- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- 1S-223-185/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- Z. V.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-08 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-06-19 nutarimą Nr. 01/7-2671 taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-06-19 nutarimą Nr. 01/7-2671 taikyti nuteistajai Z. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu nėra pakankamai duomenų išvadai, jog nuteistoji, būdama laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Kaip galima suprasti iš nuteistosios skundo turinio, ji nesutinka su teismo sprendimu netaikyti jai lygtinio paleidimo. Teigia, kad pataisos namų direktorius jai suteikė teisę išvykti 3 paroms be priežiūros į namus, į kuriuos ji sugrįžo anksčiau nei buvo nurodyta. Taip pat, kiek spėjo ir leido galimybės, dalyvavo užsiėmimuose, baigė 12 klasių, dirbo ir tebedirba, yra sąžininga, kiek įmanydama stengiasi tinkamai atlikti paskirtą bausmę, yra pasiruošusi išeiti į laisvę. Jos ketinimai yra tik geri, trokšta gyventi sąžiningai, nebijo jokio darbo, yra darbšti, ką patvirtina dokumentai. Laisvėje jos laukia šeima. Jos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas įkalinimo pradžioje buvo 42 balai ir sumažėjo iki 35 balų. Jos pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema.
Atsiliepimas į skundą nėra gautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Narinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis matyti, jog Z. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, jos nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema – 35 balai. Todėl konstatuotina, jog Z. V. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą. Tačiau vien to nepakanka nuteistosios atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistoji elgiasi tinkamai – dalyvauja pataisos programose: 2016 m. baigė Panevėžio Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriaus 11 klasę, 2016/2017 mokslo metais mokėsi 12 klasėje, Panevėžio profesiniame mokymo centre įsigijo virėjos specialybę, išklausė krikščioniško „ALFA“ kurso programą, baigė siuvinėjimo kursus. Iki suėmimo nuteistoji buvo įregistravusi individualią veiklą. Bausmės atlikimo metu su pertraukomis dirba ūkio darbus. Paskirtą darbą atlieka kruopščiai, atsakingai. Vykdant integracijos į visuomenę programą, dalyvavo teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimuose nuteistosioms, rengiamoms paleidimui iš laisvės atėmimo vietos. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė vieną kartą, nebausta. Už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi paskatinta 3 kartus. 2016-08-31 Panevėžio pataisos namų direktoriaus nutarimu Z. V. buvo leista išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. 2017-02-17 pataisos namų direktoriaus įsakymu nuteistajai suteikta trumpalaikė išvyka į namus 3 paroms. Į pataisos namus grįžo laiku. Socialinius ryšius palaiko su dukra, vyru, seserimi. Minėtos aplinkybės rodo, kad laisvės atėmimo vietoje Z. V. geba nepriekaištingai elgtis, nevengia darbo ir yra motyvuota mokytis bei tobulėti. Tačiau, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, nuteistosios teigiamas elgesys pataisos namuose ir už jų ribų, nuteistajai naudojantis teise vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos namų, kadangi bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Be to, tokie nuteistosios elgesyje esantys teigiami pokyčiai yra susiję tik su jos buvimu pataisos namuose ir šia aplinka, nes kiti bylos duomenys rodo, jog nuteistoji nesugeba atsispirti nusikalstamam elgesiui būdama laisvėje.
Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę Z. V. atlieka už dviejų tyčinių sunkių nusikaltimų, numatytų BK 260 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti) ir BK 292 str. 3 d. (neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną), padarymą. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad nuteistoji anksčiau jau buvo bausta už panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis (BK 259 str. 1 d.), padarymą (teismo nuosprendžiu jai buvo paskirta bauda). Be to, nuteistajai pataisos namuose atliekant ankstesniu nuosprendžiu už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 292 str. 3 d., padarymą paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, taip pat elgiantis nepriekaištingai, jos atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos namų, kuris nebuvo sėkmingas – nuteistoji teismo jai parodyto pasitikėjimo nepateisino ir praėjus vos kiek daugiau nei mėnesiui po jos lygtinio paleidimo iš pataisos namų pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas – padarė naują tyčinį sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąją ir rodo, jog Z. V. būdama laisvėje nėra linkusi paklusti nustatytoms privalomoms elgesio taisyklėms. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajai buvo taikyta ir švelnesnė bausmės rūšis (bauda), taip pat ir jos padėtį lengvinantis įstatymas (lygtinis paleidimas iš pataisos mamų), tačiau tai teigiamos įtakos jos elgesiui neturėjo ir nesulaikė jos nuo tolesnės nusikalstamos veiklos, nuteistoji ir toliau elgėsi nusikalstamai, darydama vis naujus sunkius nusikaltimus. Todėl atsižvelgęs į šiuos duomenis apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad nuteistoji geba laikytis nustatytos tvarkos, visuomenės priimtų moralės normų ir gyventi pagal įstatymus tiktai būdama izoliuota nuo visuomenės, o būdama laisvėje įstatymų nepaiso, dėl to jos teigiamas elgesys pataisos namuose negali būti absoliutus pagrindas taikyti jos atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems nepriekaištingai bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Todėl sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, taip pat į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, jog ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principas.
Be pirmiau jau paminėtų aplinkybių negalima nepastebėti ir to, kad, nors nuteistoji Z. V. priklauso žemos (0-40) pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei – 35 balai, toks vertinimo rezultatas yra gana artimas vidutinei (41-99) rizikos grupei. Be to, nuteistosios pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nuo paskutinio vertinimo yra sumažėjusi nuo 36 balų iki 35 balų, t. y. tik 1 balu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog 15 balų iš minėtų 35 yra dinaminiai, todėl nuteistoji gali dar labiau sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Negalima neatsižvelgti ir į socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodyta, kad nuteistoji kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nereiškia, tačiau kai kuriuos nusikaltimus pateisina. Z. V. gana gerai atpažįsta problemines gyvenimo sritis, tačiau tam tikrose situacijose gali būti linkusi ignoruoti neigiamas pasekmes. Šios ir kitos pirmiau jau nurodytos aplinkybės patvirtina tai, jog vis dar reikalinga koreguoti nuteistosios elgesį, nes išlieka tikimybė, jog nuteistoji, pateisindama kai kuriuos nusikaltimus, ignoruodama įstatymo numatytas pasekmes, gali toliau daryti naujas nusikalstamas veikas. Abejonę, jog nuteistoji ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals kelia ir nustatyti pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, lygtinio paleidimo įpareigojimų nevykdymas. Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, jog Z. V. būdama laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių, tačiau jie, kaip minėta, yra susiję tik su nuteistosios buvimu pataisos namuose ir šia aplinka, o būdama laisvėje nuteistoji nėra linkusi paklusti nustatytoms privalomoms elgesio taisyklėms bei nesugeba atsispirti nusikalstamam elgesiui. Todėl patikėti jos deklaratyviais pažadais laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti bei manyti, kad šiuo metu Z. V. paleidus lygtinai, jai taikoma probacija pasieks tikslą, nėra pagrindo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-08 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją nuteistosios Z. V. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutarė:
Nuteistosios Z. V. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-08 nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.