatos pakitimus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas patyrė kokius nors negrįžtamus sveikatos sutrikimus, sąlygotus netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu.

22. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų (minimalaus asmeniui tenkančio kameros ploto neužtikrinimą, netinkamą sanitarinių mazgų įrengimą ir netinkamą kamerų aprūpinimą baldais) mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 370 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 370 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 370 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas