- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- A-3766-1062/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00392-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramutė Ruškytė (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Artūras Drigotas
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) sulaikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.
2. Centras nurodė, kad Užsienietis 2021 m. liepos 5 d. Centro pareigūno sprendimu sulaikytas iki 48 val. 2021 m. birželio 11 d. apie 05.20 val. Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos veikimo teritorijoje iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pėsčiomis, neteisėtai atėjo 32 (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatantys asmenys, įskaitant Užsienietį, kuris su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) nagrinėja iš esmės skubos tvarka. Vadovaujantis prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos metu pateikta informacija nustatyta, kad jis norėjo teisėtai patekti į Europą, o nepavykus to padaryti, surado kelionės organizatorių ir iš Turkijos kartu su kitais užsienio piliečiais į Europą važiavo sunkvežimio priekaboje. Centro teigimu, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams – Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, todėl turėtų būti sulaikytas Centre iki 2021 m. spalio 5 d.
II.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 5 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Užsienietis 2021 m. birželio 11 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, kur buvo sulaikytas Centre, nes į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, neteisėtai ir ne per pasienio kontrolės punktą kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, asmens dokumentų su savimi neturėjo, todėl siekdamas išvengti tikėtino išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikė pagrindu pripažinti, kad šiuo atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.
5. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, Departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų. Užsieniečiui pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Centre, o atsižvelgus į Užsieniečio pastangas bet kokiu būdu išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, egzistuoja didelė tikimybė, kad jis pabėgs iš Centro ir nevykdys teismo sprendimo.
III.
6. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimą – Centro teikimą tenkinti iš dalies, pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.
7. Užsienietis nurodo, kad sprendimas sulaikyti prieglobsčio prašytoją gali būti priimtas tik esant Įstatyme nustatytiems sulaikymo pagrindams, kurių buvimas nustatomas remiantis individualiomis bylos aplinkybėmis, apibūdinančiomis konkretaus prieglobsčio prašytojo padėtį. Atsižvelgiant į Užsieniečio turimą teisinį statusą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo sulaikymo klausimą, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 8 ir 10 punktų nuostatas. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis atvejų sąrašas, kada yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai nereiškia, kad vien šios sąlygos buvimo pakanka, jog būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją, turi būti įvertintos ir aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Aplinkybė, kad Užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė po sulaikymo, nereiškia, kad prieglobsčio prašymą jis pateikė išimtinai siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą. Įstatymas neįtvirtina konkretaus termino, per kurį turi būti pateiktas prieglobsčio prašymas. Užsieniečio tapatybės (pilietybės) nustatymu ir (arba) patikrinimu, kaip pagrindu sulaikyti užsienietį, gali būti remiamasi tik tam tikrą laikotarpį, per kurį kompetentingos institucijos turi imtis visų reikiamų priemonių, siekiant išsiaiškinti užsieniečio tapatybę. Užsieniečiui esant sulaikytam, buvo apribotos priemonės gauti ir pateikti paso nuotrauką. Prie apeliacinio skundo Užsienietis pateikia savo paso nuotrauką, patvirtinančią jo nurodytą tapatybę bei paneigiančią prielaidą dėl nebendradarbiavimo. Užsieniečio tapatybei esant nustatytai, Centrui nepateikus jokių kitų duomenų, pagrindžiančių įtarimus, kad Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas grąžinimo ar išsiuntimo, atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas dar nėra išspręstas, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju tikimybė dėl Užsieniečio pasislėpimo rizikos yra įrodyta. Be to, Užsienietis kalba tik gimtąja kalba, todėl jos galimybės išvykti ir keliauti savarankiškai vertintinos kritiškai. Bandymas neteisėtai vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu nėra aplinkybė, įrodinėtina vertinant, ar prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Atsiliepimas
8. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
9. Centras nurodo, kad asmens dokumento nuotrauka negali būti laikoma asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu, nes nėra galimybės įsitikinti dokumento autentiškumu. Be to, atvykimas į užsienio valstybę be asmens tapatybės dokumento bei nenuoseklus savo anketinių duomenų pateikimas negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Užsieniečiui buvo suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ir draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus. Valdžios institucija be Užsieniečio sutikimo negali kreiptis į prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę dėl jo tapatybės nustatymo. Centras pabrėžia, kad galimybė savarankiškai keliauti tik gimtąją kalbą mokantiems arba neraštingiems užsieniečiams niekuo nesiskiria nuo kelias užsienio kalbas mokančių asmenų keliavimo. Užsienietis sėkmingai atvyko iš savo kilmės šalies į Lietuvą. Suteikus Užsieniečiui laisvo judėjimo galimybę prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, iškils rizika, kad jis nesulauks galutinio sprendimo ir išvyks iš Lietuvos Respublikos, siekdamas išvengti išsiuntimo į kilmės šalį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas sulaikyti Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, neteisėtai ir ne per pasienio kontrolės punktą kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, asmens dokumentų su savimi neturėjo, neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, Departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų, todėl siekdamas išvengti tikėtino išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.
12. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog aplinkybės, kad Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai dar nėra aiškūs bei kad prieglobsčio prašymą jis pateikė po sulaikymo, nėra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, ir jį sulaikyti. Be to, Užsieniečio tapatybė nustatyta (pateikta asmens dokumento nuotrauka), prieglobsčio suteikimo (išsiuntimo, grąžinimo) klausimas dar nėra išspręstas, o Centras neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra tikimybė dėl Užsieniečio pasislėpimo rizikos.
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
14. Užsieniečio sulaikymo pagrindus įtvirtina Įstatymo 113 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, jog, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, Užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).
16. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pastarosiose nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).
17. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro iš vadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog netaikant sulaikymo yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai, atsižvelgiant į individualias su pateiktu prieglobsčio prašymu susijusias aplinkybes, jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).
19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Užsienietis Lietuvos valstybės sieną kirto su grupe asmenų, naktį, neleistinoje vietoje, jis pasinaudojo nelegalią migraciją į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis, o prašymą suteikti prieglobstį pateikė jau būdamas sulaikytas, atsekus grupės asmenų pėdsakus, o ne savanoriškai atvykęs į pasienio kontrolės punktą. Užsieniečio paaiškinimai apie atvykimą į Lietuvos Respubliką buvo neišsamūs – jis nenurodė, kurioje valstybėje išlipo iš krovininės transporto priemonės, kuria tariamai keliavo, kokiu būdu kirto Lietuvos Respublikos sieną, tikslių atvykimą į Lietuvos Respubliką organizavusių asmenų kontaktų, t. y. nuslėpė reikšmingus jo prašymui dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti duomenis. Be to, į Lietuvos Respubliką Užsienietis atvyko neturėdamas jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kurių nepateikė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei anksčiau valstybės institucijoms. Tik prie apeliacinio skundo Užsienietis pridėjo (duomenys neskelbtini) piliečio paso kopiją (kaip teigia Užsienietis, savo paso nuotrauką), kuri nėra oficialiai patvirtinta, dokumentų originalai nepateikti. Pagal nuosekliai formuojamą, įskaitant ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokia kopija nelaikoma asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-57/2014; 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3538-556/2021; 2021 m. liepos 19 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-3536-525/2021 ir Nr. A-3540-525/2021). Todėl įvertinus pirmiau minėtas šioje byloje nustatytas aplinkybes tol, kol Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta ir patvirtinta, jo veiksmų negalima vertinti kaip bendradarbiavimo su kompetentingų valstybės institucijų pareigūnais. Ypač atsižvelgiant į visuotinai žinomą aplinkybę apie Lietuvos Respublikoje šiuo metu susiklosčiusią situaciją, susijusią su masine migracija iš trečiųjų šalių. Pažymėtina, jog valstybės institucijos nagrinėjamu atveju turi atlikti veiksmus, kad nustatytų užsieniečio tapatybę, be kita ko, siekiant išsiaiškinti, ar užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės institucijos turi užtikrinti šalies saugumą, piliečių gerovę ir pagrindines teises ir laisves, kartu prisidėti prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3537-1062/2021).
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai akcentavo ir tai, kad byloje nėra duomenų apie Užsieniečio socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl tenkino Centro teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo ir atsisakė skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.